Kauno apylinkės teismo įsakymas

2025-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3172-917/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-07-30
Bylos Nr.
e1-3172-917/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12178-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3172-917/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12178-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.8; 2.1.14.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 15 MGL, tai yra, 1950 Eur, dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo ir 564,76 Eur dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2025 m. balandžio 6 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, savo namuose, smurtavo savo šeimos nario, t. y. mažamečio sūnaus U. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu naudodamas fizinį smurtą – tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė U. S. į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2018 metais jam gimė sūnus U. S., kartu su tuo metu buvusia sugyventine L. L.. Kiek pamena, prieš keletą metų, tiek jam, tiek jo buvusiai sugyventinei L. L. buvo apribotos teisės į sūnų ir jam paskirta globėja – jo mama I. S.. Teises jam dėl sūnaus apribojo dėl to, nes tuo metu su L. L. jų gyvenimas buvo gana prastas, buvo pradėtos kelios baudžiamosios bylos, kai kurios buvo nutrauktos, buvo ir susitaikymų, tuo metu, kai atvykdavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) specialistai į namus, jo namuose nebūdavo, pats tiksliai nesupranta, dėl ko jam apribojo teises sūnaus atžvilgiu, mano, turėjo įtakos jų santykiai su L. L.. Jis dirba (duomenys neskelbtini) mieste, bet, kai grįžta į Kauną, kartais apsigyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Jis su sūnumi U. S. turi tikrai gerą ryšį, kartu labai gerai sutaria, sūnų labai myli. 2025 m. balandžio 6 d. T. S. buvo pas mamą (duomenys neskelbtini), Kaune. Namuose buvo jo mama I. S. ir sūnus U. S.. Jis tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio. Pamena, jog visi kartu buvo bute esančiame kambaryje, su sūnumi jis žaidė imtynes, pamena, jog vienu momentu, kuomet jie žaidė, T. S. jam netyčia su kumščiu, labai nestipriai, pataikė į veido sritį, kiek pamena, į lūpą, jis tą padarė tikrai netyčia, jie tuo metu žaidė, jis neturėjo jokio tikslo U. S. sužaloti, jį iš karto pradėjo raminti, bet jis net neverkė, jam šiek tiek ant lūpos buvo kraujo, jo klausė, ar jam viskas gerai, jis paaiškino, kad viskas gerai ir jie toliau žaidė. Pradžioje minėjo, jog pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką iš dalies, kadangi jis tikrai jam kliudė lūpą su kumščiu ir jį sužalojo, tačiau viskas nutiko tikrai netyčia, jis jokio tikslo smurtauti prieš savo mylimą sūnų neturėjo. Sūnų jis tikrai myli ir juo rūpinasi, kiek gali, niekada negalėtų prieš jį pakelti rankos. Ši situacija jį patį labai išgąsdino, jis tikrai dėl to pergyvena, gailisi dėl to, kas nutiko.

