Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje, jo atstovui L. M.,

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nedirbančio, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2014 m. vasario 5 d. 15.40 val., Mažeikiai, Žemaitijos g. 20, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Už šį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. paaiškino, kad nevairavo automobilio, nes automobilį tuo metu vairavo jo draugė M. N.. Pastatant automobilį prie kavinės „Pegasas“ draugė jam pasakė, jog kažkas negerai su stabdžiais, nes blogai stabdo. Pastačius automobilį jie pasikeitė vietomis, t. y. jis išlipo iš keleivio vietos, o jo draugė iš vairuotojo vietos ir per automobilio priekį apsikeitė. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, o draugė į keleivio vietą. Tada jis paspaudė keletą kartų stabdžio pedalą, suprato, jog stabdžiai veikia. Tuo metu prie automobilio vairuotojo pusės priėjo pareigūnas D. B., kuris prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus bei pasiteiravo, ar jam grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Jis atsakė, jog neturi teisės vairuoti, bei paaiškino, jog automobilio nevairavo, tačiau pareigūnas D. B. į tai dėmesio nekreipė ir iškvietė kelių policijos pareigūnus, kurie jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, jog tiksliai datos nepamena, tarnybiniu automobiliu važiavo jis su kolega G. J. nuo Draugystės gatvės per prekybos centro „Maxima“ kiemą link Žemaitijos gatvės. Pamatė iš Žemaitijos gatvės įsukantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, kurį vairavo jam iš matymo pažįstamas D. P.. Jis žinojo, jog D. P. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. D. P. pasuko į dešinę, o jų automobilis iš paskos automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ į kairę. Visą laiką automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo matymo zonoje. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis sustojo prie kavinės „Pegasas“, o jų automobilis už automobilio galo. Priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės pabarbeno į langą. D. P. prisistatė ir pasiteiravo, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą. Šalia tuo metu priekyje keleivio vietoje sėdėjo mergina, kuri išlipo iš automobilio ir nuėjo. D. P. ilgai ieškojo dokumentų, po to pasakė, jog neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis susisiekė su policijos budėtoju ir pranešė apie sulaikytą asmenį. Atvykus kelių policijos patruliams paaiškino situaciją ir perdavė sulaikytą D. P.. Yra visiškai įsitikinęs, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo D. P., o ne kaip teigiama, jo mergina. Jokių konfliktų su D. P. nėra turėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti kažkur prieš mėnesį laiko, tarnybiniu automobiliu važiavo jis su kolega D. B., nuo Draugystės gatvės per prekybos centro „Maxima“ kiemą link Žemaitijos gatvės. Pamatė iš Žemaitijos gatvės įsukantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, kurį vairavo jam iš matymo pažįstamas D. P., o šalia keleivio vietoje sėdėjo mergina. Jis žinojo, jog D. P. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. D. P. vairuojamas automobilis pasuko į dešinę, o jų automobilis iš paskos į kairę. Visą laiką automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo matymo zonoje. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis sustojo prie kavinės „Pegasas“, o jų automobilis už automobilio galo. D. B. nuėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, jis matė, kaip iš automobilio keleivio vietos išlipo mergina ir nuėjo į barą „Pegasas“. Yra visiškai įsitikinęs, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo D. P.. Jokių konfliktų su D. P. nėra turėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad datos tiksliai nepamena, iš budėtojo gavo pranešimą, jog kriminalinės policijos pareigūnai yra sulaikę asmenį, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Nuvykus į vietą, Mažeikiuose prie Žemaitijos g. 20, D. B. ir G. J. perdavė asmenį D. P.. D. B. paaiškino, jog D. P. vairavo transporto priemonę, kai šiam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Jis pagal D. B. tarnybinį pranešimą surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei paėmė paaiškinimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad gavo iš budėtojo pranešimą, jog kriminalinės policijos pareigūnai yra sulaikę asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Nuvykus į vietą buvo perduotas D. P. ir jis su kolega suruošė dokumentus pagal D. B. tarnybinį pranešimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. N. parodė, kad su D. P. yra pora, artimai bendrauja ir gyvena kartu. Tą dieną kai D. priėjo prie automobilio, jie atvyko į jos darbą, kur bare „Pegasas“ ji dirba. Ji paprašė D. P. patikrinti stabdžius, tada per automobilio priekį apsikeitė ir D. P. atsisėdo už vairo, o ji į keleivio vietą. Ji atvyko į darbą, o D. P. papietauti. Kai D. priėjo prie automobilio iš karto D. P. paklausė, ar šis turi teisę vairuoti transporto priemones, kad taip važinėja. Tuo metu ji sėdėjo automobilyje keleivio vietoje priekyje. Po kurio laiko išlipo iš automobilio ir nuėjo į darbą. Policijos pareigūnams nieko nesakė, jog automobilį vairavo ji.