Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., transporto priemonės savininkui O. G. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2015-01-01 apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 2,01 promilių girtumas, vairuotojas baustas už ATPK 126 str. 4 d., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str.

S. K. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad pagal ATPK 126 str.4 d. buvo nubaustas 2012 metų balandžio mėnesio pabaigoje. Antstolė areštavo jo automobilį, nes neapmokėjo baudos. Antstolė iki šiol nerealizavo automobilio, todėl bauda neapmokėta. 2014 metų rugpjūčio mėnesį jis įgijo teisę vairuoti. Vairavo mamai priklausantį automobilį. Mamos tuo metu nebuvo namuose, ji buvo išvykusi. Namuose buvo mašinos rakteliai ir dokumentai, žinojo, kur jie padėti.

Transporto priemonės savininkė paaiškino, kad mašina buvo įsigyta dėl anūko, kuris serga genetine liga, nevaikšto. Ji taip pat laukia sąnario operacijos. Ji pati nevairuoja, automobilį vairuoja marti. S. K. , jos sūnus, automobilį pasiėmė savavališkai, ji buvo išvykusi į Kauną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytą pažeidimą, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad S. K. 2015-01-01 20.09 val. nustatytas 2, 01 promilių girtumas (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), pažyma apie baustumą (b. l. 12-13), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

Sutinkamai su ATPK 36 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog S. K. 2012-05-02 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. padarymą nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu iki 2014-05-01 , 2014-09-24 vairuotojo pažymėjimas grąžintas, bauda nesumokėta (b. l. 13). Todėl nepagrįsti S. K. argumentai, jog dėl antstolės aplaidumo bauda nesumokėta, o jo pažeidimas kvalifikuojamas kaip pakartotinis. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra nuobauda, jos vykdymas pasibaigė 2014-05-01, todėl asmuo būtų laikomas nebaustas tik nuo 2015-05-01. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, naują teisės pažeidimą S. K. padarė 2015-01-01 (b.l.1).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Transporto priemonės savininkė prašo nekonfiskuoti automobilio. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Nagrinėjamojoje byloje atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – S. K. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pažeidimą padarė esant neišnykusiam baustumui už analogišką pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. anksčiau buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (b.l.13). Visa tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo piktybinį nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymą. Be to, šio pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma,o ne alternatyvi papildoma administracinė nuobauda.

Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, nepašalina galimybės jos konfiskuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėta, kad, kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas, mutatis mutandis taikytinos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatos, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo S. K. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad O. G. K. neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Aplinkybė, kad O. G. K. buvo išvykusi, jos sūnus pasiėmė automobilį, nepatvirtina, jog automobilio savininkė ėmėsi visų reikiamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto juo pasinaudojimo. Priešingai, S. K. žinojo, kur padėti automobilio užvedimo rakteliai, automobilio dokumentai. Remiantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Byloje yra duomenų, kad S. K. sūnui M. K. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, berniukas naudoja neįgaliojo vežimėlį. Tačiau kaip pripažino S. K., jis gyvena Londone, namo grižo tik švenčių proga. Kaip pripažino transporto priemonės savininkė, automobiliu naudojosi marti dėl M. K. poreikių. Tokiu būdu, ne S. K. rūpinasi būtinais sūnaus poreikiais, o pristatyta pažyma tik gynybinė versija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo ir tuo pačiu turtinių nuostolių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu S. K. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30 ¹ str. ir netaikyti automobilio konfiskavimo.

Atsižvelgiant į tai, jam skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfiskavimu. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., ir skirti jam administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios O. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.