Papildomos apklausos metu T. S. nurodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Seną mobilųjį telefoną „Redmi“ atidavė sūnui U. S., kad jis galėtų juo naudotis, žaisti žaidimus. Mobilųjį telefoną „Redmi“ jis paruošė naudojimui U. S., t. y. ištrynė visą informaciją, buvusią mobiliajame telefone, jis buvo visiškai tuščias, jame nebuvo jokių nuotraukų, kontaktų, nieko, nes jis atkūrė gamyklinius parametrus, todėl tas telefonas buvo visiškai tuščias. Pripažįsta, kad, žaidžiant su sūnumi U. S., jis tikrai be tyčios jį užgavo, viskas nutiko netyčia, jis užsigavo lūpą žaidimo, imtynių metu, dėl savo šio poelgio tikrai gailisi, tiesiog nutiko nelaimingas atsitikimas ir tiek, sūnų jis iš karto pradėjo guosti, jis ant T. S. visiškai nepyko. Norėtų, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam bausmę – viešuosius darbus, kadangi arešto šiuo metu atlikti neturi galimybės, kadangi dirba, stengiasi užsidirbti ir skirti pinigus sūnui.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis U. S., apklaustas ikiteismino tyrimo metu, nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai. Šiandien kalbės apie tėtį. Jis sutinka papasakoti apie tėtį. Šiandien gyvena su teta L.. Pas ją gyvena apie šešias savaites. Jam pas ją gyventi patinka. Iki tetos L., gyveno pas močiutę, gyveno ir su tėčiu. Jam gyventi patinka pas močiutę. Su tėčiu žaidė, žaidė ir jis jį užgavo. Jie visada žaidžia boksą. Ir tada jie žaidė boksą. Kai jie žaidžia, tėtis sėdi ant lovos. Jis daro bokso ir karate veiksmus. Su tėčiu mušėsi, mušėsi ir jis kumščiu (rodo dešinę ranką, kuria buvo užgautas) jam užgavo lūpą. Tėtis jam sudavė va taip (rodo ant žaislo, kaip buvo suduotas smūgis iš visų jėgų). Jam skaudėjo, jis verkė, jo lūpytė buvo mirusi. Mirusi – reiškia, kad daugiau neatsikels. Bet dabar lūpytė atsigavo. Jam lūpą skaudėjo 4 dienas. Jis jautė lūpos skausmą ir skausmą vertina 9 balais iš 10 balų. Ant lūpos buvo toks kaip spuogas ir virš lūpos buvo dvi ar trys mėlynės. Po smūgio tėtis, kaip elgėsi, neprisimena. Ar jis jam kažką sakė, neprisimena. Jis išėjo iš kambario ir nuėjo savo telefonu daryti nuotrauką, kaip iš lūpos bėga kraujas. Nuotrauką darė, kad vėliau parodytų tėčiui, nes jis neprisimena. Kitą dieną jam parodė nuotrauką ir pasakė: „Žiūrėk, ką padarei“. Tėčiui buvo bloga. Daugiau su tėčiu apie šį įvykį nekalbėjo. Jis neprisimena, ar jis jo atsiprašė. Jis neprisimena, dėl ko jam tėtis trenkė. Visas šis įvykis vyko močiutės kambaryje ant lovos. Tėtis sėdėjo ant lovos, jis stovėjo. Įvykis buvo gal prieš 13 savaičių. Kuri savaitės diena buvo, neprisimena. Įvykio dieną reikėjo eiti į darželį ir viskas buvo vakare jau po darželio. Kitą dieną ? darželį reikėjo eiti. Įvykį matė močiutė, nes ji visą laiką buvo kambaryje. Jis neprisimena, ar močiutė, ką nors sakė tėčiui. Jis neprisimena, kaip tėtis tą dieną atrodė, kokia jo buvo nuotaika – neprisimena. Po įvykio jo nuotaika buvo liūdna. Kai žaidžia, tėtis mušasi nestipriai. Būnant pas tetą L., kartais pasiskambina su tėčiu. Jiems bendrauti sekasi gerai. Tėtis jo neprašė, ko nors nepasakoti. Su močiute bendrauja ir ji jo nieko neprašė. Į teisėjos klausimus: „Pas močiutę su tėčiu gyvenom kartu.“ Į prokurorės klausimus: „Tėtis sėdėjo ant lovos, jis stovėjo atsisukęs į jį. Kokius bokso veiksmus jis darė, neprisimena. Tėtis kaip jautėsi – neprisimena. Apie tėčio pilvą neprisimena. Jam skaudėdavo, kai jis jam trenkdavo. Kada tėčiui pradėjo skaudėti pilvą – prieš žaidimą ar žaidimo metu – neprisimena.“ Į advokato T. L. P. klausimus: „Kai tėtis jam trenkė – jis, tėtis ir močiutė buvo viename kambaryje. Bute yra trys kambariai – močiutės, tėčio ir rūbų. Jis miegodavo pas močiutę, kartais pas tėtį. Močiutė yra L. mama ir jo mamos mama.“ Į prokurorės klausimus: „Jis turi telefone nuotrauką, kurioje nufotografuota sužalota lūpa. Dabar telefono neturi, jis namuose.“

