- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-602-174-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00031-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Rasa Valentinienė, Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- N. V.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-602-174/2012
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00031-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos:
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2012 m. rugsėjo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų sudėties požymių.
N. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 30-1-00355-07 (du tomai), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti Alytaus apskrities VPK.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresnioji inspektorė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, žinodama, kad automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai tvarkingas, tyčia, 2008 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 13.16 val. iki 15.42 val.., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste, esančiame Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, neatlikusi automobilio „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2001 metais, fizinio tikrinimo, 2008-01-17, apie 15.42 val., RIKS sistemoje tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie automobilio muitinį fizinį patikrinimą ir rezultatus bei savo vardiniu antspaudu „KL0714 N. V.“ ir parašu patvirtino atspausdintą rizikos patikrinimo aktą Nr. 08LR100021719, ir pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintą Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių, bendrajame administraciniame dokumente Nr. 8LR10400227 grafoje „J PASKIRTIES ĮSTAIGOS TIKRINIMAS“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, prekių muitinio tikrinimo būdus iš klasifikatoriaus „414; 227/62“ reiškiančius, kad yra patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai, patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė, patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais, pažeidimų nenustatyta. Tai patvirtino savo vardiniu muitininko spaudu „KL0714 N. V.“, pasirašė, deklaracijos langelyje „paskirties įstaigos tikrinimas“, uždėjo spaudą „Atitinka“, savo vardinį muitininko spaudą „KL0714 N. V.“, pasirašė, patvirtino muitinės antspaudu, deklaracijos lydinčiuose dokumentuose uždėjo spaudą. Šiais savo veiksmais ji suklastojo tikrą dokumentą – rizikos patikrinimo aktą Nr.08LR100021719, bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8LR10400227.
Be to, N. V. buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba: N. V., būdama valstybės tarnautoja, t. y. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresnioji inspektorė, žinodama, kad automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai tvarkingas, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio l dalį (Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais), 4 p. (tinkami atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas), 5 p. (nepiktnaudžiauti tarnyba) reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 7 straipsnio (muitinės veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais), 20 straipsnio 4 dalies l punkto (vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus), „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 str. (muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo muitinis įforminimas deklaracijoje – tai deklaracijos ir kartu su ja muitiniam tikrinimui ir įforminimui priimtų dokumentų, nurodytų atitinkamos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, įforminimas muitinėje: įregistravimas, papildymas duomenimis apie atliktą muitinį tikrinimą ir jo rezultatus, panaudotas prekių identifikavimo priemones, tikrinimą atlikusius ir sprendimus dėl veiksmų su prekėmis priėmusius muitinės pareigūnus, muitinės įstaigas, kurioms buvo pateikta deklaracija ir prekės, pažymėjimas antspaudais, spaudais su įrašais ir žymomis), 19 str. (įregistravus deklaraciją arba T2L dokumentą atliekamos jos (jo) bei kartu su ja pateiktų dokumentų ir prekių muitinis tikrinimas), 26 str. (deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu, kai muitinės pareigūnas instrukcijos nustatyta tvarka užpildo atitinkamus deklaracijos langelius, sudeda visus spaudus su įrašais ir antspaudais nustatytose deklaracijos egzempliorių vietose bei, atitinkamais atvejais, kartu su ja pareiktuose dokumentuose), 26 str., 1d. (ir priėmęs sprendimą išleisti prekes atiduoda atitinkamus deklaracijos egzempliorius muitinės procedūros vykdytojui, kuris įgyja teisę atlikti su prekėmis veiksmus, nurodytus atitinkamos muitinės procedūros ar kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiuo atveju laikoma, kad muitinės procedūra arba kitas muitinės sankcionuotas veiksmas, kuriam deklaruotos prekės, yra įformintas) reikalavimus, Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. RŽ3-55, 7 str. 19 d. (pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją atlikti transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimą poste arba subjekto pageidaujamoje vietoje ne muitinės poste), su kuria pasirašytinai supažindinta 2007 m. kovo 5 d., reikalavimus, 2008 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 13.16 val. iki 15.42 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste, esančiame Klaipėda, Šilutės pl. 9, neatlikusi automobilio „Lexus RX300“, kėbulo Nr. JTJGF10U010116898, pagaminto 2001 metais, tikrinimo, RIKS sistemoje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie atliktą fizinį tikrinimą ir rezultatus bei pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintą Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių, bendrajame administraciniame dokumente Nr. 8LR10400227 grafoje „J PASKIRTIES ĮSTAIGOS TIKRINIMAS“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikus fizinį automobilio tikrinimą pažeidimų nenustatyta. Deklaracijoje padarytus įrašus patvirtino savo vardiniu muitininko spaudu „KL0714 N. V.“, pasirašė, deklaracijos langelyje ,,paskirties įstaigos tikrinimas“ uždėjo spaudą „Atitinka“, savo vardinį muitininko spaudą „KL0714 N. V.“, pasirašė, patvirtino muitinės antspaudu, deklaracijos lydinčiuose dokumentuose uždėjo spaudą, taip bendrojo administracinio dokumento Nr. 8LR10400227 muitinis įforminimas buvo baigtas, UAB „Baltauto“ iš muitinės posto automobilį išsivežė. Šiais savo veiksmais N. V., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje ir muitinėje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės prestižą, diskreditavo Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresniosios inspektorės, kaip valstybės tarnautojos, vardą, tuo padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto – funkcijos ir veiklos principai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu išteisino N. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų sudėties požymių.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Alekna prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendį, kuriuo N. V. išteisinta, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – N. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) bauda; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) baudą.