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. T. parodė, kad su D. P. yra seni, geri draugai, kartu sportuoja. Tą dieną pas D. P. gėrė kavą ir po to, iš karto visi išvažiavo. Automobilį vairavo D. P. draugė M., o D. P. sėdėjo šalia. Puse kelio iki baro „Pegasas“ jie važiavo kartu, po to jis nusuko savo reikalais. Po kelių minučių, gal 15 minučių, paskambino D. P. ir paprašė, kad jis privažiuotų. Jis privažiavo ir pamatė realią situaciją, jog visi stovėjo prie automobilio. Jis persimetė keletą žodžių su D. P., ir šis jam pasakė, jog policijos pareigūnai jį kaltina vairavus automobilį. Jis dar policijos pareigūnams papriekaištavęs, jog pastarieji neturi kas veikti, kad tokiais darbais užsiiminėja.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad jo ir D. P. santykiai yra draugiški. Jis tą dieną aptarnavo staliuką bare „Pegasas“ prie lango ir matė, kaip automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo bendradarbė M. į aikštelę ir pasistatė automobilį. Tada jis nusinešė nuo stalelio indus ir grįžęs po kurio laiko, po kokių 10 minučių, pamatė, jog prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ privažiavęs tarnybinis policijos automobilis. Visas įvykis galėjo vykti apie 17-18 val., tai buvo dar šviesus laikas. Jis kalbėjosi su M. apie įvykį, tačiau policijos neinformavo, jog matė, kad automobilį į aikštelę atvairavo Monika.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 128 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog D. P. yra netekęs teisės vairuoti, tai yra teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta nuo 2013-05-07 iki 2015-05-06 (9 b. l.). D. P. iš esmės ginčija faktą, jog transporto priemonę vairavo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, o vairavo visai kitas žmogus, t. y. jo draugė M. N., teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. B. ir G. J. patvirtino teismui, jog matė, kaip iš Žemaitijos gatvės į prekybos centro aikštelė įsuko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, kurį vairavo būtent D. P., ir kuris pasuko į kairę į aikštelę, bei automobilį pastatė prie baro „Pegasas“. Liudytojai nurodė, jog automobilyje keleivio vietoje sėdėjo mergina, tamsių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Tuo metu buvo pakankamai šviesu ir pareigūnai patvirtino aiškiai matę, kas sėdi prie automobilio vairo. Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl pagrindo netikėti jų parodymais nėra. Be to, liudytojų teismui duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes bei yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teismo posėdžio metu duoti liudytojo M. T. parodymai nei patvirtino, nei paneigė administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, kadangi minėtas liudytojas įvykio metu nedalyvavo ir įvykio nematė, jo liudijama aplinkybė, jog M. N. iš namų išvažiavo sėdusi už automobilio vairo, nepatvirtina aplinkybės, jog M. N. visą kelią atvažiavo iki Žemaitijos g. 20, prie baro „Pegasas“. Teismo posėdžio metu duoti liudytojų M. T., K. R. ir M. N. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie visi yra D. P. draugai bei turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kad D. P. išvengtų atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio vietos metu nei vienas iš liudytojų, t. y. nei M. N., nei K. R., policijos pareigūnams net nebandė paaiškinti aplinkybių, jog automobilį vairavo ne D. P.. Priešingai M. N. iš viso net išgirdusi kaltinimus D. P. iš pareigūno D. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo į darbą bare „Pegasas“, kur pakalbėjo su bendradarbiu K. R., kuris neva matė, kaip automobilį atvairavo M. N., tačiau ir jis nepateikė policijos pareigūnams, savo matytos informacijos. Be to liudytojas K. R. paaiškino, jog įvykis buvo apie 17-18 val., kai tuo tarpu nustatyta, jog D. P. buvo pastebėtas vairuojantis transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, 15.40 val. (5 b. l.). Iš to darytina išvada, kad D. P. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.

Kad D. P. padarė šį pažeidimą yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-7103592-14, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų D. S. ir D. B. tarnybiniais pranešimais, pažyma apie asmens baustumą, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu bei liudytojų parodymais, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotinai metų bėgyje yra padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2013-04-13 baustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį; 2013-04-20 baustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Vadovaujantis ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais, teisingumo ir protingumo principais, įvertinus visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, neteistas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad D. P. kaltė dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta, administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 straipsnis) pasiekti pažeidėjui skirtina didesnė nei vidutinio dydžio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos, tai yra 2300,00 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128, 224, 287 straipsniais

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2300,00 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.