Liudytoja N. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja, šiais metais jai priskirta „(duomenys neskelbtini)“ grupė, kurią lanko 19 vaikų, vienas iš grupę lankančių vaikų yra U. S., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. U. S., jos žiniomis, rūpinasi močiutė, jį dažnai atveda ir pasiima iš darželio. U. S. paskutiniu metu grupės vaikams, jai ir jos padėjėjai pradėjo pasakoti, kad jo tėtis dažnai vartoja alkoholį, vaikas vaizduodavo išgėrusį asmenį, minėdavo alkoholinius gėrimus, alų, taip pat vaikas vaizduoja, kaip eina pirkti alaus. U. S. tėčio vardo ir pavardės neprisimena, tačiau žino, kaip šis atrodo. Jai yra kitos mokytojos pasakojusios, kad U. S. tėtis kartais jį pasiimdavo iš darželio, galimai, neblaivus, nes nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas. Šiandien, t. y. 2025 m. balandžio 7 d., 07.00 val., pradėjo darbo dieną Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, jos kolegė, padėjėja, su kuria dirba kartu – R. K., dienos metu, tiksliai valandos neprisimena, nurodė jai, kad U. S. parodė sužalojimą virš lūpos ir paaiškino, kad sužalojimą padarė tėtis, trenkė vieną kartą į veido sritį. Ji taip pat dirbo minėtame darželyje penktadienį, t. y. 2025 m. balandžio 4 d., iki 17.30 val., ant U. S. veido sužalojimų nematė, jų nebuvo, minėtą dieną, po pietų miego jį pasiėmė iš darželio teta, tačiau vardo jos nežino. Paskutines dvi darbo dienas U. S. iš darželio pasiima teta, vaikas jai jos vardo nepasakė. Šiandien, t. y. 2025 m. balandžio 7 d., kai jos kolegė jai nurodė, kad ant U. S. veido yra sužalojimas, ji prie jo priėjo ir paklausė, kas nutiko. U. S. jai paaiškino, kad savaitgalį vaiko tėtis jam sudavė vieną kartą į veido sritį dėl to, kad prisiglaudė prie tėčio, vaikas paaiškino, kad tuo metu jam bėgo kraujas, kad šis verkė, taip pat vaikas nurodė, kad viską matė močiutė, t. y. tėčio mama. Dar kartą, kai atvyko policijos pareigūnai, taip pat įstaigos direktorė, paklausė U. S., kas nutiko, šis dar kartą paaiškino, kad vakar t. y. 2025 m. balandžio 6 d., apie 19.00 val., močiutės kambaryje, vieną kartą, nenustatyta ranka, jam trenkė kumščiu į veido sritį, dėl ko liko sužalojimas virš lūpos, kairėje pusėje – kraujosruva. Vaikas paaiškino, kad tėtis trenkė todėl, kad šis prisiglaudė prie jo pilvo, o tėčiui tuo metu jį skaudėjo. Taip pat vaikas nurodė, kad įvykį matė močiutė, t. y. tėčio mama. U. S. yra vaikas nelinkęs įsivaizduoti aplinkybių, kurių nėra, tai yra pirmas kartas, kada jai jis yra pasakęs apie tokį tėčio elgesį, praeityje nei karto nebuvo užsiminęs apie galimą smurtą.

Liudytoja I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji yra oficiali savo anūko U. S. globėja. Oficialiai jo globėja yra, kiek prisimena, nuo 2022 metų, bet anūku ji praktiškai rūpinasi jau nuo gimimo. Jos sūnus T. S. U. S. susilaukė su sugyventine L. L., tačiau tiek T. S., tiek L. L. teisė į sūnaus globą panaikinta dėl to, nes jie piktnaudžiaudavo alkoholiu, smurtaudavo vienas prieš kitą, yra buvusių ir ikiteisminių tyrimų dėl jų muštynių. Šiuo metu ji mano, jog jos sūnus turi problemą ir piktnaudžiauja alkoholiu, jis niekur nedirba, kadangi jai sūnaus tiesiog gaila, jam ji leidžia gyventi savo namuose. Prieš ją asmeniškai sūnus niekada nėra pakėlęs rankos, aišku, su juo būna žodinių konfliktų, jis pakeldavo balsą prieš ją, bet smurto ji asmeniškai niekada nepatyrė. Jos sūnus niekada nėra pakėlęs rankos ir prieš savo sūnų U. S., mato, jog T. S. myli U. S., su juo jie turi gerą ryšį, kartu žaidžia, kalbasi, bendrauja, U. S. taip pat labai myli savo tėtį, mato, jog jų ryšys tikrai geras. U. S. bendrauja ir su L. L., aišku, labai retai, bet būna, kad jai į telefoną paskambina L. L. ir paprašo pakalbėti su U. S., bet jų ryšys gana mažas, paskutinį kartą pas L. L. U. S. buvo nuvežtas prieš maždaug 3 savaites. Dėl įvykusio įvykio sekmadienį, t. y. 2025 m. balandžio 6 d., nori pasakyti, jog kartu su sūnumi ir anūku buvo namuose, bute. Jie visi buvo svetainėje, pamena, jog jos sūnus T. S. buvo šiek tiek išgėręs, bet ne daug, pamena, jog jis su U. S. žaidė imtynes, imitavo boksavimasi, vienu momentu jie žaidė labai įnirtingai ir matė, jog T. S. su U. S. abu buvo sugniaužę kumščius, vienu momentu pamatė, kaip T. S. kumščiu prilietė sūnui veiduką, o sūnus, kiek pamena, veidą truputį nuleido, dėl to jos sūnus ir pataikė jos anūkui į veidą, anūkėlis pradėjo verkti, ji jį pradėjo raminti, T. S. tikrai netyčia jam pateikė į veidą, jis nenorėjo U. S. sužaloti, tiesiog žaidimo metu taip nutiko, kai U. S. nurimo, jie toliau žaidė, imtyniavo. Vėliau ji nuėjo miegoti, o kitą dieną ryte ji nuvedė U. S. į darželį. Pamena, jog po pietų jai paskambino policijos pareigūnai ir paprašė jos ateiti į darželį, atėjusi sužinojo, jog policija pradės tyrimą dėl galimo smurto jos anūko atžvilgiu. Ji nesuprato, kodėl taip nutiko, kadangi ji paaiškino, kad anūkėlis su jos sūnumi žaidė ir viskas gavosi netyčia, tai, jog jis netyčia pataikė U. S. į veidą. Pamena, jog policijos pareigūnai jai pasiūlė pasimatuoti neblaivumą, ji sutiko, jiems į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė apie 0,5 promilės, ji nori pasiaiškinti, jog buvo išgėrusi vieną stikliuką brendžio, kadangi jai labai skauda kairės kojos kelį, skausmas vos pakeliamas, ji vos gali paeiti, todėl būna tiesiog išgeria po vieną stikliuką, kai labai skauda, bet ji niekada nėra piktnaudžiavusi alkoholiu ir problemos su tuo neturi.