Prokuroro teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertino bei neanalizavo liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta: „Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti LR BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. <...> Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas.“ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (LAT Senato 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teiginys, jog galima daryti tik prielaidą, kad apžiūrai galbūt buvo pateiktas techniškai tvarkingas ir neapgadintas automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), prokuroro teigimu, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, kadangi faktiniais duomenimis nustatyta, jog 2008 m. sausio 17 d. automobilis buvo techniškai tvarkingas, be išorinių apgadinimų. Tai patvirtino liudytojai A. Č., D. Č., specialistas D. U., 2009-08-18 specialisto išvada Nr. 140-(2489)-ISl-633I ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Liudytojai A. Č., D. Č. parodė, kad 2007-03-20 internete, taip pat ir fiziškai apžiūrėjo automobilį „Lexus RX300“, kuris buvo techniškai tvarkingas, nedaužtas, be išorinių apgadinimų. Šį automobilį nupirko 2007-03-23 ir juo važinėjo. 2007 metų vasarą pakeitė automobilio priekinius žibintus, nors jie buvo sveiki ir veikė, tačiau Lietuvoje draudžiami. Be to, 2007 metų vasarą keitė automobilio kairės pusės galinių durelių lango stiklą. Daugiau jokių automobilio remonto darbų neatliko. 2008 m. sausio 17 d. minėtu automobiliu nuvažiavo į Klaipėdą, į muitinę, kur buvo sutvarkyti visi dokumentai, kad galėtų automobilį priregistruoti Lietuvoje. Šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino faktą, kad turto vertintojo apžiūros defektacijos akte Nr. 20070315-5-1 nufotografuotas automobilis yra visai kitas, o ne tas, kurį jie nusipirko ir iki šiol naudojasi.
Specialistas D. U. parodė, kad jis 2009-08-18 surašė specialisto išvadą 2009-08-18 Nr. 140-(2489)-ISl-6331 dėl automobilio „Lexus RX300“, bei patvirtino, kad automobilio variklio gaubtas yra perdažytas panašia spalva, kitų kėbulo dalių remonto pėdsakų neaptikta, detalių pakeitimo pėdsakų neaptikta. Parodė, kad turto vertintojo apžiūros defektacijos akte Nr. 20070315-5-1 visų nurodytų apgadinimų negalėjo būti. Taigi, prokuroro teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad kilnojamojo turto vertintojo A. Z. apžiūros – defektacijos akte Nr. 20070315-5-1 visų nurodytų apgadinimų niekada nebuvo ir negalėjo būti bei kad automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 17 d. buvo techniškai tvarkingas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš UAB „Ketonas“ 2009-10-13 rašto Nr. 336 matyti, jog 2008-01-17 transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruota leidimų išdavimo žurnale, tačiau automobilio „Lexus RX300“ importo deklaracijos 18-ame langelyje nurodyta būtent ši transporto priemonė, t. y. MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (autovežis), kuria automobilis „Lexus RX300“ turėjo būti vežamas. Šis faktas, prokuroro teigimu, dar kartą patvirtina aplinkybę, jog automobilis atvažiavo į muitinę savo eiga. Be to, iš byloje esančios 4 JAV CARFAX transporto priemonės ataskaitos matyti, kad 2005-09-26 Federalinėje avariją valdymo tarnyboje (FEMA) automobilis užregistruotas kaip nukentėjęs nuo potvynio. Apie automobilio sudaužymą duomenų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroro skunde teigiama, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas minėtų faktinių duomenų nevertino ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi išteisintosios N. V. parodymais, jog fizinio automobilio patikrinimo metu ji nustatė, kad faktiniai automobilio apgadinimai iš esmės atitiko pateiktose dokumentuose nurodytus apgadinimus, todėl vėliau ji uždėjo spaudą „atitinka“ bei RIKS sistemoje įrašė teisingus duomenis apie atliktą fizinį tikrinimą ir jo rezultatus, todėl jokių dokumentų neklastojo. Teismas kritiškai nevertino N. V. parodymų ir nuosprendyje akcentavo, kad „...ji vykdydama savo pareigas, atliko fizinį automobilio „Lexus RX300“ tikrinimą. Jokių įrodymų, paneigiančių šiuos kaltinamosios parodymus baudžiamojoje byloje taip pat surinkta nėra. Priešingai, kaip matyti iš liudytojų – muitinės pareigūnų E. S., D. K. parodymą, N. V. buvo pavesta atlikti fizinį automobilio patikrinimą ir praktiškai neįmanoma, kad ji tokio patikrinimo neatliktų.“ Prokurorui nesupranta, kodėl teismas padarė tokią išvadą ir kuo remdamasis.
Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį taip pat akcentavo, kad automobilio atvarymas prie muitinės patvirtina faktą, jog N. V. fiziškai patikrino automobilį „Lexus RX300“, nes, kitu atveju, iš anksto žinant, jog fizinis automobilio tikrinimas nebus atliktas, nėra prasmės šį automobilį atvaryti į muitinės teritoriją patikrinimui. Prokuroro teigimu, tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi atvarius automobilį į muitinės teritoriją pareigūnai gali netrukdomai imituoti automobilio tikrinimą ir klastoti tikrinimo dokumentus, sumažinant riziką, kad toks nusikaltimas bus pastebėtas kitų pareigūnų.
Kaip muitinės pareigūnai turi atlikti muitinį tikrinimą, reglamentuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Muitinis tikrinimas atliekamas siekiant įsitikinti, kad muitinei pateikti visi muitinės deklaracijoje nurodytos procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimui privalomi pateikti dokumentai, kad deklaruotų prekių gabenimui netaikomi muitų teisės aktų nustatyti importo, eksporto ir tranzito draudimai bei apribojimai, o jeigu taikomi – kad pateikti privalomi pateikti leidimai, kad gabenamų prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė ir vertė atitinka informaciją, nurodytą muitinės deklaracijoje bei kituose muitiniam tikrinimui pateiktuose dokumentuose. Remiantis Taisyklių 31 punktu, Prekių tikrinimo rezultatai nurodomi Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytos formos Prekių tikrinimo akte. Taigi N. V., privalėdama fiziškai patikrinti automobilį (ji pati teigė, kad tai ir padarė), negalėjo matyti automobilio apgadinimų (daužimo žymių), kurių, prokuroro teigimu, nebuvo.
Prokuroro teigimu, teismo išvada, jog N. V. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties, yra visiškai nepagrįsta. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to kilo padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Valstybės tarnybos darbuotojai nevykdydami arba netinkamai, nesąžiningai vykdydami savo pareigas ar piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi dezorganizuoja, griauna valstybės tarnybos darbą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų turi kilti padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, N. V. veika – tikrų dokumentų suklastojimas – padarė didelę žalą valstybei ir jos interesams, kadangi savo veiksmais ji sumenkino valstybės institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės – prestižą, diskreditavo Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresniosios inspektorės, kaip valstybės tarnautojos, vardą, tuo padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto – funkcijos ir veiklos principai, kuriant įstatymų nepaisymo sistemą ir siekiant sumažinti privalomus sumokėti importo mokesčius.
Be to, N. V. veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais), 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (tinkami atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas), 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto (nepiktnaudžiauti tarnyba) reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 7 straipsnio (muitinės veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais), 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto (vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus), „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 straipsnio (muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo muitinis įforminimas deklaracijoje - tai deklaracijos ir kartu su ja muitiniam tikrinimui ir įforminimui priimtų dokumentų, nurodytų atitinkamos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, įforminimas muitinėje: įregistravimas, papildymas duomenimis apie atliktą muitinį tikrinimą ir jo rezultatus, panaudotas prekių identifikavimo priemones, tikrinimą atlikusius ir sprendimus dėl veiksmų su prekėmis priėmusius muitinės pareigūnus, muitinės įstaigas, kurioms buvo pateikta deklaracija ir prekės, pažymėjimas antspaudais, spaudais su įrašais ir žymomis), 19 straipsnio (įregistravus deklaraciją arba T2L dokumentą atliekamos jos (jo) bei kartu su ja pateiktų dokumentų ir prekių muitinis tikrinimas), 26 straipsnio (deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu, kai muitinės pareigūnas instrukcijos nustatyta tvarka užpildo atitinkamus deklaracijos langelius, sudeda visus spaudus su įrašais ir antspaudais nustatytose deklaracijos egzempliorių vietose bei, atitinkamais atvejais, kartu su ja pateiktuose dokumentuose), 26 straipsnio 1 dalies (ir priėmęs sprendimą išleisti prekes atiduoda atitinkamus deklaracijos egzempliorius muitinės procedūros vykdytojui, kuris įgyja teisę atlikti su prekėmis veiksmus, nurodytus atitinkamos muitinės procedūros ar kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiuo atveju laikoma, kad muitinės procedūra arba kitas muitinės sankcionuotas veiksmas, kuriam deklaruotos prekės, yra įformintas) reikalavimai.
