- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-72-752/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06142-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- G. D.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Mindaugas Krivickas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas G. D. 2021 m. balandžio 19 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą A. Č. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti apie 1,65 m aukščio akliną metalinę tvorą, atsakovo pastatytą ant sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl tvoros pašalinimo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti atsakovui baudą po 50 eurų už kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 130 eurų nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo 1130 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą atsisakymą, nurodydamas, kad po ieškinio ir kitų procesinių dokumentų pateikimo, 2021 m. rugsėjo mėnesį, atsakovas nugriovė akliną metalinę tvorą, vietoje jos ant sklypų ribos pastatydamas metalinio tinklo tvorą. Todėl šioje dalyje prašė bylą nutraukti. 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo atsisakymas minėto ieškinio reikalavimo buvo priimtas, byla šioje dalyje nutraukta. Toliau byla nagrinėta likusių reikalavimų dalyje, t.y. dėl 1 130 eurų nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
2.1. Ieškovas nurodė, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, savininkai. 2018 m. laikotarpiu nuo gegužės 7 d. iki liepos 22 d. tiksliai nežinomu laiku (tuo metu ieškovas, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, buvo užsienio komandiruotėje - reise), atsakovas, neinformavęs ieškovo ir su juo nesuderinęs, išgriovė ieškovo tvoros vartus (3,75 m ilgio) bei nupjovė ant sklypų ribos (prie Tilžės gatvės) ieškovui priklausančios tvoros vartų atraminį stulpą, o nuimtus vartus atrėmė į tvorą. Taip pat ant žemės sklypų ribos pastatė tvorą. Šiuo metu faktinė situacija yra tokia - (duomenys neskelbtini) namo sienos atstumas iki likusio tvoros atraminio stulpo - 3,74 m, likęs vartams plotas - 2,93 m, atstumas nuo namo kampo iki metalinės tvoros ant sklypų ribos - 2,20 m. Todėl varstomų vartų įrengti nebeįmanoma - į sklypą negalės įvažiuoti automobilis ir pravažiuoti iki ūkio pastato. Specialistų teigimu, po atsakovo atliktų veiksmų, įvažiavimui į kiemą (duomenys neskelbtini), Kaune, galima įrengti tik kitos konstrukcijos vartus - slenkančius vartus. UAB „Tvoros“ paskaičiavo ir pateikė G. D. komercinį pasiūlymą slenkančių vartų įrengimui. Komercinio pasiūlymo suma (t.y. visų reikalingų medžiagų ir darbų suma) – 1 130,00 eurų.
2.2. Būtent dėl atsakovo neteisėtų, slapta nuo ieškovo atliktų veiksmų, ieškovas priverstas įrenginėti naujus vartus, kad užtikrinti savo namų valdos saugumą. Todėl 2021 m. vasario 08 d. pretenzijoje, kuri įteikta atsakovui 2021 m. vasario 10 d., ieškovas pasiūlė atsakovui geruoju per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti į jo sąskaitą 1 130,00 eurų, pavedime nurodant paskirtį „žalos atlyginimui“. Tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo, žalos neatlygino, jokio atsakymo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
2.3. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Kai kreditorius kreipiasi į teismą dėl jam priklausančių pinigų išieškojimo, įstatymas numato, kad įstatymų nustatytos palūkanos kreditoriui skaičiuojamos ir po bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Todėl prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo 1 130 eurų sumos bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Dublike ieškovas nurodė, kad su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka.
