Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Tarnybos Vilniaus kalėjimas) viršininko 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. SN-25-445 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą artimiausiu metu suteikti pareiškėjui M. M. papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona A. M..

Pažymi, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte nurodyta, jog pareiškėjui diagnozuota difuzinė didelių B ląstelių limfoma, IV stadija, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. R-308V-1247 patvirtintą sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą. Tikėtina, kad šiuo metu onkolinė liga yra remisijos stadijoje, tačiau paūmėjimas galimas bet kuriuo metu. Be to, nustatyta ir gretutinė diagnozė – virusinis C tipo kepenų uždegimas.

Nurodo, jog 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymu dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 39 straipsnio 11 dalimi. 2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus kalėjimo viršininkas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad BVK 39 straipsnio 11 dalyje nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti suteiktas minėtas pasimatymas. Sprendime taip pat nurodyta, kad ilgalaikių patalpų skaičius yra ribotas, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytą progresuojančią ligą, esant atskiram prašymui, jam bus suteikta teisė pasimatyti su žmona A. M. kitais BVK 39 straipsnyje numatytais būdais.

Sutinka su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičius yra ribotas, tačiau mano, kad tai nesuponuoja pagrindo nesuteikti pareiškėjui pasimatymų, kaip yra nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas pažymi, kad jis nereikalauja pasimatymo nedelsiant, kad ilgalaikis pasimatymas galėtų įvykti ir po mėnesio, dviejų ar vėliau. Neabejotina, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų užimtumo grafike vieno mėnesio ar dviejų mėnesių bėgyje Vilniaus kalėjimo administracija turėtų galimybę suteikti pareiškėjui laisvą laiką ilgalaikiam pasimatymui su žmona, tačiau vengiant papildomo darbo, Vilniaus kalėjimo administracijai yra patogiau jam nesuteikti ilgalaikio pasimatymo, o pasiūlyti tik trumpalaikį susitikimą. Trumpalaikis pasimatymas gali vykti tik prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams iki dviejų valandų – nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir iki trijų valandų – kontaktiniu būdu. Tokio trumpalaikio pasimatymo metu pareiškėjas neturėtų galimybės deramai praleisti laiko su savo žmona, nes šis pasimatymas būtų trumpas ir neprivatus.

Tvirtina, jog Sprendime tik šabloniškai ir deklaratyviai nurodoma, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičius yra ribotas. Iš šio teiginio galima daryti išvadą, kad papildomas ilgalaikis pasimatymas pareiškėjui negali būti suteiktas dėl ilgalaikio pasimatymo patalpų užimtumo, tačiau Sprendime nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos teiginius.

Pabrėžia, kad 2023m. sausio 1 d. buvusį Vilniaus kalėjimo viršininką V. D. pakeitė naujasis Vilniaus kalėjimo viršininkas E. G.. Pareiškėjas ankščiau yra kreipęsis dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo BVK 39 straipsnio 11 dalies pagrindu. Buvęs Vilniaus kalėjimo viršininkas pareiškėjui visuomet suteikdavo papildomą ilgalaikį pasimatymą BVK 39 straipsnio 11 dalies pagrindu. Vilniaus kalėjimo viršininko pareigas užėmus naujam viršininkui, Vilniaus kalėjimo administracija staiga neturi galimybės pareiškėjui suteikti papildomo ilgalaikio pasimatymo, motyvuodama tuo, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičius yra ribotas.

Atsakovo nuomone, Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjas yra informuojamas, kad ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičius įstaigoje yra ribotas, taip pat jam yra išaiškinama, jog esant jo atskiram prašymui, bus suteikta teisė pasimatyti su žmona kitais BVK 39 straipsnyje nustatytais pagrindais. Jokių konkrečiai pareiškėjui skirtų patvarkymų arba įpareigojimų, apribojančių jo teisę BVK 39 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pasimatyti su žmona, nėra, todėl atsakovas mano, kad jokių teisinių pasekmių pareiškėjui Sprendimas nesukelia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. SN-25-445 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus kalėjimo administracijai rašytinį prašymą dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų su žmona A. M. suteikimo BVK 39 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog serga sunkia progresuojančia liga bei pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus.