Piktnaudžiavimo vykdytojais pripažįstami tik specialaus subjekto požymius turintys asmenys –valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys. Byloje esantys duomenys apie N. V. įvykio metu užimamas pareigas – Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresnioji inspektorė – leidžia daryti išvadą, kad ji yra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas.
Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais gali pasireikšti norminių aktų, reglamentuojančių pareigūno ar jam prilyginto asmens veiklą, pažeidimu. Piktnaudžiavimas tarnyba gali pasireikšti ne tik konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimu, bet ir elgesiu, tiesiogiai neprieštaraujančiu konkrečioms teisės normoms, bet prieštaraujančiu valstybės tarnybos ar jai prilygintos veiklos principams, uždaviniams, tarnybinės etikos ar bendro pobūdžio reikalavimams, nurodytiems valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį kyla, jei veika padaroma tyčia. Nors kaltinamoji N. V. dėl jai inkriminuotų veikų kalta neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat remiantis byloje surinkta ir teisme išnagrinėta bylos medžiaga. Prokuroro įsitikinimu, tas faktas, kad N. V., privalėdama atlikti fizinį automobilio tikrinimą ir jį atlikusi (tai ji pati patvirtino), rodo, kad ji, klastodama dokumentus turėjo tyčią veikti priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Be to, prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamas muitinės pareigūnas, kuriam keliami itin aukšti reikalavimai. Savo tyčiniais veiksmais, priešingais valstybės interesams, N. V. sudarė sąlygas kitiems asmenims mokėti žymiai mažesnius muito mokesčius. Tokia neturtinė žala be jokios abejonės laikytina didele. Be to, prokuroras pažymi, kad apie šį įvykį buvo paskelbta per žiniasklaidos priemones, taigi apie įvykį sužinojo didelė dalis visuomenės, tai sukėlė nepasitikėjimą ir pasipiktinimą muitinės pareigūnais, jų atliekamu darbu. Prokuroro teigimu, toks teismo sprendimas formuoja neigiamą valstybės tarnautojų požiūrį į jų darbą, leidžia ignoruoti bet kokių jiems priskirtų pareigų atlikimą ir formuoja požiūrį apie visišką nebaudžiamumo principą.
Prokuroro teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių N. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl N. V. turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintosios gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl N. V. išteisinimo, padarytos išvados yra teisingos. Apeliacinis skundas atmestinas, naikinti išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Šioje baudžiamojoje byloje N. V. buvo kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo, t. y. tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, žinodama, kad automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai tvarkingas, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio l dalį, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 7 straipsnio, „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 straipsnį, Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. RŽ3-55, 7 straipsnio 19 dalį, 2008 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 13.16 val. iki 15.42 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste, esančiame Šilutės pl. 9, Klaipėda, neatlikusi automobilio „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo, RIKS sistemoje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie atliktą fizinį tikrinimą ir rezultatus ir, pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintą Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių, bendrajame administraciniame dokumente Nr. 8LR10400227 grafoje „J PASKIRTIES ĮSTAIGOS TIKRINIMAS“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atlikus fizinį automobilio tikrinimą pažeidimų nenustatyta. Deklaracijoje padarytus įrašus ji patvirtino savo vardiniu muitininko spaudu „KL0714 N. V.“, pasirašė, deklaracijos langelyje ,,paskirties įstaigos tikrinimas" uždėjo spaudą „Atitinka“, savo vardinį muitininko spaudą „KL0714 N. V.“, pasirašė, patvirtino muitinės antspaudu, deklaracijos lydinčiuose dokumentuose uždėjo spaudą, taip bendrojo administracinio dokumento Nr. 8LR10400227 muitinis įforminimas buvo baigtas, UAB „Baltauto“ iš muitinės posto automobilį išsivežė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas N. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, konstatuodamas, kad nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų sudėties požymių. Tokiai apylinkės teismo išvadai pritartina.
Apelianto argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad pirmosios instancijos, priimdamas N. V. išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, atmestini.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas, arba daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba atvirkščiai – jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, kalbėti apie padarinius nėra prasmės.
