- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- e2-903-1090/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11965-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. M., I. B.
- Advokatai
- Edmundas Luotė
- Kategorijos
- 3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. B. ir A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė arba Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams I. B. ir A. M., kuriuo prašo apriboti neterminuotai tėvų valdžią I. B. ir A. M. vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad nepilnametis D. M. yra netekęs tėvų (atsakovų) globos, jie yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu atsakovams A. M. ir I. B. laikinai apribojo tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus D. M. atžvilgiu ir priteisė iš atsakovų išlaikymą sūnui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Tarnyba teigia, jog tikslinga riboti tėvų I. B. ir A. M. valdžią neterminuotai, kadangi atsakovai iniciatyvos susigrąžinti vaiką nerodo, padėtis atsakovų šeimoje per du metus nepasikeitė. A. M. ir I. B. šeimai nuo 2017 m. spalio 5 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinys teikė socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas bei taikė atvejo vadybos procesą, per visą darbo su šeima laikotarpį buvo organizuoti 4 šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai. Darbo su šeima metu nustatyta, jog vaiko motina I. B. į susitikimus su sūnumi neatvyksta, jo nelanko, juo nesidomi, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko jau apie 2 metus, vaiko motina turi alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemų, kurias iki šiol nėra žinoma, ar išsprendė, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma. Vaikui nustačius nuolatinę globą, berniuko tėvo A. M. susitikimai buvo vykdomi tarpininkaujant Globos centrui, taip pat buvo sutarta, jog susitikimus globėjas ir vaiko tėvas vykdys savarankiškai, tačiau susiklosčiusi tokia situacija, kad berniukas su tėvu paskutinį kartą bendravo 2020 m. lapkričio mėnesį per „WhatsApp“ mobiliąją programėlę. A. M. vaiko neaugina nuo 2018 m. birželio 6 d., kai jam buvo 9 mėnesiai, vaikas auga globėjų šeimoje, galimai A. M. neįvertina, kokios gali kilti vaiko auklėjimo, vaiko elgesio ir bendravimo problemos, galimai negeba įvertinti, ar gebės su jomis susidoroti savarankiškai, neskuba kreiptis į teismą dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo. Taip pat atsakovas teigia, kad jis daug dirba, labai retai buvo randamas namuose, buvo keletas kartų, kai vyras 2–3 savaites visiškai nebendradarbiavo, nepateikė duomenų, jog įvykdė įsipareigojimą nuosekliai lankyti psichologo konsultacijas, laikytis psichologo rekomendacijų, atsisakė lankytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir Anoniminių alkoholikų grupiniuose susitikimuose, tvirtindamas, kad neturi alkoholio vartojimo problemos. Lankantis A. M. namuose buvo stebima, kad vyras stengiasi atlikti bute remontą, tačiau paskutinio lankymosi metu remontas tebevyko, matėsi statybų darbams tęsti reikalingi įrankiai. Per visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gruodžio mėn., A. M. nė karto pats nesusisiekė su socialine atvejo vadybininke, neteikia informacijos apie savo šeimos situaciją, joje vykstančius pokyčius, nerodo iniciatyvos bendradarbiauti, kol jo telefonu nepasiteirauja pati socialinė atvejo vadybininkė, susidaro įspūdis, kad vyras nerodo iniciatyvos ir nėra pakankamai motyvuotas keisti savo šeimos situaciją, siekdamas susigrąžinti sūnų į savo šeimą, nepaisydamas to, kad laikas eina ir tarp jo sūnaus ir globėjų užsimezga vis stipresnis emocinis ryšys. Jau ilgą laiką pats A. M. tvirtina, kad poreikio socialinių darbuotojų pagalbai neturi, atsakovui nėra teikiamos jokios paslaugos, A. M. atvejo vadybos procesas užbaigtas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Išdėstytų aplinkybių pagrindu Tarnyba daro išvadą, jog nustatyti laikino tėvų valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti sūnų, sustiprinti tarpusavio tėvų ir sūnaus ryšį, atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Tokia padėtis tęsiasi nuo 2019 metų, kai vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa, taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovai per du metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjų šeimoje, todėl atsakovams I. B. ir A. M. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnamečio D. M. atžvilgiu (el. b. apyrašas, b. l. 1–7).