Liudytoja L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad T. S. yra jos brolis. Šiuo metu teismas yra nustatęs jo sūnaus U. S. laikina globą jai, U. S. gyvena pas ją namuose. Kadangi ji yra šiuo metu atsakinga už U. S. finansus ir jo gerovę, nori patvirtinti, jog T. S. atlygino 500 Eur padarytą žalą perduodamas jai pinigus grynaisiais. Civilinio ieškinio atsisako.

Iš 2025 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d., apie 14.16 val. gautas pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo, kad iš po savaitgalio į darželį „(duomenys neskelbtini)“ atvyko vaikas U. S. ((duomenys neskelbtini) metai), ant kurio veido matosi mėlynės, vaikas tvirtina, kad jam iš kumščio trenkė tėtis. Vaiko globėja yra paskirta močiutė, gyvena nurodytu adresu. Šiuo metu vaikas yra darželyje, (duomenys neskelbtini). Pranešė darželio direktorė. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja N. B. ir įstaigos direktorė, kurios nurodė, kad šiandien, t. y. 2025 m. balandžio 7 d., vaikas U. S. į darželį atėjo su kraujosruva veido srityje, kairėje pusėje, virš lūpos ir smakro srityje. Auklėtoja nurodė, kad, paklausus vaiko, kaip šis susižalojo, vaikas paaiškino, kad jį sužalojo tėtis (T. S.) 2025 m. balandžio 6 d., apie 19.00 val., miegamojo kambaryje, taip pat vaikas nurodė, kad viską matė močiutė. Grupės auklėtojai N. B. atlikta liudytojo apklausa. Į įvykio vietą atvyko vaiko, U. S., globėja – močiutė I. S., kuri aiškino skirtingas įvykio aplinkybes, nuolat keitė jų seką, paklausus, kada paskutinį kartą buvo atvykęs jos sūnus, vaiko tėvas (T. S.), ši nurodė, kad trečiadienį, tada nurodė, kad savaitgalį, paklausus, kur vaiko tėvas gyvena, ši nurodyti negalėjo, tada prisipažino, kad gyvena visi kartu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. I. S. paaiškino, kad vaiką tėtis netyčia sužalojo, nes šie žaidė imtynes jos kambaryje, laikotarpio nurodyti negalėjo. Patikrinus alkotesteriu I. S., ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 0,59 promilių neblaivumas. I. S. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno AVPK Santakos policijos komisariatą. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rastas vaiko tėvas T. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, šį, patikrinus alkotesteriu ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 3,95 promilių neblaivumas. T. S. paaiškino, kad alkoholį vartoja apie mėnesį laiko, be pertraukų. Apie įvykį T. S. paaiškino, kad netyčia sūnus užsigavo, tačiau nei kaip, nei kur, nurodyti negalėjo, vyras minėjo, kad nežino, kaip šiam ant veido atsirado kraujosruvos. Daugiau apie įvykį paaiškinti negalėjo. T. S. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno AVPK Santakos policijos komisariatą. Įvykio vieta nestebima vaizdo kameromis. Atvykę į darželį, vaiko teisių specialistai nusprendė nepilnamečio U. S. globą laikinai perduoti E. S..

