- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-249-152/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00164-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustojo D. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimo, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2300 litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nubaustas už tai, kad 2014-02-05 15.40 val., Mažeikiai, Žemaitijos g. 20, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad byloje surinkti duomenys yra labai prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu – liudytojo D. B. tarnybiniu pranešimu bei jo kolegos G. J. parodymais teismo posėdyje. Apelianto nuomone, pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, be to juos paneigia kita bylos medžiaga. Pareigūnai negalėjo paaiškinti, kuris iš jų vairavo automobilį, skiriasi jų paaiškinimai apie M. N. dalyvavimą įvykyje. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu kritiškai vertinti liudytojų M. N., M. T. ir K. R. parodymus. Šie asmenys paaiškinimus davė laisva valia, o nebuvo anksčiau apklausti tik dėl pareigūnų darbo broko.
Pažeidėjas teigia, kad jis automobilio nevairavo, o tik tikrino stabdžius, tačiau ši jo versija net nebuvo tikrinama, o buvo patikėta pareigūno paaiškinimu, nebuvo išnaudotos galimybės gauti baro „Pegasas“ vaizdo įrašų. Be to, net abu pareigūnai patvirtino, kad jiems priėjus prie automobilio, šis stovėjo, o variklis buvo išjungtas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme, pagal kurią tai reiškia transporto priemonės judėjimą valdant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti privalo institucija, o ne asmuo, visos abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybės asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nubaustojo apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo D. P. skundo netenkinti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino bei, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl D. P. kaltės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad D. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d., jog jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.
Nors nubaustasis savo kaltę neigia, teigdamas, kad automobilio nevairavo, o savo draugės M. N. paprašytas norėjo patikrinti, ar gerai veikia stabdžiai, tačiau jo kaltę pilnai įrodo byloje surinkta medžiaga.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, jog tarnybiniu automobiliu važiavo jis su kolega G. J. nuo Draugystės gatvės per prekybos centro „Maxima“ kiemą link Žemaitijos gatvės. Pamatė iš Žemaitijos gatvės įsukantį automobilį „Subaru Forester“, tamsios spalvos, kurį vairavo jam iš matymo pažįstamas D. P.. Jis žinojo, jog D. P. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. D. P. pasuko į dešinę, o jų automobilis iš paskos automobiliui „Subaru Forester“ į kairę. Visą laiką automobilis „Subaru Forester“ buvo jo matymo zonoje. „Subaru Forester“ automobilis sustojo prie kavinės „Pegasas“, o jų automobilis už automobilio galo. Priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės pabarbeno į langą. D. P. prisistatė ir pasiteiravo, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą. Šalia tuo metu priekyje keleivio vietoje sėdėjo mergina, kuri išlipo iš automobilio ir nuėjo. D. P. ilgai ieškojo dokumentų, po to pasakė, jog neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis susisiekė su policijos budėtoju ir pranešė apie sulaikytą asmenį. Atvykus kelių policijos patruliams paaiškino situaciją ir perdavė sulaikytą D. P.. Yra visiškai įsitikinęs, jog automobilį „Subaru Forester“ vairavo D. P., o ne kaip teigiama, jo mergina. Jokių konfliktų su D. P. nėra turėjęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. parodė, kad tarnybiniu automobiliu važiavo jis su kolega D. B., nuo Draugystės gatvės per prekybos centro „Maxima“ kiemą link Žemaitijos gatvės. Pamatė iš Žemaitijos gatvės įsukantį automobilį „Subaru Forester“, tamsios spalvos, kurį vairavo jam iš matymo pažįstamas D. P., o šalia keleivio vietoje sėdėjo mergina. Jis žinojo, jog D. P. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. D. P. vairuojamas automobilis pasuko į dešinę, o jų automobilis iš paskos į kairę. Visą laiką automobilis „Subaru“ buvo jo matymo zonoje. „Subaru“ automobilis sustojo prie kavinės „Pegasas“, o jų automobilis už automobilio galo. D. B. nuėjus prie automobilio „Subaru“ vairuotojo, jis matė, kaip iš automobilio keleivio vietos išlipo mergina ir nuėjo į barą „Pegasas“. Yra visiškai įsitikinęs, jog automobilį „Subaru Forester“ vairavo D. P.. Jokių konfliktų su D. P. nėra turėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtų liudytojų parodymai apie D. P. veiksmus yra nuoseklūs ir išsamūs, jais netikėti nėra pagrindo. Apelianto paminėtas argumentas apie tai, kad pareigūnai negalėjo paaiškinti, kuris iš jų vairavo tarnybinį automobilį, atmestinas, kadangi ši aplinkybė nėra susijusi su paties pažeidėjo veiksmais. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, jų parodymai apie M. N. dalyvavimą įvykyje pilnai sutampa, todėl ir šis apelianto argumentas irgi atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl liudytojų M. N., M. T. ir K. R. parodymų įrodomosios vertės. Šių asmenų parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, negalima laikyti patikimais dėl jų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi jie visi yra nubaustojo draugai, liudijo jo paprašyti. Be to, liudytojas M. T. paties įvykio nematė.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinktos medžiagos pilnai pakanka konstatuoti D. P. kaltę dėl LR ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, todėl nebuvo objektyvios būtinybės pareigūnams rinkti skunde nurodytos papildomos medžiagos, ieškoti papildomų liudytojų ar vaizdo įrašų.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-03-21 nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuobaudą paskyrė nepažeisdamas LR ATPK ketvirtojo skirsnio nuostatų, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.