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį dėl neterminuoto jo tėvo vadžios vaikui D. M. apribojimo atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8864-981/2019 taikytą terminuotą tėvo valdžios vaikui D. M. apribojimą. Atsakovas nurodė, jog, visų pirma, laikino tėvų valdžios apribojimų neišnykimas savaime nėra pagrindas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui. Antra, neterminuoto valdžios apribojimo pagrindai turi būti įrodinėjami įstatymo nustatyta tvarka, ir trečia, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, kaip yra dabar, neterminuoto vaiko teisių apribojimo pagrindai kiekvienam iš tėvų turi būti pagrindžiami atskirai, nesiejant su kito iš tėvų veiksmais, o šiuo atveju jo ir vaiko motinos veiksmai ir požiūris į vaiką iš esmės skiriasi. Atsakovas teigia, jog neterminuotam tėvų valdžios apribojimui pagrindai atsirado tik atsakovės atžvilgiu, o jis vykdė visus protingus socialinių darbuotojų nurodymus, išklausė pozityvios tėvystės kursus, užbaigė buto remontą ir paruošė vietas vaiko žaidimui ir miegojimui, anoniminių alkoholikų užsiėmimų jam nėra jokios priežasties lankyti, kadangi priklausomybės nuo alkoholio neturi, VŠĮ ,,SOS“ vaikų kaimai sudarytos programos nebuvo galimybių užbaigti dėl tos priežasties, kad teko išsiskirti su savo gyvenimo būdo nenorinčia keisti sugyventine – atsakove, be to, šios įstaigos pasiūlytas psichologas jam nepatiko ir bendraudamas su juo atsakovas jautė didelį diskomfortą. Teigė, jog nuolat, kiek bendradarbiavo paskirti vaiko globėjai, stengėsi bendrauti su vaiku, iš pradžių tiesiogiai, vėliau per elektronines bendravimo priemones, tačiau, pasak atsakovo, vaiko globėjai vis labiau vengia leisti jam bendrauti su vaiku ir vykdyti savo pareigas, stengiasi, kad jo ir vaiko bendravimas taptų retesnis, o galiausiai visai nustojo bendrauti su atsakovu, todėl mano, jog tai susiję su jų noru vaiką įsivaikinti, atsakovui neterminuotai apribojus tėvo teises. Atsakovas mano, jog ieškovo nurodomos priežastys nėra pagrindas jo tėvystei nuolatinai apriboti, atsakovas sutiktų, kad globėjai ir toliau galėtų bendrauti su vaiku, taip pat vaiką galėtų globoti atsakovo tėvas P. M., tuo atveju, jeigu jo priešieškinis dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nebūtų tenkintas. Atsakovas taip pat pažymi, jog šalia jo namų yra ikimokyklinė įstaiga, kurią vaikas galės lankyti, pats gali pakankamai padėti vaikui su mokslais, o kartu su 800,00 Eur atlyginimu bei papildomu uždarbiu, atsakovas gali išlaikyti vaiką ir pats pragyventi, be to, kartu gyvenančio jo tėvo socialinės išmokos viršija 500,00 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovo atžvilgiu nebėra jokių pagrindų tėvo valdžiai apriboti, priešingai, yra visi pagrindai panaikinti atsakovui taikytą tėvo valdžios apribojimą (el. b. apyrašas, b. l. 71–73).