Iš 2025 m. balandžio 7 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos K. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 6 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančiame bute, miegamojo kambaryje, tėvas T. S. tyčia sudavė vieną smūgį nenustatytos rankos kumščiu mažamečiui sūnui U. S. į veido sritį, dėl ko mažamečiui buvo padarytas sužalojimas – matoma kraujosruva ant viršutinės lūpos bei kraujosruva smakro srityje, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš 2025 m. balandžio 7 d. Kauno AVPK Reagavimo skyriaus valdybos 2-ojo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2025 m. balandžio 6 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančiame bute, miegamojo kambaryje, tėvas T. S. tyčia sudavė vieną smūgį nenustatytos rankos kumščiu mažamečiui sūnui U. S. į veido sritį, dėl ko mažamečiui buvo padarytas sužalojimas – matoma kraujosruva ant viršutinės lūpos bei kraujosruva smakro srityje. Apie galimą smurtą artimoje aplinkoje mažametis pranešė 2025 m. balandžio 7 d. atvykęs į Kauno lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Aiškinantis įvykio aplinkybes, į ugdymo įstaigą atvyko mažamečio U. S. močiutė I. S., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.59 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvykę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausieji specialistai nusprendė mažamečio U. S. globą laikinai perduoti priešmokyklinio ugdymo mokytojai E. S.. Įtariamajam nusikalstama veika tėvui T. S. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3.95 promilių neblaivumas, asmuo nesulaikytas, įteiktas šaukimas atvykti į apklausą.

Iš 2025 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir smakre U. S. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi. Neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu ir vieno smūgio pasekoje. Labai mažai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 6 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.

Iš 2025 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu, matomas penkių aukštų daugiabutis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Daugiabutis pastatas sudarytas iš keturių laiptinių. Priėjus prie antrosios laiptinės, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, matomos metalinės laiptinės durys. Atidarius minėtas laiptinės duris, patenkama į laiptinę, kurioje matomi laiptai, vedantys į viršutinius daugiabučio aukštus. Užlipus laiptais į penktąjį daugiabučio laiptinės aukštą, dešinėje pusėje matomos rudos spalvos, šarvinės buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Atidarius buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, patenkama į butą, kurio priekyje matomas koridorius, vedantis į buto patalpas. Einant minėtu koridoriumi, kairėje jo pusėje matomas įėjimas į miegamąjį kambarį. Įėjus į miegamąjį kambarį, jo kairėje pusėje matoma rudos spalvos medinė spinta, televizorius, ant žemės esantys vaikiški žaislai. Miegamojo kambario dešinėje pusėje matoma lova su ant jos esančiais netvarkingai sudėtais daiktais – rankinuku, drabužiais, patalyne, mobiliojo ryšio pakrovėju, maisto produktais. Šalia lovos, arčiau įėjimo į kambarį, matomas staliukas. Ant staliuko matomi sudėti įvairūs buitiniai daiktai, medikamentai. Miegamojo kambario gale, šalia sienos, priešais įėjimą į balkoną, matomas medinis darbo stalas. Ant darbo stalo matomi sudėti rašikliai, popieriaus lapai, stalinė lempa. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta.

