Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-377-544/2014

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų (kreditorių) AS „Reverta“ ir L. T. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-205/2014 pagal pareiškėjų G. G. ir Ž. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kreditoriai AS „Reverta“, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, AB SEB bankas, L. T..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Dėl L. T. apeliacinio skundo pareiškėja nurodė, kad prievolė L. T. nėra solidari, nes įsiteisėjusiu 2013-07-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu už akių skola buvo priteista tik iš Ž. G.. L. T., reikšdama ieškinį minėtoje byloje, skolininku nurodė tik Ž. G. ir neprašė solidariu skolininku pripažinti ją. Kadangi minėtoje byloje nedalyvavo, 2013-07-18 sprendimas jai nesukelia prievolių. Šios bylos procesiniuose dokumentuose Ž. G. nenurodė kreditorinių įsipareigojimų L. T., kas patvirtina, kad jis šios prievolės nelaikė solidaria ir slėpė patį faktą. 2014-02-05 teismo posėdžio metu Ž. G. patvirtino, jog kreditoriniai įsipareigojimai L. T. buvo prisiimti ne šeimos interesų tenkinimui, be jos sutikimo, todėl jis juos įsipareigojo vykdyti vienas, nes solidarioji prievolė neatsirado. Ji su Ž. G. apie 6-7 metus neveda bendro ūkio, atsakovas tuo laikotarpiu niekuo neprisidėjo prie šeimos gerovės, vaikų išlaikymo, o ji net mokėjo skolą AB SEB bankui pagal 2010-01-14 teismo įsakymą, nors paskolos sutarčių nebuvo sudariusi ir pinigų negavo. Atsakovas tuo metu negyveno Lietuvoje ir galimai vedė bendrą ūkį su L. T., kas būtų visiškai nesuderinama su jos šeimos interesais. Argumentas, kad dalis paskolos buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą, nepagrįstas ir ji niekada nepatvirtino šio sandorio. Ištyręs ir įvertinęs visas šias faktines aplinkybes, teismas pagrįstai nepakeitė prievolės pobūdžio ir atsakomybės subjekto pagal prievolę bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Dėl AS "Reverta" apeliacinio skundo pažymėjo, jog Ž. G., gavęs į savo banko sąskaitą kredito sumą, neįvykdė įsipareigojimo nupirkti automobilių dažymo įrangą ir iššvaistė šias lėšas savo asmeninėms reikmėms. Ž. G. pripažino, kad visi įsipareigojimai buvo prisiimti ne šeimos interesų tenkinimui. Įvertinus faktus, kad paskolos iš AB SEB banko buvo gautos sutartyse vietoje jos pasirašius kitam asmeniui, galima daryti išvadą apie Ž. G. nesąžiningumą, o ginčo pradžioje jo pasirinkta pozicija tebuvo noras išvengti asmeninių įsipareigojimų vykdymo, perkeliant prievoles ir jai. Iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 ir 8 punktų turinio matyti, kad jų sudaryta sutartis ir 2014-02-05 teismo sprendimas nepažeidžia kreditavimo sutarties nuostatų, kreditoriaus interesų, sąžiningumo ir protingumo principų, neprieštarauja viešajai tvarkai, o ji nėra atleista nuo prievolių kreditoriui vykdymo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nustatė tik jų prievolės dalis tarpusavyje, ir tai laisva valia priimtas susitarimas, kurio negali apriboti joks kreditorius. Be to, šiuo atveju kreditoriaus interesai yra apsaugoti ir nekilnojamojo turto įkeitimu ir išieškojimas iš jos nebus reikalingas (2 t., b. l. 61-64).

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju apeliantai (kreditoriai) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl sutarties patvirtinimo, kuria buvo nustatytas prievolių kreditoriams pobūdis ir prievolių grąžinimo subjektai.

Byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir dėl kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo (t. 1, b. l. 4-7). Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė ją teismui tvirtinti (2 t., b. l. 21-22), todėl buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Skundžiamu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai sutarė dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo klausimais, taip pat buvo išspręstas sutuoktinių turimų prievolių kreditoriams pobūdis (2 t., b. l. 27-28).