3.1. Atsakovo argumentai, jog ieškovo vartų stulpas buvo pastatytas ne ant sklypų ribos, o net 9 centimetrus patrauktas į atsakovo sklypo pusę, todėl atsakovui trukdė statyti naująją tvorą yra nepagrįsti. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2018 m. birželio 29 d. tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos, ieškovo tvoros atraminis stulpas, prie kurio buvo pritvirtinti ieškovo vartai (vartų varčia), nežymiai išėjo už ieškovo sklypo ribos ir pateko į valstybinę žemę 32 cm atstumu iki atsakovo sklypo ribos. Tuo tarpu atsakovo medinė tvora su pamatu dalinai pateko į valstybinį žemės sklypą 32 cm atstumu nuo tuometinės atsakovo sklypo ribos. Taigi, esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo teisės griauti ieškovo tvoros dalies ir atraminio stulpo, patekusių į valstybinę žemę. Atsakovo žemės sklypo nauji kadastriniai matavimai, dėl kurių pasikeitė atsakovo žemės sklypo riba prie Tilžės gatvės, buvo atlikti ir įregistruoti tik 2020 m. vasario 26 d.
3.2. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog iš atsakovo pateiktos fotonuotraukos, darytos 2020 metų vasarą, matyti, kad ieškovas puikiausiai savo automobiliu pravažiuoja pro vartus ir privažiuoja prie savo ūkinio pastato. Tačiau ieškinyje nurodytos visai kitos faktines aplinkybės, dėl kurių būtų apsunkintas privažiavimas prie ūkinio pastato, o būtent tai, kad šiuo metu faktinė situacija yra tokia: atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo sienos iki likusio tvoros atraminio stulpo yra 3,74 m., vartams likęs plotas – 2,93 m., o atstumas nuo namo kampo iki metalinės tvoros ant sklypų ribos tėra 2,20 m., dėl ko nebeįmanoma įrengti varstomų vartų. Dėl to į sklypą įvažiuoti automobiliu bei pravažiuoti iki ūkio pastato nebus galimybės.
3.3. Atsakovas nurodo, jog jam kelia abejonių ir tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokios kvalifikuoto eksperto išvados, jog nėra galimybės, esant esamai situacijai, įrengti atidaromos vartų sistemos ir ją būtina keisti į slenkančią ir taip siekia pasinaudoti susidariusia situacija bei susikurti patogesnį sau gyvenimą atsakovo sąskaita įsirengdamas automatinius vartus. Toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas. Vartų įrengimui ieškovas nori pasitelkti vartų ir tvorų įrengimo srityje veiklą vykdančią UAB „Tvoras“. Atvykę į vietą įmonės specialistai apžiūrėjo ir išmatavo faktinius atstumus ir padarė išvadą, jog po atsakovo atliktų veiksmų, įvažiavimui į kiemą (duomenys neskelbtini), Kaune galima įrengti tik kitos konstrukcijos vartus - slenkančius vartus. UAB „Tvoros“ paskaičiavo ir pateikė komercinį pasiūlymą slenkančių vartų įrengimui. Komercinio pasiūlymo suma 1 130,00 eurų. Specialistų išvadas ieškovas pateiks iki teismo posėdžio.
4. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovas papildomai paaiškino, jog prieš 10 metų senos tvoros vietoje statė naują, panaudodamas senos tvoros mūrinius stulpus bei padarydamas vienos varčios vartus. Vartų atraminį stulpą statė ten, kur stovėjo senos tvoros vartų atraminis stulpas. Tuomet nemanė, kad stulpas įeina į valstybinę žemę ar kaimyno sklypą. Kaimynas (atsakovas) pretenzijų neturėjo, jokios kalbos, kad turėtų stulpą patraukti, nebuvo. Tuo metu sklypų ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus. Mano, kad atsakovas, nors ir atlikęs naujus kadastrinius matavimus 2018 m., neturėjo teisės griauti jo vartų ir atraminio stulpo, nes atraminis stulpelis pateko ne į ieškovo, o į valstybinę žemę.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
5. Atsakovas A. Č. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – Sklypas1) bendrasavininkas, o atsakovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau - Sklypas 2) bendrasavininkas. Ieškovui ir atsakovui priklausančios Sklypo 1 ir Sklypo 2 dalys iš vienos pusės ribojasi viena su kita, ieškovas ir atsakovas yra tiesioginiai kaimynai. 2018 metų pavasarį, po vieno iš daugelio ieškovo ir atsakovo žodinių konfliktų, ieškovas nugriovė seną, supuvusią Sklypus 1 ir 2 skyrusią tvorą, palikdamas tik tvorą laikiusius atraminius tvoros stulpus. Ieškovui nugriovus seną tvorą ir likus atvirai erdvei tarp sklypų, į atsakovo Sklypą 2 pradėjo lakstyti ieškovo gyvūnai (šuo, katė) ir gadinti atsakovo daržus. Negalėdamas taikstytis su esama situacija, atsakovas kreipėsi į UAB „Žemetra“ dėl tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimo. 2018 m. birželio 29 d. UAB „Žemetra“ parengė tvoros geodezinę nuotrauką (toliau – nuotrauka 1), kurioje buvo pažymėtos sklypų ribos ir senosios tvoros vieta pagal išlikusius tvoros stulpus. Atsakovas, pagal turimus Nuotraukos 1 duomenis, 2018 m. liepos mėnesį pastatė naują, ieškovo ir atsakovo sklypus skiriančią tvorą.
