- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- I-1268-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02277-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Dainos Kukalienės, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Pravieniškių patais namams – atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašą 2017-08-09 Nr. 62-3471 „Dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo“; 2) Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2S-6157 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ 3) įpareigoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją suteikti papildomą pasimatymą su sutuoktine (b. l. 5-7).
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje (toliau tekste – Pravieniškių PN) 2-me sektoriuje 20-ame būryje. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją su prašymu suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Pravieniškių PN 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr.62-3471 prašymą dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo atmetė. Prašymas dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų. 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Pravieniškių PN administracijos sprendimo nesuteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona. Kalėjimų departamentas 2017 m. spalio 10 d. raštu N r. 2S-6157 pareiškėjo skundą atmetė. Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 94 str. 7 d. nurodyta, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai ar lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojančių pareigūnų nutarimu, gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Pravieniškių PN sprendime nurodoma, kad papildomas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine nesuteikiamas dėl to, kad pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų. BVK 94 str. 7 d. nesieja teisės į papildomą ilgalaikį pasimatymą su drausminių nuobaudų galiojimu, todėl toks BVK 94 str. 7 str. plečiamasis interpretavimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad visos drausminės nuobaudos yra apskųstos įstatymo numatyta tvarka. Ilgalaikiai pasimatymai fiziologiškai reikalingi tiek pareiškėjui, tiek jo žmonai. Papildomų ilgalaikių pasimatymų nebuvimas prilygsta kankinimui, kuriuo Pravieniškių PN siekia sugniuždyti pareiškėjo asmenybę. Per ilgą nesimatymo laikotarpį su žmona tarp sutuoktinių dingsta fizinis ryšis ir tai priveda prie santuokos sugriovimo. Tokia aplinkybė pažeidžia Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Esant šioms aplinkybėms ir faktams mano, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-20). Atsakovas nurodė, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Tai reiškia, kad diskrecijos teisė suteikti/nesuteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą nuteistajam, priklauso įstaigos administracijai. Sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje, papildomo pasimatymo poreikis ir pan. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis - ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti papildomą pasimatymą su žmona, kadangi Pataisos namų Drausmės komisija (2017-08-09 protokolas Nr. 62-3471) rekomendavo jo nesuteikti, dėl to kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų. Galutinį sprendimą nesuteikti papildomo pasimatymo su žmona priėmė Pravieniškių PN direktoriaus pavaduotojas A. S., atsižvelgdamas į Drausmės komisijos bei Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkų motyvus. Nuobaudų apskundimas nereiškia jų panaikinimo ir nesustabdo jų galiojimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-34). Pravieniškių PN priimdami sprendimą nesuteikti papildomo pasimatymo, atsižvelgė į pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu ir galiojančių teisės aktų nepažeidė. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Šis atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo priimto sprendimo, nesuteikiant pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui teismo nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka Pravieniškių PN (b. l. 21). Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių, prašydamas skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine (b. l. 23). Pravieniškių PN direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugpjūčio 9 d. siūlė nesuteikti pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo skyrimo, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis turi galiojančių nuobaudų. Pravieniškių PN direktoriaus pavaduotojas tokį savo sprendimą įformino rezoliucija ant pareiškėjo prašymo (b. l. 23). Pataisos namų Drausmės komisija (2017 m. rugpjūčio 9 d. protokolas Nr. 62-3471) nutarė nesuteikti papildomo pasimatymo (b. l. 39, 40-41). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu nurodytą Pravieniškių PN administracijos sprendimą nesuteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 14-15). Kalėjimų departamentas 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2S-6157 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui pranešė, kad Pravieniškių PN administracija pagrįstai neskyrė jam papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Be BVK 11 straipsnio 1 dalyje išvardintų bendrųjų nuteistųjų teisių, nuteistieji turi specialiąsias teises, kurias nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK Kodekso skyriai (11 straipsnio 2 dalis).