LAT praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K–407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai (kasacinė nutartis Nr. 2K–76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti tiek asmens psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išteisintoji N. V. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino bei parodė, kad 2008-01-17, dirbdama Klaipėdos krovinių poste fizinio tikrinimo ir dokumentų įforminimo muitinės programos ASYCUDA muitinio tikrinimo etapuose, apžiūrėjo automobilį „Lexus RX300“, dalyvaujant automobilį pateikusios bendrovės atstovui, bei atliko šio automobilio patikrinimą. Vyr. inspektorius E. S. jai perdavė visus dokumentus, iš jų ir transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktą bei vertinimo ataskaitą ir pavedė patikrinti lengvąjį automobilį „Lexus RX300“ su defektais – daužtu priekiniu bamperiu, variklio gaubtu, priekiniu sparnu, kairės pusės galiniu šonu. Aautomobilį ji vizualiai apžiūrėjo. Pateiktą UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros aktą Nr. 20070315-5-1 ir vertinimo ataskaitą Nr. 20070315-5-1 pažymėjo muitinės įstaigos spaudu V-028, kaip yra numatyta naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikoje. Ji nėra automobilių ekspertė, tačiau atlikdama savo pareigas, apžiūrėjo automobilį ir patikrino, ar apžiūros metu nustatyti turto vertintojo ataskaitoje nurodyti automobilio defektai atitinka nurodytus defektus pateiktoje importo deklaracijoje. Minėtuose dokumentuose nurodyti duomenys ir automobilio techninė būklė atitiko. Apžiūros metu ji patikrino ir pateikto apžiūrai automobilio kėbulo numerį. Dėl tuo metu buvusio labai didelio darbo krūvio galėjo nepastebėti kažkokių nežymių automobilio defektų, tačiau ji puikiai supranta, kas yra daužtas priekinis bamperis ar variklio gaubtas.
Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. S. parodė, kad 2008 metų pradžioje dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste. Jo pareiga buvo rizikos valdymas. Jei pagal pateiktus dokumentus matydavo, kad automobilis daužtas, tai pagal tuo metu galiojančią tvarką jis privalėjo dokumentus perduoti į vadinamą „raudoną“ kanalą, tai reiškia, kad prekė turėjo būti patikrinama fiziškai. Fizinis automobilio tikrinimas – tai jo apžiūra iš išorės. Pareigūnas nėra ekspertas, todėl jis gali patikrinti tik tai, ką vizualiai mato. 2008-01-17 automobilio „Lexus RX 300“ dokumentus jis gavo iš pareigūno, atlikusio dokumentų patikrinimą. Remiantis pateiktais dokumentais, nustatė, kad UAB „Baltauto“ importo procedūrai įforminti pateikė automobilį „Lexus RX300“. Deklaracijos 31-ame langelyje buvo įrašyta, kad automobilis su defektais – daužtas priekinis bamperis, variklio gaubtas, priekiniai sparnai, kairės pusės galinis šonas. Kartu buvo pateiktas UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktas. Kadangi iš dokumentų matėsi, jog transporto priemonė yra daužta, jis N. V. pavedė atlikti fizinį šio automobilio patikrinimą. Pats automobilio „Lexus RX 300“ netikrino ir jo nematė, nes tai neįeina į jo pareigas.
Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta I. P. S. parodė, kad 2008 m. pradžioje ji dirbo Klaipėdos muitinėje ir buvo atsakinga už mokesčių paskaičiavimą. Jai buvo pateiktas įregistruotas BAD Nr. 8LR10400227, prekė – lengvasis automobilis „Lexus RX300“, VIN (duomenys neskelbtini), su defektais – daužtas priekinis bamperis, variklio gaubtas, priekinis sparnas, kairės pusės galinis šonas – išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimo procedūrai, bei dokumentai: sąskaita Nr. 914 (2007-01-16), techninis pasas Nr. 20400860 (2005-10-13), transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktas Nr. 20070315-5-1, nuotraukos su spaudais, vertinimo ataskaita Nr. 20070315-5-1, BAD Nr. 7LU96501015 (2007-03-16). Remdamasi gautais dokumentais, ji perskaičiavo mokesčius, taikant „4“ metodą (dedukcinis metodas), padarė įrašus apie mokesčių perskaičiavimą ir patvirtino juos savo spaudu Nr. KL0336 bei parašu. Deklaracijos antroje pusėje „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ ji padarė įrašus apie mokesčių perskaičiavimo eigą bei įrašė tikrinimo būdo kodus – 111 (patikrinta deklaracija), 115 (patikrinti kiti dokumentai), 145 (automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne nurodyta kaina), įrašė tikrinimo rezultato kodą - 62 (atitinka). Vėliau pateiktą BAD Nr. 8LR10400227 su pakeitimais įregistravo ASYCUDA sistemoje ir visus dokumentus perdavė pareigūnams, kurie turėjo atlikti šio automobilio fizinį tikrinimą. Pati šio automobilio nematė. Paaiškino, kad pirmiausia yra paskaičiuojami mokesčiai, po to atliekamas automobilio fizinis tikrinimas. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad automobilis yra nedaužtas, deklaracija anuliuojama.