Nustatyta, jog Vilniaus kalėjimo viršininkas 2023 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. SN-25-445, kuriame nurodė, kad BVK 39 straipsnio 11 dalyje nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti suteiktas minėtas pasimatymas. Taip pat pažymėjo, kad ilgalaikių patalpų skaičius yra ribotas, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytą progresuojančią ligą, esant atskiram prašymui, jam bus suteikta teisė pasimatyti su žmona A. M. kitais BVK 39 straipsnyje numatytais būdais.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. BVK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

BVK 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių.

BVK 39 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad nuteistąjį, sergantį sunkia jo gyvybei gresiančia liga, kuri patvirtinta gydytojų išvada, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti aplankyti jo artimiesiems. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Laisvės atėmimas (tiek terminuotas, tiek ir iki gyvos galvos) vertintinas kaip griežčiausia baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė, kadangi yra susijusi su vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – laisvės – ribojimu. Laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiamai susijusi su neigiamų socialinių padarinių pačiam nuteistajam ir visai visuomenei. Todėl visuomenė privalo spręsti paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų prisitaikymo prie socialinės aplinkos, įsisąmoninimo visuomenei būdingų taisyklių, normų, socialinių pozicijų ir nuostatų bei įgijimo įgūdžių, suteikiančių galimybę buvusiajam laisvės atėmimo vietoje normaliai gyventi laisvų žmonių visuomenėje, t. y. socialinės adaptacijos, klausimą. Vienas iš neigiamų socialinių padarinių, su kuriuo susiduriama realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra socialiai naudingų ryšių nutrūkimas su šeimos nariais, giminaičiais ir kitais asmenimis. Todėl norint sumažinti tokių padarinių žalingą poveikį, bausmių vykdymą reglamentuojančios teisės normos numato įvairias priemones – nuteistiesiems laisvės atėmimu neribojamas laiškų, smulkiųjų paketų su spauda siuntimas ir gavimas, suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kt. Pasimatymai, nors ir negali pakeisti reguliaraus ar nuolatinio betarpiško bendravimo, yra svarbi priemonė, padedanti nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis bei prisidedanti prie paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų socialinės adaptacijos. Tačiau nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo būti įgyvendinama BVK teisės normų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1268-402/2018).

Dėl BVK 39 straipsnyje (anksčiau galiojusios redakcijos BVK 94 straipsnyje) numatytos pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecijos suteikti (nesuteikti) papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje pažymi, kad naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-746-13).

Atsakovas nesutinka su pareiškėju ir nurodo, kad pareiškėjas prašyme dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų su žmona nenurodo konkrečių šių jo prašomų suteikti papildomų ilgalaikių pasimatymų pageidaujamų datų, be to, įstatymo nėra reglamentuota, kokios rūšies pasimatymas suteiktinas, esant BVK 39 straipsnio 11 dalyje nustatytam pagrindui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti BVK 39 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos teisės artimiesiems aplankyti nuteistąjį, sergantį sunkia jo gyvybei gresiančia liga, Vilniaus kalėjimo administracija informavo pareiškėją, kad esant jo atskiram prašymui, jam bus suteikta teisė pasimatyti su žmona kitais BVK 39 straipsnyje nustatytais būdais.

Teismas pažymi, jog atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdami sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas šias VAĮ nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nenustatė visų Sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismo nuomone, Sprendime nepateiktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prašymo dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo nagrinėjimu, vertinimas.