4. Atsakovė I. B., kuriai procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. rugpjūčio 2 d. (el. b. priedas, b. l. 9–10), teismui 2021 m. liepos 26 d. nutartimi paskelbus atsakovės I. B. paiešką, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, jog nesutinka su atsakovo priešieškiniu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neatitinkantis geriausių mažamečio atsakovo sūnaus D. M. interesų. Teigė, jog atsakovui apribojus tėvo valdžią laikinai, jam buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, taikomas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, tačiau socialines paslaugas teikiančių specialistų buvo konstatuota, jog pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadeda, kadangi A. M. nemotyvuotas jos priimti, dėl ko atvejo vadybos procesas atsakovui 2021 m. sausio 22 d. buvo užbaigtas. Pažymėjo, jog Tarnyba neturi duomenų, kad šiai dienai atsakovui socialinės paslaugos būtų atnaujintos ir teikiamos, atsakovo šeimos stebėsena nėra vykdoma, todėl Tarnyba neturi duomenų, jog situacija atsakovo šeimoje, jam laikinai apribojus tėvo valdžią, būtų pasikeitusi ir A. M. turėtų gebėjimus, socialinius, tėvystės įgūdžius bei pasiruošimą savarankiškai auginti ir visapusiškai rūpintis sūnumi, kurio jau neaugina nuo 2018 m. birželio 6 d. A. M. nepalaiko pastovaus ir reguliaraus ryšio su sūnumi, tėvo ir sūnaus ryšys tarp jų jau yra nutrūkęs, paskutinį kartą atsakovas matėsi su mažamečiu sūnumi tik 2019 m. lapkričio mėnesį, o paskutinį kartą A. M. skambino globėjams ir teiravosi apie sūnų 2020 m. spalio mėnesį. Tarnybos nuomone, atsakovo teismui pateiktame priešieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog A. M. dėjo maksimalias pastangas, kad susigrąžintų savo vaiką į šeimą, kad pakeitė savo gyvenimo būdą, išsprendė turėtas problemas, įgijo trūkstamų socialinių/tėvystės įgūdžių ir žinių, būtinų sėkmingam vaikui auklėjimui ir auginimui, ir gali savarankiškai auginti sūnų. Mažamečio D. M. su atsakovu jau nesieja tėvo ir sūnaus ryšys, vaikas save identifikuoja su globėjų šeima, globėjus laiko savo tėvais ir dėl to kaltas tik pats atsakovas, kadangi dėl savo abejingumo, neveikimo, nusišalinimo nuo tėvo pareigų, nesiėmė aktyvių, konkrečių veiksmų, kad vaikas po globos nustatymo kuo greičiau galėtų sugrįžti į biologinę šeimą. Ieškovė pažymėjo, jog nuo laikino tėvo valdžios atsakovui apribojimo praėjo net 2,5 metų, o nuo vaiko paėmimo iš šeimos net 3,5 metų. Tarnybos vertinimu, šis laikas buvo daugiau, nei pakankamas imtis aktyvių veiksmų ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovas to nepadarė ir apribojus jam tėvo valdžią laikinai, į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko susigrąžinimo į šeimą nesikreipė, o priešieškinio tenkinimas visiškai neatitiktų geriausių vaiko interesų ir net būtų žalingas visai vaiko vystymosi raidai. Atsižvelgiant į išdėstytą, į geriausius vaiko interesus, Tarnyba vertina, jog šiai dienai nepakanka duomenų, kurie leistų pagrįstai vertinti, kad A. M. pakeitė savo elgesį ir gali savarankiškai auginti mažametį sūnų, ir, kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja mažamečio D. M. interesams (el. b. priedas, b. l. 81–82).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad situacija nuo 2019 m. laikinos tėvų valdžios apribojimo nepasikeitusi, atsakovams buvo teiktos socialinės paslaugos, atvejo vadybos procesas, tačiau atvejo vadyba nuo 2020 m. buvo nutraukta, nes abu tėvai nevykdė iškeltų uždavinių, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Atsakovė visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros jau trejus metus, o atsakovas šiek tiek su sūnumi bendravo, tačiau susitikimai būdavo trumpi skambučiai, atsakovas atšaukdavo susitikimus, vėliau nedėjo jokių pastangų susitikti su vaiku, išlaikymo abu tėvai neteikė, atsakovas nustojo lankyti psichologo konsultacijas, nesilankė pas kitus rekomenduotus specialistus, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nuolat nebūdavo namuose, nerodė iniciatyvos, dėl ko nebuvo galimybės vykdyti su atsakovu darbo. Taigi, pagalbos plano vykdyti ir stebėti atsakovo šeimos nepavyko, todėl buvo nuspręsta kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Teigė, jog atsakovo alkoholio vartojimo problema buvo ir tai aptariama pagalbos planuose. Nors bute yra šiek tiek padarytas remontas, tačiau nepilnai, visgi, atsakovo namų aplinka šiai dienai nekelia grėsmės vaikui. Prašė tenkinti ieškinį, kadangi abiem atsakovams yra pagrindas apriboti tėvų valdžią neterminuotai, o atsakovo A. M. priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje atsakovas A. M. nurodė, jog sukūrė vaikui saugią gyvenamąją aplinką, jo butas tvarkingas ir su atsakovu vaikas galėtų gyventi. Teigė, jog dėl atsakovės kaltės turėjo skolų ir iki šiol moka antstoliams, jo finansinė padėtis buvo sunki, tačiau šiuo metu dirba ir gaunamų lėšų pakaktų pragyventi su vaiku. Pažymėjo, jog jam padėtų prižiūrėti vaiką tėvas, kuris visada būna namuose, tėvui yra 66 metai, jis turėjo neįgalumą dėl nugaros, tačiau dabar yra pensijoje. Bute gyvena tik jis ir tėvas, taip pat atsakovas turi draugę, tačiau ji negyvena kartu, draugė vaikų turi, tačiau vaikai taip pat iš jos paimti. Šiuo metu sūnaus nelanko, nes nuo praeitos vasaros globėjai išvažiavo į savo sodybą ir nebeleido bendrauti net ryšio priemonėmis, prieš Kalėdas gavo globos koordinatorės kontaktus, tačiau buvo karantinas, pats sirgo, todėl nepavyko susisiekti, į vaiko gimtadienį neatėjo dėl finansinių problemų, tačiau teigė, jog seniau daug kartų buvo susitikęs su vaiku. Pradžioje, paėmus vaiką, su vaiku bendraudavo SOS vaikų kaime pagal sudarytą grafiką, nuo 2019 m. pavasario susitarė bendrauti su globėjais tiesiogiai, porą mėnesių bendravo vaizdo skambučiais jų pageidavimu, vėliau pasimatymai retėjo, rašė globėjams, kad nori susitikti, jie nurodė kreiptis į globos koordinatorę, tačiau jis nesikreipė, turėjo finansinių ir sveikatos problemų, jam 2021 m. pabaigoje buvo mikroinsultas, taip pat buvo izoliacijoje, šiuo metu sveikatos problemų neturi. 2021 m. gruodžio mėn. išėjo iš darbo, nes netiko darbo sąlygos - toli važinėti, darbas lauke, netenkino darbo užmokestis, šį darbą susirado šių metų balandį, iki tol buvo darbo biržoje, gaudavo 610,00 Eur pašalpos. Psichologas jam nepatiko, prašė jį pakeisti, tačiau jo rekomendacijas vykdydavo, ruošdavo namų darbus. Į psichiatrijos centrą nuvykęs buvo, tačiau priežasčių gydytis centre gydytojas nematė, jis įskaitoje nebuvo niekada įrašytas, buvo užsikodavęs nuo alkoholio maždaug 2011 m., pradėjus gyventi su atsakove, vėl pradėjo vartoti alkoholį, dabar vartoja retkarčiais, po darbo, maždaug kas antrą dieną, išgeria porą skardinių alaus, taip pat per šventes išgeria, mano, kad jei vaikas gyventų kartų, galėtų vėl užsikoduoti. Tvirtina, jog su socialiniu darbuotoju taip pat bendraudavo, išlaikymo vaikui neteikė, nes iš jo labai daug išieško antstoliai, tačiau, jei vaikas gyventų su juo, vaiką išlaikytų, be to, globėjai neatidarė banko sąskaitos vaiko vardu, kad jis galėtų ten pervesti pinigus, jo atlyginimas šiuo metu bus apie 900,00 Eur „į rankas“. Atsakovas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7.00 val. ryto iki 15.30 val. Nuo ieškinio pateikimo stengėsi rasti stabilų darbą ir jį gavo, remontą baigė jau seniai, jei vaikas būtų grąžintas, vestų jį darželį, žaistų su vaiku, leistų vaikui ir toliau bendrauti su globėjais, mano, jog palaipsniui vaikas priprastų gyventi jo namuose. Atsakovas nežino, kokį darželį ar būrelį lanko vaikas, kokiu adresu gyvena, kokioje gydymo įstaigoje priregistruotas, jam to nesakė globėjai, žino, kad vaikas lankosi pas logopedą, nurodė, jog negalėtų užtikrinti vaikui privataus darželio lankymo.
8. Teismo posėdyje atsakovo A. M. atstovas palaikė atsakovo priešieškinį, akcentuodamas tai, jog klausimas dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui byloje neįrodytas. Mano, jog visgi byla turi būti sprendžiama vaiko interesais, pripažino, jog yra problemų atsakovo bendravime su vaiku dėl jo paties charakterio, socialinių įgūdžių stokos. Matyti, jog vaiko globėjai siekia vaikui sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau mano, jog net ir tenkinus ieškinį, turėtų būti palaikomas ryšys tarp vaiko ir biologinio tėvo, nes atsakovas turi norą bendrauti.