5.1. 2018 m. lapkričio mėn. 9 d. tuometinis ieškovo atstovas parašė skundą Valstybinei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM dėl atsakovo galimai neteisėtai pastatytos tvoros. 2018 m. gruodžio mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM į skundą atsakė, kad dalis skundo atmetama dėl Atsakovo padarytų mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, o dėl likusios dalies perdavė spręsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT). 2019 m. gruodžio 16 d. NŽT priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Atsakovo atžvilgiu.
5.2. 2020 m. vasario 26 d. UAB „Žemetra“ padarė Sklypo 2 tikslius geodezinius matavimus, kurie buvo įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. 2021 m. vasario 10 d. Atsakovas gavo Ieškovo atstovės, advokatės Inos Kurauskienės, pretenziją Dėl žalos atlyginimo ir tvoros pakeitimo (nugriovimo). 2021 m. vasario 17 d. Atsakovas pasamdė UAB Žemetra, jog būtų padaryta nauja tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka (toliau - Nuotrauka 2).
5.3. 2021 m. kovo - balandžio mėnesiais Ieškovas pasamdė uždarąją akcinę bendrovę „Tvoras“, kad Ieškovui įrengtų naujus automatinius vartus.
5.4. Ieškovas nurodo, kad jam žala atsirado Atsakovui pastačius tvorą ir išvertus Ieškovo vartų stulpą dėl to, kad nebeliko galimybės įsirengti buvusios senosios atidaromos vartų sistemos, kurią teko keisti į slenkančią ir kuri pagal UAB „Tvoras“ komercinį pasiūlymą kainuos 1 130 eurų. Kaip matyti Nuotraukoje 1, Ieškovui 2018 metų pavasarį nugriovus sklypus skyrusią tvorą, išlikę stulpai buvo pastatyti netiksliai pagal faktinę sklypų ribą.
5.5. Ieškovo kaltinimai Atsakovui, dėl neva teisingai stovėjusio Ieškovo vartų stulpo nugriovimo, yra visiškai nepagrįsti. Tai įrodo Nuotrauka 2, kurioje aiškiai pažymėta, jog Atsakovo pastatyta tvora tame Sklypo 2 ir Sklypo 1 kampe, kuriame yra Ieškovo vartai, yra pastatyta ne ant sklypų ribos, o net 9 (devynis) centimetrus patraukta į Atsakovo Sklypo 2 pusę. Kitaip sakant, buvęs senasis Ieškovo vartų stulpas buvo apie pusę metro pasislinkęs į Atsakovo ribą, todėl Atsakovui trukdė statyti naująją tvorą.
5.6. Atsakovas nori pažymėti, jog Ieškovo vartų niekaip nesugadino, o juos tiesiog gražiai ir tvarkingai, nesugadindamas, atrėmė į Ieškovo tvorą.
