Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis – vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. vidurio iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos terorizavo ir sistemingai baugino buvusią žmoną S. Š. )

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-01-25 S. Š. informavo Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, jog buvęs sutuoktinis nuo 2013m. rugpjūčio mėn. iki 2016-01-24 pastoviai grasina, įžeidinėja, buvo prikišęs maišelių į rozetę (b. l. 6-7, t.1).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvyko vieta, namas, Vilniaus g. 20, Kėdainiai , miegamasis, jame rasta už spintelės elektros rozetė, kuri išplėšta iš tvirtinimo vietos (b. l. 10-12, t.1).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-02-03 nukentėjusioji S. Š. pateikė CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu (b. l. 52-54, t.1), apžiūros protokolu 2016-02-05, CD kompaktinė plokštelė apžiūrėta, joje yra fiksuoti du pokalbiai, kuriose A. Š. grasina nukentėjusiai (b. l. 55-58, t.1), pridėta prie bylos (b. l. 80, t.2);

Iš byloje esančio pranešimo 2016-04-27, Nr. VT-1-863 matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyrius, informavo Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, kad A. Š. yra smurtavęs prieš savo nepilnametę dukrą M. Š. (b. l. 72, t.1), pridėtas M. Š. skundo nuorašas ( b. l. 76, t.1).

Iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų matyti, kad mažametė U. Š. dėl patiriamo streso kreipėsi į gydytojus (b. l. 78-98, t.1).

Iš byloje esančio 2013-06-06 Kauno Apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės nutarimo, patvirtinto 2013-06-07 Kėdainių r. apylinkės teismo teisėjos matyti, kad A. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1d. nutrauktas susitaikius su nukentėjusia S. Š. (b.l.31-32, t.2);

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. vidurio iki 2016 m. sausio 25d., sistemingai, t.y. ne mažiau kaip tris kartus, įžeidinėdamas nukentėjusią (vadino necenzūriniais, amoralaus pobūdžio žodžiais,), grasinimais pakenkti t.y. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ( susprogdinti namus, ją, automobilį, bei užsukdamas šaltą vandenį, kad šeima kentėtų, įkišdamas polietileninį maišelį į rozetę, sukeldamas pavojų kilti gaisrui, t.y. atliko baimę, nerimą, nesaugumo jausmą nukentėjusiai keliančius veiksmus. Teismas įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį, duomenis apie jo asmenybę, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, konstatuoja, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, nes nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realius, toks kaltinamojo elgesys ją labai išgąsdino, įbaugino, paveikė jos psichinę būklę, o kaltinamasis suvokė, kad daro poveikį nukentėjusiai siekdamas sukelti jai baimę, nerimą, dėl savo gyvybės ir sveikatos, ir norėjo taip veikti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad kaltinamasis užsuko šiluminio katilo cirkuliacinį siurbliuką, taip sukeldamas pavojų katilo sprogimui. Nukentėjusi teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, kaltinamasis taip pat šioje dalyje kaltės nepripažįsta, byloje nesurinkta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, todėl ši kaltinimo dalis - iš kaltinamojo kaltinimo šalintina.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamojo veika truko iki 2016-01-25, nes nukentėjusi S. Š. kreipėsi į Kauno a. VPK Kėdainių r. PK su pareiškimu (b. l. 6-7, t.1);

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs nusikalstamą veiką iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padaryta nusikalstama veika apysunkė ( BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas (b. l. 29, t.2); 2013-06-06 jo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1d. , BK 38 str. tvarka, susitaikė su nukentėjusia S. Š. (b. l. 31-32, t.2); administracine tvarka baustas (b. l. 33-34, t.2); dirba, vykdo individualią veiklą (b. l. 107, t.2 ), iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis Priklausomybės ligų priežiūros grupėje buvo įrašytas nuo 2003-10-04 iki 2008-12-17, diagnozė :konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 46, t.2). Kaltinamasis padaręs nusikalstamą veiką iš esmės kaltu prisipažino visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusios. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos (kaltinamojo atžvilgiu 2013-06-06 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1d. , BK 38 str. tvarka, susitaikė su nukentėjusia S. Š.). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamą veiką - laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas išanalizuotas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 6 p. 7 p. , teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą, kurie turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, ar buvusį šeimos narį, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Nukentėjusi S. Š. pareiškė 3500 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kurie tęsėsi ilgą laiko tarpą, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, itin stiprų dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, baimę dėl savo ir vaikų sveikatos ir gyvybės, sutriko miegas, dėl pastovių grasinimų susprogdinti kaskart bijo sėsti į automobilį, juo važiuoti ( b. l. 39-40, t.1).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamasis dirbantis, vykdo individualią veiklą (b. l. 107, t.2); kaip nurodė, jo mėnesinės pajamos apie 200 Eur; moka įsiskolinimus (b. l. 106, t.2), turi nekilnojamojo turto; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ); turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusios terorizavimo, bauginimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t.y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiai patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusioji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjusios išgyvenimai tęsėsi gan ilgą laiko tarpą, ji patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės.

Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato S. Š. neturtinės žalos dydį – 700 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusi prašo priteisti minėtas išlaidas -300 Eur už advokato pagalbą.

Todėl iš kaltinamojo nukentėjusiai S. Š. , pripažinus proceso išlaidomis (BPK 103 str. 106 str.) priteistinos išlaidos nukentėjusią atstovavusio advokato pagalbai apmokėti - 300,00 Eur (pagal pateiktus kvitus b. l. 41, 42, t.1).

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos, - 2,90 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 str. 2 d., ir nubausti jį - laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 6 p. 7 p. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir neišeiti iš namų nuo 23, 00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteisti nukentėjusiai S. Š. iš nuteistojo A. Š. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. Š. proceso išlaidas ( už advokato pagalbą) -300,00 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusios S. Š. naudai.

Priteisti iš nuteistojo A. Š. proceso išlaidas (pašto išlaidas) - 2,90 Eur valstybei.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.