Laisvės atėmimas (tiek terminuotas, tiek ir iki gyvos galvos) vertintinas kaip griežčiausia baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė, kadangi yra susijusi su vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – laisvės – ribojimu. Laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiamai susijusi su neigiamų socialinių padarinių pačiam nuteistajam ir visai visuomenei. Todėl visuomenė privalo spręsti paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų prisitaikymo prie socialinės aplinkos, įsisąmoninimo visuomenei būdingų taisyklių, normų, socialinių pozicijų ir nuostatų bei įgijimo įgūdžių, suteikiančių galimybę buvusiajam laisvės atėmimo vietoje normaliai gyventi laisvų žmonių visuomenėje, t. y. socialinės adaptacijos, klausimą. Vienas iš neigiamų socialinių padarinių, su kuriuo susiduriama realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra socialiai naudingų ryšių nutrūkimas su šeimos nariais, giminaičiais ir kitais asmenimis. Todėl norint sumažinti tokių padarinių žalingą poveikį, bausmių vykdymą reglamentuojančios teisės normos numato įvairias priemones - nuteistiesiems laisvės atėmimu neribojamas laiškų, smulkiųjų paketų su spauda siuntimas ir gavimas, suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kt. Pasimatymai, nors ir negali pakeisti reguliaraus ar nuolatinio betarpiško bendravimo, yra svarbi priemonė, padedanti nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis bei prisidedanti prie paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų socialinės adaptacijos. Tačiau nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo būti įgyvendinama BVK teisės normų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos BVK 94 straipsnio 1-8 dalyse.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.
Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1dalyje numatytos paskatinimo priemonės, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus, tarp jų trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas (BVK 140 str. 1 d. 4p.). Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai gauti pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę gauti pasimatymų (BVK 141 str. 3d.).
Administracinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas formaliai atitinka BVK 94 straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo ir turi teisę, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas Komisijoje, o vėliau ir PN direktoriaus, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjui vien dėl to turėtų būti besąlygiškai suteikiamas papildomas ilgalaikis pasimatymas.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pasimatymų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašymą. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą visiškai pagrįstai nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7dalyje numatyta pataisos įstaigos vadovo diskrecija suteikti papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą ir sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje, papildomo pasimatymo poreikis ir pan. (b. l. 19).
Dėl Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7dalyje numatytos pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecijos suteikti (nesuteikti) papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą teisėjų kolegija pabrėžia, kad naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viena iš bausmės ir bausmių vykdymo proceso funkcijų yra reintegruoti asmenį į visuomenę, o viena iš priemonių pasiekti šį tikslą yra sąlygų palaikyti ryšius su asmenimis laisvėje sudarymas tam, jog atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba būtų lengviau pasiekti minėtą tikslą. Tačiau pažymima, kad teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį.
Iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymo Pravieniškių PN direktoriui matyti, kad pareiškėjas prašė papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine, nurodydamas motyvą – BVK 94 str. 7 d. pagrindu. Pravieniškių PN direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo prašymą atmetė, įrašydamas prašyme nesuteikimo motyvą, kad turi galiojančių nuobaudų.
Iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN 2017 m. gruodžio 7 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus„ (b. l. 22) matyti, jog bausmės atlikimo metu pareiškėjas nesielgė nepriekaištingai, t. y. septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, prašymo nagrinėjimo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas, tai rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai.
Atsižvelgusi į bausmių vykdymo įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų teisė į papildomą ilgalaikį pasimatymą, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti.
Teisės į šeiminį gyvenimą įgyvendinimas kalintiems asmenims yra nustatytas Bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad kalintiems asmenims gali būti suteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (94 str.), pokalbiai telefonu (102 str.), trumpalaikė išvyka į namus (104 str.), trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų (105 str.), susirašinėjimas laiškais (99 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui buvo suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, todėl šioje byloje kilo ginčas tik dėl vieno iš Bausmių vykdymo kodekse nustatyto teisės į šeiminį gyvenimą įgyvendinimo būdų (papildomo ilgalaikio pasimatymo) nesuteikimo. Taigi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui apskritai yra varžoma teisė pasimatyti bei bendrauti su šeima, taip pat pažymėtina, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašyme pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių papildomo ilgalaikio pasimatymo objektyvų poreikį.
Kaip matyti iš BVK 94 str. 7 d. normos turinio, joje nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens teisė, o ne pareiga, skirti ar neskirti nuteistiesiems papildomų pasimatymų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiūrį į padarytą nusikaltimą, prašyme išdėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu pareiškėjas turėjo 2 galiojančias nuobaudas, 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašyme pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių papildomo ilgalaikio pasimatymo objektyvų poreikį, teismas vertina, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomo ilgalaikio pasimatymo.
Teisėjų kolegija, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumu, nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ginčijamų administracinių sprendimų, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.