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Z. parodė, kad jis dirbo UAB „Baltauto“ vadybininku, kartu buvo ir deklarantas. Dėl automobilio „Lexus RX 300“ jam buvo pareikšti kaltinimai, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas. Jis pirmas pasitiko automobilį „Lexus RX 300“ uoste. Jam buvo pateiktas šio automobilio techninis pasas ir sąskaita–faktūra. Po to jis pildė deklaraciją. Kadangi praėjo daug laiko, todėl neprisimena, kaip vizualiai atrodė automobilis, tačiau teigė, jog faktas, kad buvo kviečiamas ekspertas A. Z., reiškia, kad šis automobilis iš tikrųjų buvo daužtas. Jeigu automobiliai yra nedaužti, jiems nereikia jokių defektacijos aktų. Visus automobilių dokumentus jis tvarkydavo tik uoste. Automobilio „Lexus RX 300“ muitinės krovinių poste apžiūrai jis nepateikė. Jis taip pat neužsiėmė automobilių tvarkymu ir jų pardavimu.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad jis 2008 metais dirbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje, Klaipėdos krovinių poste. Kadangi praėjo daug laiko, jis neprisimena automobilio „Lexus RX300“, tačiau patvirtino, kad jis priėmė ir tikrino šio automobilio dokumentus. Deklaracija buvo užpildyta R. Z., tačiau šį dokumentą galėjo pateikti nebūtinai jis, bet ir kitas įgaliotas asmuo. Jeigu automobilio nebuvo, negalėjo būti vykdomas ir jo patikrinimas. Jis užregistravo deklaraciją dar prieš ją perduodant mokesčių paskaičiavimui. Jei jis deklaracijos 31-ame langelyje įrašė duomenis, kad automobilis buvo daužtas bei nurodė automobilio defektus, vadinasi taip ir buvo. Nurodė, kad N. V. matė visus jo padarytus įrašus deklaracijoje.
Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas D. U. parodė, kad jis 2009-08-18 surašė specialisto išvadą dėl automobilio „Lexus RX300“. Patvirtino, kad šio automobilio pagrindiniai agregatai nebuvo keisti, tačiau negalėjo atsakyti, ar buvo keisti šio automobilio bamperis, aušinimo skysčio radiatorius bei kitos smulkios detalės. Išvadoje taip pat buvo nustatyta, kad perdažytas variklio gaubtas.
Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas A. Z. parodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kuri teisme dar neišnagrinėta, jam pareikšti kaltinimai dėl automobilio „Lexus RX300“ vertinimo. Jis dirbo turto vertintoju ir 2007 metais UAB „Baltauto“ prašymu apžiūrėjo jam pateiktą automobilį ir surašė išvadą. Šį automobilį jis apžiūrinėjo asmeniškai ir išvadoje surašė tuos duomenis, kuriuos pats nustatė. Patvirtino, kad jo akte ir 2008 metais padarytoje išvadoje nurodyti duomenys yra teisingi.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Č. parodė, kad 2007-03-20 internetiniame puslapyje www.autoplius.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra parduodamas automobilis „Lexus RX300“. Įdėtose nuotraukose automobilis nebuvo daužtas. Nurodytu telefonu susisiekė su pardavėju, vardu Egidijus, susitarė susitikti degalinėje Klaipėdoje ir apžiūrėti automobilį. Automobilis buvo pakrautas į autovežį, tačiau jį vizualiai apžiūrėjus jokių defektų nesimatė. Praėjus tam tikram laiko tarpui jis nuvažiavo į Alytų, kur dar kartą apžiūrėjo automobilį. Kadangi automobilio būklė gera, 2007-03-23 iš E. R. jis nupirko automobilį už 41 400 Lt. Susitarė, kad tai galutinė kaina, įskaitant visų dokumentų sutvarkymo mokesčius, iš jų – ir muitų mokesčius. Po kurio laiko vyras, vardu Laurynas, kuris turėjo sutvarkyti dokumentus, pasakė, kad neturi visų reikalingų dokumentų automobiliui priregistruoti, todėl reikės papildomai mokėti už naujus dokumentus bei muito mokesčius. Kadangi perkant automobilį iš E. R., su pastaruoju buvo susitaręs, kad tai galutinė automobilio kaina, jis nesutiko mokėti papildomai. Tam tikrą laiką jis važinėjo su nepriregistruotu automobiliu. Vėliau, mirus E. R., jis su UAB „Baltauto“ atstovu susitarė, kad papildomai reikės sumokėti ne 12 000 Lt, o 6 000 Lt. Nupirkęs automobilį, dar prieš atliekant jo ekspertizę, t. y. 2007 metų vasarą, jis pakeitė automobilio priekinius žibintus, tai pat keitė automobilio kairės pusės galinių durelių lango stiklą. Daugiau automobilio neremontavo. 2008-01-17 su minėtu automobiliu atvažiavo į Klaipėdos muitinę, o UAB „Baltauto“ atstovas šį automobilį nuvarė muitinės apžiūrai. Po to buvo sutvarkyti visi dokumentai, ir jis šį automobilį įregistravo savo vardu. Jis buvo susipažinęs su turto vertintojo A. Z. ataskaita, tačiau, jo nuomone, ataskaitoje pavaizduotas kitas automobilis, nes jis buvo mėlynos spalvos, o jo automobilis yra sidabrinės spalvos. Muitinės apžiūrai jis pateikė tvarkingą ir nesudaužytą automobilį.
Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta D. Č. davė analogiškus kaip ir liudytojas A. Č. parodymus.
JAV CARFAX transporto priemonės ataskaitoje nurodyta, kad 2005-09-26 Federalinėje avarijų valdymo tarnyboje (FEMA) automobilis „Lexus RX300“ užregistruotas kaip nukentėjęs nuo potvynio (t. 1, b. l. 118–119).
2009-08-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(2489)-ISl-6331 nurodyta, jog : „Atikus tyrimus nustatyta, kad automobilio LEXUS RX300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. Automobilio variklio gaubtas yra perdažytas panašia spalva, kitų kėbulo dalių remonto pėdsakų neaptikta, detalių pakeitimo pėdsakų neaptikta, tikimiausia (išskyrus variklio gaubtą) automobilis yra neremontuotas.“ (t. 1, b. l. 107–109).
UAB „Pajūrio autorika“ 2007-03-15 transporto priemonės apžiūros – defektacijos akte Nr. 20070315-5-1 nurodyti apžiūros metu nustatyti automobilio defektai, iš jų ir tokios keistinos detalės kaip priekinis bamperis, kairysis priekinis žibintas, variklio gaubtas ir t. t. (t. 1, b. l. 57–59).
BAD Nr. 8LR10400227 (2008-01-17) uždėtas N. V. parašas, spaudas KL0714 ir žyma „Atitinka“ (t. 1, b. l. 84).
Prokuroro skunde tvirtinama, jog N. V., neatlikusi automobilio „Lexus RX300“ fizinio tikrinimo, žinodama, kad jis yra techniškai tvarkingas, tyčia įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie atliktą šio automobilio fizinį tikrinimą ir rezultatus. Kadangi N. V. apžiūrėjo minėtą automobilį (to ji neneigia), vadinasi turėjo matyti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Šią aplinkybę, prokuroro teigimu, patvirtina kaip liudytojų apklaustų automobilio pirkėjo A. Č. bei jo sutuoktinės D. Č. parodymai, 2009-08-18 specialisto išvada Nr. 140-(2489)-IS1-6331 ir kita bylos medžiaga. Tačiau, kolegijos vertinimu, prokuroro skundo teiginiai, kad N. V. neatliko automobilio fizinio tikrinimo ir žinodama, kad automobilis techniškai tvarkingas, tyčia įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie atliktą šio automobilio fizinį tikrinimą ir rezultatus, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.
Tokių asmenų, kurie patvirtintų, kad matė, kaip N. V. atliko automobilio „Lexus RX300“ apžiūrą, arba būtų matę, kad ji neatliko šio automobilio fizinio tikrinimo, nenustatyta. Prokuroro teiginys, kad N. V. neatliko minimo automobilio apžiūros, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, dėl to prokuroras daro tik prielaidą.
N. V. teigė, jog ji, vykdydama savo pareigas, atliko fizinį automobilio „Lexus RX300“ tikrinimą, kurį atliko E. S. pavedimu. Automobilio patikrinimo metu dalyvavo automobilį pateikusios UAB „Baltauto“ atstovas (šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas). E. S. perdavė jai visus dokumentus, iš jų ir transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktą bei vertinimo ataskaitą. Automobilio patikrinimo metu ji nustatė, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys ir automobilio techninė būklė atitiko. Deklaracijoje padarytus įrašus patvirtino savo vardiniu muitininko spaudu „KL0714 N. V.“, pasirašė, deklaracijos langelyje „paskirties įstaigos tikrinimas“ uždėjo spaudą „Atitinka“, savo vardinį muitininko spaudą „KL0714 N. V.“, pasirašė, patvirtino muitinės antspaudu, deklaracijos lydinčiuose dokumentuose uždėjo spaudą. Patvirtino, kad apie atliktą fizinį tikrinimą ir jo rezultatus RIKS sistemoje įrašė teisingus duomenis, todėl jokių dokumentų neklastojo.
Nors liudytojai A. ir D. Č. parodė, jog jie 2007 metais įsigijo ir 2008 metais muitinės apžiūrai pateikė techniškai tvarkingą ir neapgadintą automobilį, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šių liudytojų parodymų nepatvirtina byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų duomenų visuma. Priešingai, juos paneigia.