9. Atsakovė I. B., kuriai apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, atsakovė jokių prašymų dėl posėdžio atidėjimo ir bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovei I. B. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl tėvų valdžios apribojimo
10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovų I. B. ir A. M. vaikas (el. b. apyrašas, b. l. 9). Tarnyba ieškinyje nurodė, jog A. M. ir I. B. šeimai nuo 2017 m. spalio 5 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinys teikė socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas bei taikė atvejo vadybos procesą. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8864-981/2019, atsakovams A. M. ir I. B. laikinai apribojo tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus D. M. atžvilgiu, priteisė iš atsakovų išlaikymą sūnui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis: iš tėvo A. M. po 200,00 Eur, iš motinos I. B. po 100,00 Eur iki vaiko pilnametystės (el. b. apyrašas, b. l. 52a–57).
13. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog per visą darbo su šeima laikotarpį buvo organizuoti 4 šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d., iš kuriu dviejuose paskutiniuose posėdžiuose dalyvavo tik atsakovas A. M., o paskutinio posėdžio metu su A. M. buvo aptarta šeimos situacija ir sudarytas pagalbos planas (el. b. apyrašas, b. l. 28–43).
14. Iš byloje esančių 2019 m. liepos 24 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. AV-46 (el. b. apyrašas, b. l. 44–45), 2020 m. lapkričio 25 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 1GVA-636 (el. b. apyrašas, b. l. 47a–52), 2020 m. lapkričio 25 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 1GPA-448 (el. b. apyrašas, b. l. 46–47), 2021 m. gruodžio 8 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 1GVA-807 (el. b. apyrašas, b. l. 83–86), 2021 m. gruodžio 13 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 1GPA-908 (el. b. apyrašas, b. l. 88–89a) matyti, jog nepilnamečio D. M. poreikiai yra patenkinti, vaikui sudaryta saugi aplinka, globėjai tinkamai vykdo savo pareigas.
15. Byloje pateiktame 2021 m. lapkričio 22 d. vaiko globos koordinatorės elektroniniame laiške, 2021 m. gruodžio 13 d. globos centro – LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos rašte nurodoma, jog atsakovas su vaiku bendrauti didelių pastangų nededa, kartais parašo, pasiteirauja apie vaiką, tačiau tai daro labai abejingai, į susitikimą su vaiku neatvyksta, paskutinį kartą neatvyko į sūnaus gimtadienį, neatsiliepė į globėjo skambučius, neatrašė į žinutes, vaiko tėvas į globos centrą dėl susitikimų nesikreipė (el. b. apyrašas, b. l. 70, 87–87a). Iš byloje esančio atsakovo A. M. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, jog, pasak atsakovo, jis bando palaikyti ryšį su vaiku, tačiau vaiko globėjai neteikia informacijos apie vaiką, paskutinį kartą su vaiku buvo susisiekę liepos mėn., pasak atsakovo, atvejo vadybos paslaugos buvo nutrauktos ne jo iniciatyva, nes socialiniai darbuotojai nerasdavo jo namuose, lankė psichologo konsultacijas, tačiau nepavyko rasti bendros kalbos su psichologu, teigė, jog grąžinus vaiką nupirktų jam reikalingus daiktus (el. b. apyrašas, b. l. 90–91).
16. CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, jog ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 str. 2 d.), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 str. 5 d.). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas). Taigi, laikinas valdžios apribojimas negali trūkti neribotą laiką, todėl, jeigu per protingą laiką neišnyksta arba išnyksta tik iš dalies aplinkybės, sudariusios pagrindą laikinai apriboti tėvų valdžią, turi būti sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo arba dėl laikino valdžios apribojimo tęsimo.
17. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Dėl atsakovės I. B. motinos valdžios apribojimo neterminuotai
18. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė I. B. yra teista (el. b. apyrašas, b. l. 24–27), 3 metų laikotarpiu daug kartų bausta administracine tvarka (el. b. apyrašas, b. l. 17–23), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis, atsakovė vykdo individualią veiklą (el. b. apyrašas, b. l. 11–11a, 61-62), Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, atsakovė yra įrašyta į priežiūros grupę, jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau centre negydyta (el. b. apyrašas, b. l. 12, 14a–15). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų B. P. (B. P.) ir E. P. (E. P.) parodymų nustatyta, jog atsakovė su sūnumi jokio ryšio nepalaiko, su juo nebendrauja, neteikia jokio išlaikymo vaikui, t. y., yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir jo auklėjimo.
19. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovė I. B. rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, teiktų išlaikymą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvų valdžios vaikui įgyvendinimo. Nepilnamečio vaiko motina I. B. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko jau apie dvejus metus, atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo, vaiko motina turi alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemų, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, be to, atsakovė I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvyko į teismo posėdžius, nors galėjo (turėjo) suprasti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes, tokiu būdu išreikšdama savo pasyvų požiūrį (nesuinteresuotumą) į bylos išnagrinėjimo teisinį rezultatą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovė I. B. yra nusišalinusi nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 str.).
20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. B. per daugiau, nei du metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo jokių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjų šeimoje, atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, šiuo metu socialinės priežiūros paslaugos jai neteikiamos, nededa jokių pastangų, nekeičia savo elgesio, neužtikrina vaiko teisių, o Tarnyba neturi duomenų, jog atsakovė ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip motinos pareigas, kad padėtis pasikeis, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, atsakovei I. B. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio D. M. atžvilgiu. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.
Dėl atsakovo A. M. tėvo valdžios apribojimo neterminuotai ir atsakovo A. M. pateikto priešieškinio
21. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas A. M. nėra teistas (el. b. apyrašas, b. l. 27a), 3 metų laikotarpiu 2 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (el. b. apyrašas, b. l. 16), atsakovas buvo kreipęsis dėl psichiatrinio ištyrimo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau centre nebuvo gydytas (el. b. apyrašas, b. l. 12a–14). SoDros duomenimis, atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 10a), teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. niekur nedirbo, o nuo 2022 m. balandžio mėn. dirba (duomenys neskelbtini).
22. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas iš dalies vykdė atvejo vadybos procese nustatytas rekomendacijas, t. y. dalinai lankė psichologo konsultacijas, lankėsi pas specialistą konsultacijai dėl priklausomybės alkoholiui, iš dalies laikėsi psichologo rekomendacijų, kurios atsakovo nuomone buvo protingos, iš dalies bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais ir atvejo vadybininku, sutvarkė savo būsto aplinką, kad ji nekeltų grėsmės vaikui, baigė tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, taip pat epizodiškai palaikė ryšį su vaiku. Taigi, byloje esantys duomenys, tame tarpe ir šalių paaiškinimai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir jo auklėjimo. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai, ieškovės atstovės, o ypač paties atsakovo paaiškinimai, taip pat liudytojų B. P. (B. P.) ir E. P. (E. P.) parodymai, sudaro pagrindą konstatuoti aplinkybę, jog šiuo moetu vis dar nėra išnykę atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo pagrindai.
23. Pažymėtina, jog atsakovo teiginiai, jog jis sutinka vykdyti ir vykdė tik, jo nuomone, protingus atvejo vadybos procese nustatytus įpareigojimus, sudaro pagrindą abejoti atsakovo motyvacija susigrąžinti vaiką į savo šeimą. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog jis neteikė išlaikymo vaikui, kadangi neturėjo duomenų į kokią sąskaitą turėtų pervesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, taip pat apie tai, jog jis nuo 2020 m. vasaros nebuvo susitikęs gyvai su vaiku, dėl to, kad negalėjo dėl susitikimų susitarti su vaiko globėjais, vertintinos, kaip deklaratyvaus pobūdžio, formalios. Pažymėtina, jog liudytojai B. P. (B. P.) ir E. P. (E. P.) teismo posėdyje parodė, jog atsakovas niekada į juos nebuvo kreipęsis dėl išlaikymo savo vaikui teikimo. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, t. y. siekį teikti savo vaikui išlaikymą, atsakovas į bylą nepateikė. Be to, liudytojai parodė, jog jie nutarė atsakovo susitikimus su sūnumi organizuoti per globos koordinatorę, dėl to, kad atsakovas pats nesilaikė prieš tai sutartos bendravimo tvarkos, t. y., be įspėjimo, nepranešęs apie tai globėjams, neatvykdavo nustatytu laiku susitikti su sūnumi, dėl ko vaikas patirdavo nusivylimą. Liudytojai taip pat nurodė, jog paskutinį kartą atsakovas bendravo su sūnumi 2020 m. lapkričio mėnesį nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas minėtų aplinkybių iš esmės neginčijo.
24. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių, o ypač atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovas vaiku savarankiškai faktiškai niekada nesirūpino, teismas sprendžia, jog šiuo metu labiau tikėtina, kad atsakovas nepakankamai suvokia vaiko emocinius, fizinius ir socialinius poreikius bei neturi pakankamų įgūdžių atliepti šiuos vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas šiuo metu nesugebėtų savarankiškai tinkamai pasirūpinti vaiku, dėl ko atsakovo tėvo valdžios laikino apribojimo panaikinimas bei vaiko grąžinimas atsakovui neatitiktų vaiko geriausių interesų.
25. Paminėtina ir tai, jog atsakovo tėvo valdžia laikinai apribota teismo sprendimu 2019 m. birželio 18 d., t. y. beveik prieš tris metus. Atsakovas su vaiku faktiškai nebendravo nuo 2020 m. pabaigos, o išlaikymo neteikė visą minėtą laikotarpį. Su pagalbą teikiančiai specialistais bendradarbiavo tik iš dalies, taip pat tik iš dalies vykdė pagalbą teikiančių specialistų įpareigojimus. Be to, tik po Tarnybos ieškinio dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo pateikimo teismui, atsakovas kreipėsi dėl laikino jo tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Taigi, beveik tris metus atsakovas realiai nesiėmė atkyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į savo šeimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo siekis panaikinti laikiną valdžios apribojimą pareiškiant priešieškinį, buvo labiau formalaus pobūdžio, sąlygotas ne tiek siekiant susigrąžinti vaiką, kiek išvengti neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti neterminuotas atsakovo tėvo valdžios apribojimas.
26. Minėta, jog laikinas valdžios apribojimas negali trūkti neribotą laiką, todėl, jeigu per protingą laiką neišnyksta aplinkybės, sudariusios pagrindą laikinai apriboti tėvų valdžią, turi būti sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo arba, esant atitinkamoms aplinkybėms, turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikino valdžios apribojimo tęsimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui tėvo valdžia laikinai apribota 2019 m. birželio 18 d., tačiau iki šiol, t. y. per trejų metų laikotarpį, nėra išnykusios visos laikino atsakovo tėvo valdžios apribojimo priežastys. Atsakovas ginčo laikotarpiu nors rodė suinteresuotumą palaikyti ryšį su vaiku bei prisidėti prie rūpinimosi juo, tačiau pats nesilaikė susitarimo dėl bendravimo su vaiku su globėjais, pažeidžiant vaiko lūkesčius bei sukeldamas vaikui neigiamus išgyvenimus, taip pat per visą laikotarpį neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nors turėjo tam galimybes.
27. Apibendrindamas šio sprendimo 21–26 punktuose nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, jog ginčo laikotarpiu, kol Tarnyba nesikreipė su ieškiniu į teismą, atsakovas nesikreipė dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, per beveik trijų metų laikotarpį pasiekti pokyčiai atsakovo šeimoje nėra pakankami ir nėra pakankamai ilgalaikio pobūdžio, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, jog jis (1) šiuo meru yra pasiruošęs tinkamai pasirūpinti vaiku savarankiškai, taip pat, jog jis (2) ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip tėvo pareigas, kad padėtis pasikeis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, sudarantys pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu neterminuotai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir atsakovui A. M. CK 3.180 straipsnio pagrindu neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnamečio D. M. atžvilgiu, o atsakovo priešieškinis atmestinas. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.
28. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais. Taip pat neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.
29. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Ieškovė ir atsakovai šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikų nuolatinės globos nustatymo (CPK 83 str. 1 d. 5, 14–15 p.).
31. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė. Atsakovas A. M. pateikė į bylą įrodymus, jog už jam suteiktas advokato teisines paslaugas patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. priedas, b. l. 74). Duomenų apie atsakovės I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Duomenų apie tai, kad atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo byloje nepateika.
34. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 56,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
35. CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.
36. Remiantis šio sprendimo 35 punkte nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų pasirūpina atstovavimu savarankiškai arba nemato tam būtinumo, taip pat ir pats teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abu atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
37. Vadovaujantis šio sprendimo 36 punkte padaryta išvada, taip pat CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo A. M. priešieškinį atmesti.
Apriboti neterminuotai atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią nepilnamečio vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.