Iš 2025 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimi Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. kūno kameros vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, jog jis yra 09 min. 15 sek. trukmės. Matoma, kaip policijos pareigūnai eina į darželio vidų. Policijos pareigūnas pasisveikina su moterimi, ši nurodo, jog yra direktorė, klausia, ar pakviesti vaiką. Pareigūnai bendrauja su moterimi, moteris pradeda pasakoti: „Aš apsimečiau, kad atėjau į kitą grupę, sakau kas atsitiko tau U.? Tai tėtis, sakau, tai kaip čia mušėtės? Tai mušėmės, sakau: Tai kuris laimėjo? Nu, aš jau vaikiškai, tai aš laimėjau, sakau: Tai čia žaidėte jūs taip? Bet jis iš karto perverčia, Žinot, kaip būna (nesuprantami žodžiai), jau pasakyta, kad jau auklėtoja (nesuprantamas žodis), o man, kad žaidė jie taip.“ Moteris tęsia: „Bet toks pasimetęs, nes iš karto (nesuprantami žodžiai) nežinau, ką tėtei sakyti.“ Pareigūnas teiraujasi, ar auklėtoja atveda vaiką, jis paaiškina, kad vaiką gali atvesti. Girdima, kaip policijos pareigūnas kalba per radijo ryšio stotelę, teiraujasi, ar iškviesti VTAS specialistai. Moteris toliau pasakoja: „Kad prieš jį smurtaudavo, jis niekada nesakydavo, kad tėtis išgeria ir su močiute ten pyksta, močiutę turi“, pareigūnė teiraujasi, ar jie visi kartu gyvena, moteris nurodo, jog jie visi gyvena kartu. Vaizdo įrašo 03 min. 14-ąją sek. matoma, jog moteris atvedė nukentėjusįjį U. S., policijos pareigūnas prašo vaiką nuvesti į kabinetą ir pradeda kalbėti su auklėtoja. Pareigūnas teiraujasi, ką berniukas pasakojo auklėtojai, moteris nurodo, jog jis pasakojo jos padėjėjai, moteris pradeda pasakoti: „Sako, kas tau čia atsitiko, nes taip mėlyna“, pareigūnė paklausia, ar prie lūpos, moteris patvirtina ir pasakoja: „Sako, tėtis trenkė, na ir paskui taip gavosi“, pareigūnas teiraujasi, ar jis sakė, kaip jam trenkė, moteris nurodo, jog ne, pasakoja: „Sakau, kas tau buvo, kas tau trenkė, tėtis iš kumščio, dėl ko, sakau, nes kažkaip aš ten į pilvą“, pareigūnas pasitikslina, ar iš kumščio, moteris patvirtina ir toliau pasakoja: „Sako, man net kraujas čia bėgo, į dantenas rodė, sakau, ai tai sako gėrė, man jis taip sakė, girtas buvo, gėrė, sako, brendžio didelis butelis, vienu žodžiu, tai sakau: ar močiutė matė, matė, tai sakau: ar pyko, pyko, nu. Pareigūnas teiraujasi, kada viskas buvo, moteris nurodo, kad savaitgalį, nes penktadienį be mėlynių buvo. Pareigūnas pradeda bendrauti su kolege, prieina ir kitos moterys, girdima, kaip auklėtoja toliau pasakoja: „Nes aš paskui sakau klausiau, tai sakau, ai, o sakau, tai kaip čia jis visą laiką, sakau, dabar geria, sako, jo man atrodo, tai, sakau, gal tau U. geriau pas tą mamą būtų, nes aš, kiek žinau, ir su ta mama kažkas tai, jo, sako, man atrodo, kad dabar mamai leidžia mane iš darželio pasiimti, nes anksčiau neleido, sako jisai man taip, nu, tai, sakau, mama gal mažiau geria, sako, mažiau ir kaip jis ten man sakė, rečiau ir mažiau, taip pasakė“. Pareigūnas prašo moterų nueiti pas U. ir paklausti įvykio aplinkybių. Pareigūnas bendrauja su žmonėmis, vyru ir moterimi, jie kalba apie tai, jog direktorė, darželio darbuotoja kvietė į darželį atvykti globėjai. Toliau matyti, jog pareigūnas kalba su kolege. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matoma, jog vaizdo įrašas yra 10 min. 51 sek. trukmės. Vaizdo įraše matoma, jog policijos pareigūnas bendrauja su kolege, bei kita moterimi. Bendraujama apie įvykio aplinkybes. Vaizdo įrašo 02 min. 11-ąją sek. prie policijos pareigūnų prieina moteris, rankoje laikanti telefoną, ji ant savo rankos rodo ir pasako, kad vaikui yra mėlynė ir ant rankos, moteris rodo U. S. nuotrauką, kurioje matomas sužalojimas ant veido. Pareigūnas toliau bendrauja apie įvykio aplinkybes, sprendžia apie atsiradusią kraujosruvą. Toliau girdima, jog pareigūnas su kolege aptarinėja procesinius veiksmus. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matoma, jog jis yra 03 min. 58 sek. trukmės. Vaizdo įraše matyti, jog policijos pareigūnas bendrauja su moterimis. Pareigūnas teiraujasi: „Kuriuo momentu jums sakė, kad šeštadienį“, moteris, sėdinti ant sofos, sako: „Jau, kai išėjo jūsų kolegė ir mes, kai vieni likome, ir jisai man sako šeštadienį, o paskui tik sekmadienį per pietus pamatė.“ Pareigūnas teiraujasi, ar moteris yra psichologė, ji patvirtina, klausia jos duomenų, ji nurodo, jog yra R. M.. Pareigūnas teiraujasi moters, ką jai pasakojo vaikas, ji pasakoja: „Aš tik klausiau iš viso, sakau, ar močiutė šaldė, ar ką nors darė, ta prasme, sako, nebuvo reikalo, sakau, tai kaip nebuvo, sako, nu tai vat šeštadienį, o mes paskui sekmadienį pamatėme. Va jis man šitaip pasakojo.“ Pareigūnas toliau teiraujasi, kita moteris pradeda pasakoti: „Priėjau su kolege ir sakau, tai jūs žaidėte futbolą, o tėtis čia, sakau, tai kaip boksininkas tada, jeigu tau trenkė, bandau apžaisti ir jisai, nu, matyti, pasimeta, tarsi ar ne“, šalia sėdinti moteris nurodo: „Bet jis yra vaikas“, o kita moteris tęsia: „Užguliau ant pilvo ir tada tėčiui, nu, taip kaip pasakoja, tarsi jam nepatiko, kad jis užgulė ant pilvo ir jisai jam trenkė“, moterys pradeda šnekėti tarpusavyje, moteris pradeda rodyti kumščiu sau prie smakro ir pasakoja: „Jau prieš einant rodė, kad tėtis, va taip, ir sako, trenkė ir taip parodė (rodo veiksmą), tai, ar trenkė, ar žaidžiant, aš nežinau, nu kažką va tokio“. Kita moteris sako: „Sakė, užgulė ant pilvo ir tada jis, tėtis, trenkė jam, kad jis užgulė jam ant pilvo, nes žaidė pas močiutę kambaryje, tada įėjo tėtis, tai, kaip ir nu va nesiriša, įėjo tėtis, tada aš užguliau tėčiui ant pilvo, nes tėčiui pilvą skaudėjo ir tada jis man trenkė.“