5.7. Atsakovas taip pat nesutinka su Ieškovo teiginiais, jog Ieškovas, Atsakovui pastačius tvorą, nebegali visaverčiai atsidaryti vartų ir normaliai privažiuoti prie savo ūkinio pastato. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikia fotonuotrauką (priedas Nr. 5), darytą 2020 metų vasarą, kurioje matosi, kad Ieškovas puikiausiai savo automobiliu pravažiuoja pro vartus ir privažiuoja prie savo ūkinio pastato.
5.8. Atsakovui kelia abejonių ir tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokios kvalifikuoto eksperto išvados, jog nėra galimybės, esant esamai situacijai, įrengti atidaromos vartų sistemos ir ją būtina keisti į slenkančią. Mano, kad ieškovas paprasčiausiai siekia pasinaudoti susidariusia situacija bei susikurti patogesnį sau gyvenimą atsakovo sąskaita įsirengdamas automatinius vartus.
6. Triplike atsakovas nurodė, kad su ieškovo dublike nurodytais argumentais nesutinka, prašo ieškovo ieškinį atmesti.
6.1. Nurodė, kad atsakovas, statydamas naują tvorą, ją pastatė savo sklype atitraukdamas viename gale 9 cm, o kitame net 38 cm., todėl atsakovui yra visiškai nesuprantamos ieškovo pretenzijos dėl neva susiaurėjusio įvažiavimo į sklypą. Kai atsakovas pasidarė nuotrauką prieš senosios tvoros griovimo darbus, atsakovui tapo aišku, jog senosios tvoros kampas, kaip teisingai dublike pastebėjo ieškovas, 32 cm pasislinkęs į valstybinę žemę, todėl susidariusį neatitikimą statant naują tvorą atsakovas stengėsi pašalinti, o kadangi ieškovas savo vartų stulpą savavališkai, be atsakovo sutikimo, buvo pritvirtinęs prie atsakovo tvoros, atsakovas ardydamas senąją tvorą neišvengiamai turėjo ištraukti ir neteisėtai prijungtą ieškovo vartų stulpą, kurį gražiai ištraukęs padėjo ieškovo sklypo pusėje. 2020 m. vasario 26 d. Žemetra atlikti Sklypo 2 kadastriniai matavimai iš esmės žymi identiškas Sklypo 2 ribas, todėl ieškovo argumentas, jog atsakovas neturėjo teisės griauti neteisėtai ir ne vietoje pastatyto vartų atraminio stulpo, turėtų būti atmestas.
6.2. Ieškovo argumentai, kad ieškovas pasitelkė vartų ir tvorų įrengimo srityje veiklą vykdančią uždarąją akcinę bendrovę „Tvoras“, kurios specialistai atvykę į vietą apžiūrėjo ir išmatavo faktinius atstumus bei padarė išvadą, kad po atsakovo atliktų veiksmų, įvažiavimui į sklypą 1 galima įrengti tik slenkančius vartus, nepagrįsti. UAB „Tvoras“ yra tik viena iš daugelio įmonių Kauno regione vykdanti tvorų ir vartų įrengimo srityje veiklą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog būtų kreipęsis ir į kitas įmones, kurios būtų atsisakę įrengti varstomų vartų sistemas ir išimtinai siūlę slenkančių vartų sistemą. Atsakovo žiniomis, nepaisant fakto, kad UAB „Tvoras“ vykdo veiklą tvorų ir vartų įrengimo srityje, tačiau ten nėra nei vieno dirbančio specialisto, turinčio konstruktoriaus ar eksperto kvalifikaciją tvorų ar vartų įrengimo srityje. Svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas nepateikia jokios rašytinės išvados (netgi tos pačios UAB „Tvoras“ specialistų), kurioje būtų nurodyta, kad varstomos vartų sistemos įrengimas į Sklypą 1 nėra galimas, o vienintelė galima išeitis - slenkanti vartų sistema, todėl ieškovo argumentai dėl slenkančios vartų sistemos įrengimo būtinybės bei 1 130 eurų žalos atlyginimo, neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir turi būti atmesti.