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 str.) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 str. 2 p. ir teismų praktiką teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 str. 4 d. byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 str. 7 d. teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas, ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).

Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Pagal CPK 178 straipsnį ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kreditorius, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs kitas pareiškėjas, privalėtų įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu patvirtino, 7 punkte sutarė, kad Ž. G. pripažįsta, jog prievolės visiems kreditoriams yra jo asmeniniai įsipareigojimai, prisiimti ne šeimos interesais, todėl jis įsipareigoja prievoles įvykdyti asmeniškai: L. T. pagal 2013-07-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą už akių c.b. Nr. 2-651-205/2013; AS "Reverta" pagal 2007-02-01 kreditavimo sutartį Nr. VE/387 (su AB "Parex bankas"); AB SEB bankui pagal 2010-01-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo įsakymą c.b. Nr. L2-164-500/2010; sutarties 8 punkte pareiškėjai sutarė, jog kreditorinių Ž. G. įsipareigojimų įvykdymo (išieškojimo) iš G. G. turto atveju, jis įsipareigojo per 30 dienų atlyginti G. G. visą iš jos išieškotą sumą (2 t., b. l. 23, 27-28). Byloje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvavo kreditoriai AB SEB bankas, AS „Reverta“ ir L. T.. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas prievoles kreditoriams po santuokos nutraukimo prašė palikti solidariomis (1 t., b. l. 138-142). Atsiliepime į ieškinį kreditorius AB SEB bankas sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 30-31, 130-131). Kreditorius AS „Reverta“ prašyme įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir atsiliepime bei atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė po santuokos nutraukimo prievoles, kylančias iš 2007-02-01 Kreditavimo sutarties Nr. VE/387, palikti solidariomis Ž. G. ir G. G. iki visiško prievolių įvykdymo (1 t., b. l. 36-37, 136-137, 83). Prašyme įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu L. T. prašė pripažinti, kad 2013-07-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu už akių priteista 18 358,30 Lt skola G. G. ir Ž. G. yra solidari (1 t., b. l. 140-141). Kadangi nagrinėjamoje byloje sutuoktinių kreditoriai procesiniuose dokumentuose buvo pareiškę savo reikalavimus dėl prievolių pripažinimo abiejų sutuoktinių solidariomis, teismas supaprastinto proceso tvarka negalėjo tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių sutarties nuostatų, kadangi byloje buvo kilęs ginčas dėl prievolių pobūdžio, t. y. kilo ginčas dėl teisės. Kaip jau minėta aukščiau, kreditoriai turėtų įrodinėti, kad pareiškėjų prievolės yra bendros. Pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo buvo gauti ir patvirtinti tame pačiame 2014-02-05 teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo kreditorių AB „Citadelė“, AB SEB bankas, UAB „NIF Lietuva“, atstovaujantys AS“Reverta“, atstovai ir jiems nebuvo pateiktos prašymo ir minėtos sutarties kopijos. Todėl šiems kreditoriams nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl prievolių kreditoriams. Teismas dėl prievolių pobūdžio bei to, ar sutartis nepažeidžia kreditorių interesų, skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė, tame tarpe – nepasisakė ir dėl to, kodėl vertina kaip nepažeidžiančią kreditorių interesų sutarties dalį prievolę AB SEB bankas pripažinti asmenine Ž. G. prievole, nors įsiteisėjusiu 2010-01-14 teismo įsakymu minėtą skolą nutarta išieškoti iš abiejų sutuoktinių (1 t., b . l. 32). Todėl apeliantų apeliacinių skundų motyvai šiuo aspektu vertinami pagrįstais.

Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kadangi šioje byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojami virš aptarti pažeidimai ir aplinkybės, tai bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo ir, jeigu pareiškėjai nepateiks naujos įstatymo reikalavimus atitinkančios ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ginčo aplinkybės šioje byloje turi būti išnagrinėtos ir ginčas išspręstas teismo sprendimu bendrąja ieškinio teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Pasvalio rajono teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.