Kaip liudytojas apklaustas R. Z. (baudžiamoji byla dėl galbūt neteisėtų R. Z. veiksmų nutraukta) parodė, kad jis pirmas uoste pasitiko iš JAV atgabentą automobilį „Lexus RX300“ , užpildė deklaraciją. Nors, praėjus daug laiko, neprisiminė, ar automobilis buvo daužtas, tačiau faktas, kad buvo kviečiamas ekspertas A. Z. reiškia, kad šis automobilis buvo tikrai daužtas. R. Z. parodė, kad jis kreipėsi į „Pajūrio autorikos“ vertintoją, kad būtų apžiūrėtas automobilis ir surašytas defektacijos aktas. Liudytojas A. Z. parodė, kad 2007 metais UAB „Baltauto“ prašymu jis apžiūrėjo jam pateiktą automobilį „Lexus RX300“ bei surašė defektacijos aktą, kuriame nurodė visus rastus automobilio apgadinimus. Patvirtino, jog išvadoje nurodyti duomenys yra teisingi. Nors prokuroro apeliaciniame skunde tvirtinama, kad kilnojamojo turto vertintojo A. Z. apžiūros – defektacijos akte Nr. 20070315-5-1 visų nurodytų automobilis „Lexus RX300“ apgadinimų niekada nebuvo ir negalėjo būti, nes, prokuroro teigimu, 2008 m. sausio 17 d. šis automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų dėl A. Z. atliktos defektų nustatymo ekspertizės (išvados) neteisėtumo. Kaip minėta, A. Z., apklausiamas kaip bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, patvirtino, jog išvadoje nurodyti duomenys yra teisingi. Liudytojas D. K. parodė, kad jis 2008 metais dirbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje, Klaipėdos krovinių poste, jis priėmė automobilio „Lexus RX300“ dokumentus ir po to, kai N. V. fiziškai patikrino automobilį, remdamasis turimais dokumentais, R. Z. užpildytos deklaracijos 31 langelyje įrašė duomenis, kad automobilis „Lexus RX300“ buvo daužtas bei nurodė automobilio „Lexus RX300“ apgadinimus: daužtas priekinis bamperis, variklio gaubtas, priekiniai sparnai, kairės pusės galinis šonas (byloje nėra duomenų, jog būtų ginčijamas D. K. veiksmų dėl įrašų deklaracijoje teisėtumas). Šie duomenys rodo, kad iš pradžių automobilis buvo atgabentas į muitinę, po to D. K. priėmė dokumentus, kuriuose įrašė duomenis apie automobilio apgadinimus, vėliau buvo paskaičiuoti mokesčiai ir tik po to N. V. atliko automobilio patikrinimą, kurio metu, kaip ji teigė, nustatė automobilio apgadinimus, kurie iš esmės atitiko ankstesnių specialistų bei pareigūnų pateiktuose dokumentuose, iš jų ir vertintojo ataskaitoje bei importo deklaracijoje nurodytus automobilio apgadinimus.
2009-08-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(2489)-ISl-6331 nurodyta, kad automobilio „LEXUS RX300“ VIN yra nepakeistas, automobilio variklio gaubtas yra perdažytas panašia spalva, kitų kėbulo dalių remonto pėdsakų neaptikta. Kaip liudytojas apklaustas šią išvadą surašęs D. U. patvirtino, kad automobilio variklio gaubtas buvo perdažytas, taigi akivaizdu, kad variklio gaubtas, t. y. viena iš deklaracijoje nurodytų automobilio detalių, buvo remontuota, nes perdažyta panašia spalva. Be to, liudytojas D. U. nurodė, jog negalima atmesti galimybės, kad automobilyje „Lexus RX300“ galėjo būti keičiamos ir kitos plastmasinės bei apdailos detalės (buferis, apdailos grotelės, aušinimo radiatorius ir pan.), tačiau teigė, kad visa apimtimi, kaip buvo nurodyta defektacijos akte, automobilis remontuojamas nebuvo. Faktą, kad automobilis buvo remontuojamas, priešingai prokuroro tvirtinimui, patvirtina ir pačių automobilio pirkėjų Čejauskų parodymai apie tai, jog jie 2007 metais pakeitė automobilio priekinius žibintus, kairės pusės galinių durelių lango stiklą. Iš JAV CARFAX transporto priemonės ataskaitos matyti, kad 2005-09-26 Federalinėje avarijų valdymo tarnyboje (FEMA) automobilis užregistruotas kaip nukentėjęs nuo potvynio. Nors šie duomenys rodo, jog automobilis nebuvo remontuojamas visa apimtimi, kaip tai nurodyta defektacijos akte, tačiau, priešingai prokuroro tvirtinimui, remiantis šiais duomenimis, galima daryti tik prielaidą, kad apžiūrai galbūt buvo pateiktas techniškai tvarkingas, nedaužtas automobilis. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju anksčiau aptartais duomenimis paneigus liudytojų Čejauskų parodymus apie tai, jog muitinės apžiūrai jie pateikė techniškai tvarkingą ir nedaužtą automobilį, vien šių liudytojų duoti parodymai, kuriais iš esmės prokuroras grindžia N. V. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, negali būti vieninteliu ir lemiamu N. V. kaltės įrodymu. Nesant pakankamai objektyvių ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, patvirtinančių, kad N. V. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. V. išteisino, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų sudėties požymių. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį, remiantis prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą atmesti.