6.3. Be to, mano, kad tarp šalių susiklosčiusiems santykiams dėl tvoros statybų, reikėtų taikyti rangos teisiniams santykiams numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris yra praleistas.
7. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžių metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus palaikė, ieškinį prašė atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovo vartų jis neišgriovė, o tik pastūmė į ieškovo kiemo pusę. Anksčiau, gal prieš 15 m., buvo leidęs ieškovui statyti atraminį stulpą jo naudojamoje žemėje, kad galėtų pastatyti gražią vidinę tvorą, bet tik laikinai, 2-3 metus. Vėliau siūlė ieškovui iš jo tą ieškovo naudojamą žemę nusipirkti, bet ieškovas pasakė, kad jam nereikia. Prieš 2-3 metus įspėjo, kad jo žemę atlaisvintų. Pripažįsta, kad atlikus naujus kadastrinius matavimus, ieškovo tvoros vartų atraminis stulpas pateko į valstybinę žemę.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2) Kauno mieste savininkai. 2018 m. birželio 29 d. atsakovo užsakymu, UAB „Žemetra“ parengė tvoros tarp šalių sklypų kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje buvo pažymėtos sklypų ribos. Atsakovas, pagal parengtus duomenis pastatė naują Sklypą 1 ir Sklypą 2 skiriančią vielos tinklo tvorą. Statydamas tvorą, atsakovas nukėlė ieškovui priklausančios tvoros vartus bei nupjovė ant sklypų ribos ieškovui priklausančios tvoros vartų atraminį stulpą. 2020 m. vasario 26 d. UAB „Žemetra“ padarė Sklypo 2 tikslius geodezinius matavimus, kurie buvo įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.
9. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėto ieškovui priklausančio tvoros vartų atraminio stulpo nupjovimo jam padaryta žala, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis yra priverstas įrenginėti kitos konstrukcijos – slenkančius vartus, nes varstomų vartų įrengti jau nebeįmanoma. Naujų slenkančių vartų įrengimas pagal UAB „Tvoras“ jam pateiktą pasiūlymą kainuos 1 130 eurų, šią sumą laiko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtu nuostoliu ir prašo iš jo priteisti.
10. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 05 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 467/2011).
11. Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki liepos 22 d., neinformavęs ieškovo ir su juo nesuderinęs, išgriovė ieškovo tvoros vartus (3,75 m ilgio) bei nupjovė ant sklypų ribos (prie Tilžės gatvės) ieškovui priklausančios tvoros vartų atraminį stulpą, o nuimtus vartus atrėmė į tvorą. Atsakovas neginčija, kad nurodytus veiksmus atliko, tačiau teigia, jog tai buvo būtina norint pastatyti tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 naują tvorą ir mano, kad jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikęs.
12. Teismas negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatymo įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
13. Iš bylos medžiagos, šalių bei liudytojų N. Č. bei R. D. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui 2018 m. nugriovus seną šalių sklypus skyrusią tvorą, atsakovas ėmėsi statyti naują tvorą. Nauja tvora buvo pastatyti ne tiksliai pagal faktinę sklypų ribą, o nuo 9 iki 38 cm. patraukta į atsakovui priklausančio Sklypo 2 pusę, t.y. stovi atsakovo sklype. Tai patvirtina UAB „Žemetra“ 2021 m. vasario 17 d. padaryta naujos tvoros, skiriančios ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kontrolinė geodezinė nuotrauka M1:500. Atsakovo teigimu, statydamas naują tvorą, jis turėjo pašalinti ieškovo vartų atraminį stulpą, kadangi jis buvo pritvirtintas prie atsakovo senosios tvoros, kurią ardydamas jis neišvengiamai turėjo pašalinti ir neteisėtai prijungtą ieškovo vartų stulpą. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad atsakovo argumentai, jog dėl to, kad ieškovo vartų stulpas buvo pastatytas ne ant sklypų ribos, o nežymiai patrauktas į atsakovo sklypo pusę, netrukdė atsakovui statyti naująją tvorą. Iš atsakovo pateiktos 2018 m. birželio 29 d. tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad ieškovo tvoros atraminis stulpas, prie kurio buvo pritvirtinti ieškovo vartai (vartų varčia), nežymiai išėjo už ieškovo sklypo ribos ir pateko į valstybinę žemę 32 cm atstumu iki atsakovo sklypo ribos. Tuo tarpu atsakovo medinė tvora su pamatu taip pat dalinai pateko į valstybinį žemės sklypą 32 cm atstumu nuo tuometinės atsakovo sklypo ribos. Taigi, esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo teisės griauti ieškovo tvoros dalies ir atraminio stulpo, patekusių į valstybinę žemę.
