Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-133-767/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-06
Bylos Nr.
e2-133-767/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Atsakovas
T. F.
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-133-767/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02143-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 35.4; 116.5 (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 6 d.Radviliškis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB 4finance ieškinį atsakovui T. F. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 4finance prašo priteisti iš atsakovo T. F. 1453,37 Lt (420,93 Eur) skolą, kurią sudaro 750,00 Lt (217,22 Eur) negrąžinta paskolos suma, 703,37 Lt (203,71 Eur) palūkanų suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 54,00 Lt (15,64 Eur) žyminį mokestį bei priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pateiktą ieškinį.

Ieškovo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – LR CPK) 123 str. 3 d.)), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovas pateikė šiuos įrodymus: vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis, informacijos apie asmenį paieškos rezultatus, sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovui buvo pervesta 750,00 Lt (217,22 Eur).

LR CK 6.73 str., 6.258 str. leidžia teismui mažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Palūkanos nustatomos dviem būdais - įstatymu ir šalių susitarimu. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Didesni negu LR CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (LR CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros (LR CK 6.228 str.) ir, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.3K-3-1085/2002). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui gražinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui 121,67 procentų metinę palūkanų normą laikotarpiu 2011-11-08 iki 2012-06-18, t. y. 703,37 Lt (203,71 Eur) už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties termino praleidimo.

Atsižvelgdamas į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas - teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas kreipėsi praėjus beveik trejiems metams nuo termino grąžinti kreditą (2011-11-08) pabaigos, t. y. 2014-08-22 (dėl teismo įsakymo išdavimo, o ieškiniu – 2014-11-28), todėl ieškovas iš dalies yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatyta 121,67 procentų metinė palūkanų norma yra pernelyg didelė, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 750,00 Lt (217,22 Eur) sumą, patyrė būtent tokio dydžio (703,37 Lt (203,71 Eur)) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo, nėra pateiktas į bylą ir aiškus palūkanų paskaičiavimas (LR CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (LR CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo T. F. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (750,00 Lt (217,22 Eur)) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (703,37 Lt (203,71 Eur) palūkanų suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio teismui pateikimo dienos), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos – nuo 2011-11-08 – 2012-06-18, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 300,00 Lt (86,89 Eur) (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškinys dalyje dėl paskolos ir procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteistina 750,00 Lt (217,22 Eur) negrąžintos paskolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.886 str.).

Pateikdamas ieškinį, LR CPK nustatyta tvarka, ieškovas sumokėjo minimalų žyminį mokestį 54,00 Lt (15,64 Eur) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovo teisėtą interesą gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris įvertinus reikalautą priteisti ir priteistiną sumą, nesikeičia (LR CPK 93 str. 4 d.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (10,00 Lt (2,90 Eur)) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 262 str., 285-287 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies ir priimti spendimą už akių.

Priteisti iš atsakovo T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 217,22 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 22 ct) (750,00 Lt) skolą, 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) (300,00 Lt) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (304,10 Eur (1050,00 Lt)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,64 Eur (penkiolikos eurų 64 ct) (54,00 Lt) žyminį mokestį, ieškovo UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, buveinės adresas: Kauno m., Jonavos g. 254A, a. s. Nr. LT297300010112065574, AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Radviliškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Šiukštienė