Pažymėtina, jog nors ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pagal BVK 39 straipsnio 11 dalį, nuteistąjį, sergantį sunkia jo gyvybei gresiančia liga, kuri patvirtinta gydytojų išvada, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti aplankyti jo artimiesiems, šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi, tačiau kartu atsakovo pažymėta, kad aukščiau minimame teisės akte nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti suteiktas minėtas pasimatymas. Tarnybos Vilniaus kalėjimas ginčijamame Sprendime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikių patalpų skaičius yra ribotas, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytą progresuojančią ligą, esant atskiram prašymui, pareiškėjui bus suteikta teisė pasimatyti su žmona kitais BVK 39 straipsnyje numatytais būdais. Teismo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas yra dviprasmiškas ir neaiškus, o jo motyvų trūkumas šiuo atveju yra esminis, kadangi iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar pareiškėjui papildomi ilgalaikiai pasimatymai su žmona nebuvo suteikti dėl to, kad BVK 39 straipsnio 11 dalyje nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti suteiktas minėtas pasimatymas, ar kad ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičius yra ribotas ir šiuo metu dėl jų užimtumo ilgalaikis pasimatymas negalimas, todėl reikia teikti atskirą prašymą tam, kad būtų suteikta teisė pasimatyti su žmona kitais būdais. Galiausiai, atsakovas ginčijamame Sprendime nurodo, jog pareiškėjo prašymą patenkina dalinai, tačiau iš jo turinio nėra aišku ir suprantama, kuri pareiškėjo prašymo dalis yra patenkinta, jei pareiškėjas pateiktu prašymu prašė jam suteikti ilgalaikių pasimatymų su žmona, o atsakovas ginčijamu Sprendimu prašomų ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui nesuteikė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo prašymo negalėjo tenkinti, kadangi savo prašyme dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų su žmona pareiškėjas nenurodė konkrečių šių jo prašomų suteikti papildomų ilgalaikių pasimatymų pageidaujamų datų, tačiau šių aplinkybių atsakovas ginčijamame Sprendime nenurodo. Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal LVAT nuosekliai formuojamą teismų praktiką, viešojo administravimo subjekto atsiliepime ar procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai (net jei būtų išsamūs) ir duomenys negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendime (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Taigi, prieš tai paminėta teismų praktika patvirtina, kad atsakovo atsiliepime nurodyta papildoma informacija, net jei ji būtų išsami, negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad atsakovo sprendimo motyvai turi būti atsispindėti pačiame ginčijamame Sprendime.

Pastebėtina, jog iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad jam nėra aiškūs ginčijamo Sprendimo argumentai ir jo netenkinimo pagrindas. Pareiškėjas paaiškina, jog jis neprašė ilgalaikių pasimatymų su žmona suteikti tuoj pat, kad jei ilgalaikių pasimatymų patalpos buvo užimtos, jam ilgalaikiai pasimatymai galėjo būti suteikti vėliau, kai tokios patalpos būtų buvusios laisvos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas negalėjo būti suteiktas, kadangi ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičius įstaigoje yra ribotas, t. y. tuo metu laisvų ilgalaikių pasimatymų patalpų nebuvo, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu visos ilgalaikių pasimatymų patalpos įstaigoje buvo užimtos, todėl pareiškėjo prašymo tenkinti nebuvo objektyvios galimybės, kas ir lėmė ginčijamo Sprendimo priėmimą.

Taigi, teismas konstatuoja, jog motyvų išdėstymas Sprendime nėra pakankamas, toks Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad BVK 39 straipsnio 11 dalis pataisos įstaigos direktoriui nesuteikia diskrecijos teisės - nuteistąjį, sergantį sunkia jo gyvybei gresiančia liga, kuri patvirtinta gydytojų išvada, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti aplankyti jo artimiesiems. Taigi, pareiškėjo prašymo netenkinimas suponuoja Tarnybos Vilniaus kalėjimo, kaip viešojo administravimo įstaigos, pareigą pagrįsti savo priimtą administracinį aktą taip, kad jis būtų objektyvus, aiškus, suprantamas, kad būtų galima nustatyti tokio akto priėmimo priežastis asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas. Taigi, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą artimiausiu metu suteikti pareiškėjui M. M. papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona A. M., nurodo, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, teismas įpareigoja atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. prašymą.

Atsižvelgus į tai kas nurodyta, pareiškėjo skundas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. SN-25-445 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. prašymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.