14. Vertindamas šiuos šalių argumentus, teismas pažymi, kad šalių įrodinėjama aplinkybė dėl ieškovo tvoros vartų atraminio stulpo tikslios buvimo vietos iki jo nugriuvimo byloje nėra itin reikšminga aplinkybė. Reikšminga yra tai, kad atsakovo nugriauti tvoros vartai su atraminiu stulpu yra ieškovui G. D. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio – tvoros, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis. Pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis, tvoros statybos pradžios metai yra 1978, tvoros kadastro duomenys nustatyti 2018-11-28. Svarbu ir tai, jog iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovui prieš 10 ar daugiau metų statant tvorą ir įrengiant vienos varčios vartus, atsakovas jam jokių pretenzijų ieškovui dėl atraminio stulpo įrengimo vietos neturėjo, nors tuomet manė, jog tas stulpas patenka į jo žemės sklypo ribas. Tik vėliau, kilus nesutarimams dėl vidinės tvoros statybos, atsakovas siūlė ieškovui iš jo nusipirkti dalį žemės, o ieškovui nesutikus, pats įrengė vidinę tvorą ir ją statydamas, išgriovė ieškovo vartus bei atraminį stulpą.
15. Tarp šalių nėra ginčo, jog tvoros vartai ir atraminis stulpas yra ieškovo nuosavybė, taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, be ieškovo žinios, sutikimo ir leidimo ieškovo tvoros vartus ir atraminį stulpą nugriovė. Teismo vertinimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo paaiškinimai, jog ieškovo tvoros vartų stulpas jam kliudė statant naują vidinę tvorą, teismo vertinimo nekeičia, nes neabejotina, jog atsakovas žinojo ir suprato, jog išardo svetimo statinio dalį. Jeigu ieškovo atraminis stulpas iš tiesų atsakovui kliudė ir buvo poreikis jį pašalinti, atsakovas turėjo gauti ieškovo, kaip minėto turto savininko, sutikimą, o kilus ginčui, jį spręsti teismine tvarka. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad apie savo ketinimus atsakovas ieškovo neinformavo, o apie atsakovo atliktus veiksmus ieškovas sužinojo grįžęs iš komandiruotės, pamatęs nukeltus tvoros vartus bei nupjautą tvoros vartų atraminį stulpą. Atsižvelgiant į tai, spęstina, kad atsakovas tyčia atliko neteisėtus veiksmus ieškovo nuosavybės teise valdomo turto atžvilgiu.
16. Ieškovas byloje teigė, kad dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų jis yra priverstas įsirenginėti kitos konstrukcijos (slenkančius) vartus, kadangi dėl pasikeitusios faktinės situacijos panaudoti atsakovo išgriautų varstomų vartų nebeįmanoma: dėl atsakovo pastatytos vidinės tvoros susiaurėjo vartams tenkantis plotas iki 2,93 cm., o atstumas nuo ieškovo namo kampo iki sklypus skiriančios tvoros yra tik 2,20 m., todėl varstomų vienos varčios vartų įrengti nebeįmanoma, nes juos atidarius, vietos įvažiavimui dar labiau sumažėja ir į sklypą negalėtų įvažiuoti automobilis. Dėl slenkančių vartų įrengimo ieškovas kreipėsi į UAB „Tvoras“, kurios paskaičiavimu, tokių vartų įrengimas kainuos 1 130,00 Eur. Šią sumą ieškovas laiko savo būsimais nuostoliais, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali būti pažeisti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Taigi, turi būti akivaizdu, kad ieškovas neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Nuostoliai turi būti realūs, o ne hipotetiniai.