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matoma, jog jis yra 12 min. 44 sek. trukmės. Vaizdo įraše matoma, jog policijos pareigūnas bendrauja su įtariamuoju T. S.. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar jis yra blaivus, T. S. paaiškina, kad yra neblaivus. Pareigūnas teiraujasi, kur viskas įvyko. T. S. nurodo, jog kambaryje ir pirštu parodo į kambarį. Pareigūnas prašo žmonių pasitraukti nurodydamas, jog nori nufotografuoti. Pareigūnas T. S. teiraujasi, kada viskas įvyko, šis nurodo, kad vakar, pareigūnas klausia, kelintą valandą, T. S. nurodo, jog nepasakys. Pareigūnas klausia, ką jie žaidė, T. S. atsakė, jog boksą. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnas klausia, kur konkrečiai buvo, T. S. atsako, jog lovoje, visur jie žaidė, pareigūnas teiraujasi, kur tiksliai, T. S. atsako, kad visur jie vartėsi ir mušėsi, pareigūnas nurodo, jog T. S. reikia keliauti iki automobilio. Pareigūnas prašo T. S. nurodyti, kaip iš tiesų viskas buvo, T. S. nurodė, jog žaidė, pareigūnas teiraujasi, ar šis pabarė vaiką, šis atsako, kad nieko nebuvo, tiesiog vaikiški žaidimai. Pareigūnas teiraujasi, kaip vaikui atsirado mėlynė, T. S. paklausia: „Mėlynė? Pff, nu, baikit“, pareigūnas sako: „Ir kraują valė, ir biškį pakraujavę buvo, o dabar pasakojate, kad nieko nebuvo“. T. S. nueina, pareigūnas nurodo eiti į automobilį. T. S. lipa su pareigūnu laiptais ir kalbasi. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar T. S. vartojęs alkoholio, šis patvirtina, pareigūnas paklausia, kiek laiko šis jau vartoja alkoholį, šis nurodo, kad pusantro mėnesio vartoja alkoholį. Pareigūnas prašo pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, T. S. nustatomas 3.95 promilių neblaivumas. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas bendrauja su T. S., nurodo jam laiką, kada atvykti į komisariatą. Pareigūnas teiraujasi, į ką atsitrenkė U., T. S. aiškina, kad žaidė, pareigūnas klausia, kaip jam atsirado mėlynė, jis klausia: „Mėlynė atsirado?“ Pareigūnas nurodo nešnekėti nesąmonių. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Iš 2025 m. gegužės 14 d. Kauno AVPK Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytoja L. S. pateikė mobilųjį telefoną „Redmi“, modelis (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. gegužės 29 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas 2025 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas mobilusis telefonas, kurį pateikė L. S.. Matoma, jog mobilusis telefonas yra „Redmi“, modelis (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūrint mobilųjį telefoną, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus buvo gautas raštas, dėl mobiliojo telefono duomenų nuskaitymo. Peržiūrint pateiktas nuotraukas, randamos įvairaus pobūdžio, asmeninės įtariamojo T. S. nuotraukos, t. y. nuotraukos, kuriose matomas T. S. veidas, toliau, galimai, jo padarytos asmeninės nuotraukos. Nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“ matomos nufotografuotos kojos, ant kurių matomos hematomos, sužalojimai, matyti, jog nufotografuotas asmuo dėvi geltonos spalvos apatinius. Nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“ matomos nufotografuotas žmogaus kūnas, kuris guli ant lovos, matoma, jog žmogus dėvi spalvotus apatinius, matyti, jog asmens koją laiko ranka, ant minėtos žmogaus kūno matomos hematomos. Nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“ matoma nufotografuota žmogaus koja, o būtent, žmogaus kelis. Ant jo matomi nubrozdinimai, sužalojimai. Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matomas raudonos spalvos skystis. Nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“ matoma nufotografuota žmogaus pėda, su pleistru. Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matomas nufotografuotas žmogaus kumštis, matomas nubrozdinimas bei uždėtas verkiantis paveiksliukas.