18. Teismo vertinimu, vien į bylą pateiktas UAB „Tvoras“ komercinis pasiūlymas ir jame nurodyta darbų sąmata nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog ieškovas realiai ir neišvengiamai patirs 1130,00 Eur išlaidas vartų įrengimui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tvoros vartų įrengimo ieškovas kreipėsi tik į vieną bendrovę. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad tokius darbus atliekančių įmonių yra tikrai ne viena. Tad išlieka nepaneigta galimybė, jog slenkančius vartus įsirengti galima ir už mažesnę kainą, nei nurodyta UAB „Tvoras“ komerciniame pasiūlyme.
19. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, buvusių ieškovo vartų atsakovas nesugadino, todėl juos galima būtų panaudoti. Atsakovo nupjautą ieškovo vartų atraminį stulpą taip pat galima panaudoti. Ieškovas nepagrindė, jog atsakovo nupjautas tvoros atraminis stulpas yra sugadintas ir netinkamas vartų atstatymui. Be to, kaip matyti iš fotonuotraukų, ieškovas buvusius vartus naudoja iki šiol, užstatydamas jais patekimą į savo valdą, tik vartai yra nepritvirtinti prie atraminio stulpo.
20. Be to, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog šiuo metu nėra jokios galimybės įrengti atidaromus (varstomus) vartus ir galima įrengti tik slenkančius. Šią aplinkybę ieškovas grindė tik savo ir sutuoktinės liudytojos R. D. paaiškinimais. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, specialistų išvadų, kad varstomų vartų įrengti neįmanoma. Taip pat nepateikė įrodymų, jog yra kreipęsis į kitas bendroves, kurios būtų atsisakę esamoje situacijoje įrengti varstomus vartus ir pateikusios sąmatas slenkančių vartų įrengimui. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja pirmiau nurodytos CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos ieškovo būsimų nuostolių atžvilgiu, t. y. žalos padarymo faktas nėra akivaizdus arba lengvai įrodomas, be to, ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).
21. Kaip minėta, civilinei atsakomybei atsirasti reikalingas visų civilinės atsakomybės sąlygų visetas, tame tarpe ir nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismo vertinimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos – jo būsimų išlaidų naujų vartų įrengimui - neegzistuoja priežastinis ryšys, kadangi įsirengti kitos konstrukcijos (slenkančius) vartus ieškovui reikia ne dėl vartų iškėlimo ir atraminio vartų stulpo nupjovimo, o dėl pasikeitusios situacijos, kadangi atlikus naujus kadastrinius matavimus ir patikslinus sklypų ribą bei atsakovui pastačius naują sklypus skiriančią tvorą (kurios statybos teisėtumo ieškovas nebeginčija), susiaurėjo vartams įrengti skirta ieškovo tvoros dalis - likęs vartams plotas – 2,93 m., o senieji vartai yra 3,75 m. ilgio, t.y. nebetinka pagal išmatavimus. Be to, pagal ieškovo paaiškinimus, varstomų vienos varčios vartų nebegalima naudoti, kadangi juos atidarius, įvažiavimui skirta kiemo dalis, kuri yra 2,20 m., dar labiau susiaurėja ir automobilis negali įvažiuoti.
22. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turėjo įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Todėl ieškovo ieškinys netenkinamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
23. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintas, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 400,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
26. Byloje susidarė 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, įvertinus tai, kad ieškinys atmestas, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, atsakovo A. Č., (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,18 Eur (penkis eurus ir 18 ct) valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą byloje, išaiškinant, kad priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.