Iš 2025 m. liepos 2 d. specialisto R. Ū. paaiškinimo protokolo nustayta, kad jis dirba Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus Ginklų tyrimų poskyrio vyresniuoju specialistu. 2025 m. gegužės 16 d. gavo pavedimą atlikti mobiliojo įrenginio duomenų nuskaitymą. Iš Kauno AVPK Santakos policijos komisariato buvo gautas mobilusis telefonas „Redmi“, modelis (duomenys neskelbtini). 2025-05-27, buvo nuskaityti minėto mobiliojo telefono duomenys. Duomenys nuskaityti panaudojant programas „Celebrite UFED“ ir „Axiom magnet forensic“. Remiantis esamomis skaitmeninės kriminalistikos galimybėmis ir mobiliųjų įrenginių duomenų struktūra, nėra galimybės nustatyti, kada konkreti nuotrauka buvo ištrinta iš įrenginio. Nei failų sistema, nei operacinė sistema neregistruoja ištrynimo datos kaip atskiro metaduomenis, todėl tokia informacija nėra prieinama net naudojant specializuotus kriminalistinius įrankius.

Iš 2025 m. balandžio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. 15.45 val. darželio patalpose (Kauno lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrauta individualiai su U. S. atstovui pagal įstatymą nedalyvaujant. Vaikas pokalbio metu nurodė, jog jis žaidė futbolą, kadangi atsigulė ant pilvo, tėčiui skaudėjo, jis jam uždengė su kumščiu taip (vaikas parodo – prideda kumštį prie savo barzdos), po to jis jam iš kumščio dėjo į lūpą ir bėgo kraujas. „Norėjau pasimyluot su tėčiu, močiutė sureagavo labai piktai, tėčiui nerūpėjo, jis buvo girtas, nes aš jo balsą pažįstu ir matau, kada girtas. Namie jaučiuosi paprastai, po įvykio verkiau, net mamai nufotkinau, servetėlę padavė močiutė. <...> Skaudėjo man dvi dienas. Turėjau būti išsižiojęs. Tai buvo vakar vakare, gal kokią 7 valandą namuose. <...>“.

2025 m. liepos 4 d. nukentėjusiojo U. S. įgaliotasis atstovas advokatas Tomas L. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2025 m. liepos 15 d. L. S. liudytojo apklausos metu parodė, jog T. S. 500 Eur neturtinę žalą atlygino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš mažametį laiko pavojingesne veika.

BK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis U. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu metu (2025 m. balandžio 6 d.) jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl jis laikytinas mažamečiu.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį T. S. pagrįstumu. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su sūnumi U. S. žaidė imtynes ir vienu momentu T. S. netyčia kumščiu, labai nestipriai, pataikė sūnui į veido sritį, į lūpą. Ant lūpos buvo šiek tiek kraujo. Sūnų pradėjo raminti, tyčia jam trenkti nenorėjo. Gailisi dėl to, kas įvyko. Tuo tarpu nukentėjusysis U. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su tėčiu žaidė boksą, tai yra, mušėsi, kai tėtis kumščiu gavo jo lūpą. Nukentėjusiajam skaudėjo, jis verkė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga, o nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). T. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad T. S. namuose, savo mažamečio sūnaus U. S. atžvilgiu, naudodamas fizinį smurtą – tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė U. S. į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, psichiatrinis gydymas – nesigydė, priklausomybės ligų gydymas – nesigydė. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, turi gyvenamąją vietą.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais – sutinka.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos kartu su bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tai yra, smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, jam skirtina 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo U. S. įgaliotasis atstovas advokatas Tomas L. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2025 m. liepos 9 d. neturtinė žala atlyginta. Kadangi nusikalstama veika padaryta žala yra savanoriškai atlyginta, todėl procesas dėl nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo pareikšto civilinio ieškinio yra nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilusis telefonas „Redmi“, modelis (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (2) (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas L. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti T. S. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo, bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl nukentėjusiojo U. S. įgaliotojo atstovo advokato Tomo L. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilų telefoną „Redmi“, modelis (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti L. S..

T. S. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė