- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-857-834/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- D. J., A. V.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
sekretoriaujant Aurimai Švedaitei, Laimonui Rukšėnui, Francui Rutkovskiui, Aurelijai Pečiukevičienei
nedalyvaujanti nukentėjusiajam V. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. J. ( D. J. ), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Lietuva, nevedęs, nedirbats, teistas:
1. 2018-07-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams.
2. 2019-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 9 mėnesiais laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn. su įpareigojimais tęsti darbą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 178 straipsnio 2 dalyje,
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. ten pat, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. ir A. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent 2018-10-17 apie 16.00 val., žvejodami prie ežero Musė, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), D. J. turint tikslą nustatyti, ar vagonėlio, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) viduje yra vertingų daiktų, priėjus prie vagonėlio, patraukus langelį į save, taip jį atidarius ir D. J. įsibrovus į vagonėlio vidų, bei jo viduje pamačius V. B. priklausančius daiktus, atrakino duris iš vidaus, taip pasiruošdamas vagystei, išėjo į lauką ir apie pamatytus daiktus papasakojo kartu žvejojusiam A. V., po ko, D. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, pakvietęs A. V., eiti kartu į vagonėlį, bei pro atrakintas duris abu pateko į V. B. priklausančio vagonėlio vidų, kur apžiūrėję viduje esančius V. B. priklausančius daiktus, išėjo, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, 2018-10-17 apie 18.00 val., tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu pro atrakintas vagonėlio duris pateko į vagonėlio vidų, iš kur pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 1000 eurų vertės komplektą, kurį sudaro14 meškerių, 11 skritulių, dvi žvejybos dėžės ir karpinis stovas, 170 eurų vertės satelitinį televizijos blokelį, 15 eurų vertės televizijos blokelį, 440 eurų vertės dėžę, kurioje buvo įrankių komplektas- suktukas-gręžtuvas ,,Makita" ir smūginis gręžtuvas su pakrovėju „Makita“, 30 eurų vertės elektrinį kampinį šlifuoklį ,,Makita", 250 eurų vertės žoliapjovę ,,STIHL FS", 150 eurų vertės benzininį pjūklą ,,Husqvarna 55'', 20 eurų vertės diskinį pjūklą ,,KINPOW", 120 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais, veikdami kartu , padarė nukentėjusiajam V. B. 2195 eurų vertės turtinę žalą.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškini, jog nuvažiavo pažvejoti. Pamatė vagonėlį, prie jo buvo daug alkoholinių gėrimų tuščių butelių, pagalvojo, jog ten renkasi alkoholikai. Pažvejojęs nuėjo pažiūrėti tų butelių, priėjo prie vagonėlio lango , patraukė už vagonėlio lango, įlipo į vagonėlį, ten pamatė daug meškerių. Jam susidarė toks įspūdis, jog ten palikta brakonierių. Pasikvietė A. V. pažiūrėti. Jie pasiėmė meškeres. Suprato, jog daro vagystę, gailisi. Automobilyje buvo tik dalis likusi daiktų. Šienapjovė, pjūklas buvo palikti krūmuose prie keliuko. Nukentėjusiajam žalą atlygino. Šiuo metu nedirba, bet planuoja įsidarbinti UAB „Padvaiskas ir ko“, anksčiau dirbo UAB „Rimi“.
Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog nuvažiavo žvejoti, pamatė apleistą vagonėlį. Jie pradėjo žvejoti. D. nuėjo pažiūrėti vagonėlio, po to pasikvietė jį ( A. V.) kartu pažiūrėti vagonėlio. Įėjo į vagonėlį, po to vėl nuėjo žvejoti, paskui vakare grįžo į vagonėlį ir viską pasiėmė iš vagonėlio. Dviese sugalvojo grįžti į vagonėlį ir viską pasiėmė. Blogai pasielgė. D. J. gerai pažįsta, kartu mokėsi. Nežinojo, kad jis teistas. Žalą atlygino per pusę, nukentėjusiojo atsiprašė, apgailestauja dėl savo poelgio. Dabar nedirba, bet planuoja dirbti UAB“Padvaiskas ir ko“. Važiavo į parduotuvę, nusipirkti cigarečių, po to juos pamatė policija ir sustabdė, paprašė pateikti dokumentus, atidaryti bagažinę, o ten daiktai gulėjo. Jie prisipažino, kad daiktai vogti. Policininkai jau žinojo , kad daiktai yra vogti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. parodė, jog 2018-10-19 apie 10.00 val. atvykęs į sau priklausančią teritoriją adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., pastebėjo, kad yra atrakinti abu jo teritorijoje stovintys vagonėliai. Įėjęs į vidų ir viską apžiūrėjęs, pastebėjo, kad yra pavogti du suktukai „Makita" su dėžė, kurių vertė 150 eurų, kampinis šlifuoklis „Makita", kurio vertė 30 eurų, rankinė žoliapjovė „Stihl", kurios vertė 250 eurų, benzininis pjūklas „Husqvarna", kurio vertė 150 eurų, 8-10 vnt. meškerių su dviem dėžėmis žvejybos įrankių, kurių vertė 1000 eurų, satelitinės televizijos blokelis, kurio vertė 170 eurų vertės ir Lietuvos televizijos blokelis, kurio vertė 15 eurų, diskinis pjūklas, kurio vertė 20 eurų ir pinigai su skardine, geltona dėžutė 120 eurų. Paskutinį kartą vagonėliuose buvo 2018-10-17 14.00 val. Vagonėlyje buvo ne tik jam priklausantys daiktai, todėl žala bus tikslinama. Bendra pavogtų daiktų vertė 1905 eurai. Teritorija neaptverta, vaizdo kamerų nėra, turtas nedraustas. Vertę patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau elektroniniu paštu arba asmeniškai. Kas galėjo pavogti jam priklausančius daiktus nežino, nieko neįtaria. (b. l.22). Papildomų apklausų metu nukentėjusysis paaiškino, jog atėjęs pas tyrėją ir pamatęs ten žvejybinius įrankius bei kitus darbo įrankius, juos iškarto atpažino. Visi tie daiktai yra jo, jis juos atpažino pagal jų nusidėvėjimą ir bendrus bruožus. Daiktus jis atgavo. Tarp grąžintų daiktų jis pasigedo elektrinio suktuko-gręžtuvo „MAKITA", bei geltonos palvos, skardinės dėžutės, kurioje buvo jam priklausantis grynieji pinigai 120 eurų, įvairiomis kupiūromis. Suktuko-gręžtuvo „MAKITA" jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi pirko kai dar buvo litai ir mokėjo už jį 2000 Lt. Dabar tokio suktuko kaina yra 440 eurų. Kadangi aukščiau išvardinti jam priklausantys daiktai negrąžinti, todėl šiai dienai jam padaryta 560 eurų turtinė žala, ir nori, kad ši žala jam būtų kompensuota. Ikiteisminio tyrimo metu teiks civilinį ieškinį ir prašo pripažinti civiliniu ieškovu. ( b.l.26). Vagystė iš jo sklypo, esančio adresu Vilniaus r., Paberžės sen., Lygialaukio k. buvo įvykdyta tik iš vieno jam priklausančio mobiliojo vagonėlio, o jų bendrai jo sklype yra du. Visi darbo įrankiai ir žvejybos įrankiai, kurie buvo pavogti priklausė tik jam, todėl žala padaryta jam. Taip pat nori patikslinti, kad komplektas, kurį sudaro 14 vnt. meškerių, 11 vnt. skritulių, karpinis stovas bei dvi žvejybos dėžės yra 1000 eurų vertės. Patvirtinančių pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų neturi, todėl jų nepateiks. Taip pat nori pasakyti, kad mobiliojo vagonėlio langas, pro kurį buvo patekta į jo vidų labai lengvai atsidaro patraukus jį į save, jis yra nerakinamas. Taip pat nori patikslinti, kad nei durys nei langai išlaužyti nebuvo, kai aptiko vagystę visi užraktai buvo tvarkingi. Daugiau nieko apie įvykdytą vagystę pasakyti neturi. Taip pat nori pranešti, kad su ikiteisminio tyrimo medžiagą susipažinti nepageidaus. (b. l. 31). Nori patikslinti, kad kaip ir minėjo turi 2 statybinius vagonėlius, kurie yra Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), ir kaip yra minėjęs, tik iš vieno jų buvo pavogti jam priklausantys daiktai, o būtent buvo pavogta viena dėžė, kurioje buvo 2 suktukai "Makita", o būtent vienas suktukas-gręžtuvas, o kitas smūginis gręžtuvas su pakrovėju, tai yra komplektas, kurio vertė 440 eurų, pirmos apklausos metu, nurodė, kad jo vertė 150 eurų, nes tiksliai neatsiminė, kiek jis kainavo, be to jis buvo seniai pirktas, dėl to, nežinojo, kokia jo vertė. Dabar pasidomėjo ir žino, kad dėl šio komplekto vagystės žala jam padaryta 440 eurų, taip pat, kaip ir minėjo, buvo pavogtas kampinis šlifuoklis "Makita", kurio vertė 30 eurų, jis jam buvo grąžintas, rankinė žoliapjovė "Stihl", 250 eurų vertės, ji taip pat jam buvo grąžinta, benzininis pjūklas "Husquarna", 150 eurų vertės, taip pat jam buvo grąžintas, komplektas, kurį sudaro 14 vnt. meškerių, 11 vnt. skritulių, karpinis stovas ir 2 žvejybos dėžės, kurio vertė 1000 eurų, jis taip pat buvo jam grąžintas, satelitinis blokelis 170 eurų vertės, buvo jam grąžintas, Lietuvos televizijos blokelis 15 eurų vertės, taip pat grąžintas, diskinis pjūklas "Kinpow", 20 eurų vertės grąžintas, taip pat buvo pavogta geltonos spalvos skardinė dėžutė, kurioje buvo 120 eurų, ji jam grąžinta nebuvo. Kadangi dalis daiktų jam grąžinta, o negrąžintas suktukų komplektas 440 eurų vertės ir pinigai-120 eurų, jam padaryta 560 eurų materialinė žala, šiai sumai jis ir pateikė civilinį ieškinį šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nori paaiškinti, kad dėl pačio įsibrovimo materialinė žala jam nepadaryta. Kadangi spynos sugadintos nebuvo. Langas, per kurį įsibrovė buvo atidarytas, tačiau nesugadintas. (b.l. 33). Paskutinės apklausos metu parodė, kad D. J. ir A. V. jam materialinę žalą, dėl įvykdytos vagystės iš jo vagonėlio, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), visiškai atlygino, o būtent sumokėjo jam 560 eurų žalą, dėl ko šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareiškė civilinį ieškinį, dėl to civilinio ieškinio atsisako, kadangi žala, dėl vagystės jam pilnai atlyginta, nei D. J., nei A. V. materialinių pretenzijų neturi.(b.l. 35).
Iš byloje esančio 2018-10-19 V. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-10-17 14.00 val. iki 2018-10-19 10.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. buvo apvogti du V. B. priklausantys vagonėliai. Iš vagonėlių pavogti statybiniai įrankiai, meškerės bei jų priedai, rankinė žoliapjovė, benzininis pjūklas bei du televizijos blokeliai. Preliminari padaryta turtinė žala 1000 eurų, kuri bus tikslinama. (b.l. 1-2).
Iš byloje esančio 2018-10-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvkio vieta. Apbžiūros objektas yra du vagonėliai stovintys ant ežero kranto Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama važiuojant iš Paberžės link Giedraičių vietovės. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) už bendrabučio sukama nuo pagrindinio kelio į kairę ir toliau važiuojama tiesiai žvyruotu keliu 400 m. Prie dviejų raudonų stulpelių sukama į dešinę, važiuojama toliau palei metalinę tvorą link ežero kranto. Ten stovi du vagonėliai pilkos spalvos, šalia yra medinė pastogė. Teritorija nėra aptverta. Kanale šalia plaukioja dvi valtys-mėlynos ir žalios spalvų. Įeiname į vieną iš vagonėlių pro duris. Ten viduje yra didelė betvarkė, guli daug meškerių, įvairių daiktų, instrumentų, tuščių butelių. Įėjus į didesnį, kitą vagonėlį ten viduje yra iš kairės pusės dvi lovos, tarp jų stovi staliukas su pilkos spalvos televizoriumi, ant grindų stovi šildymo radiatorius. Kitame kambaryje yra didelė lova. Vagonėlyje dar yra dujinė viryklė, dujų balionas, tušti buteliai, kiti įvairūs daiktai. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų, tinkamų identifikavimui neaptikta. (b-l. 12-19).
Iš byloje esančio A. V. prisipažinimo matyti, kad jis nurodo, jog tuo metu žvejojo su draugu, kuris nuėjo pažiūrėti prie vagonėlio. Draugas nuėjęs atidarė langą, tuo metu jis žvejojo. Po to atrakino duris ir pakvietė pažiūrėti. Po to kartu apžiūrėjo vagonėlį ir pradėjo viską nešiot. Sudėjo visus daiktus kuo toliau. Po to privažiavo su mašina, viską sukrovė į mašiną. Pusė daiktų buvo pas jį, pusė pas draugą Viską grąžins. Apgailestauja, kad padarė nusikaltimą. Buvo su mašina AUDI (duomenys neskelbtini) tėvo mašina. (b.l.36)
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis AUDI A4 AVANT, v.n. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, stovintis Vilniaus r., Paberžės s., Šepečių k. Apžiūrint automobilį, bagažinėje matomos 14 meškerių su ritėmis. Tarp keleivio pusės priekinės sėdynės ir galinės matomas kampinis šlifuoklis "Makita", diskinis pjūklas "Kinpow" , raudonos spalvos 5 litrų talpos plastikinė talpa. Ant galinės sėdynės tašė su drabužiais. Apžiūrėjus automobilį daugiau nieko neaptikta.(b.l.39-42).
Iš byloje esančio D. J. prisipažinimo matyti, jog nurodė, kad jis su savo draugu Andriumi V. atvažiavo žvejoti prie ežero, buvo ant kelių krantų, vėliau pamatė tiltuką, norėjo ant jo pažvejoti. Ten ir stovėjo vagonėliai. Žvejojant ant tilto nuėjo pažiūrėti, kas mėtosi tame kieme, užėjęs už vagonėlio pamatė langą, kuris buvo ne iki galo užvertas, buvo prieigos prie jo, jis už jo paėmė ir atidarė, tada įlipo į vidų ir atidarė duris ir nuėjo pas draugą pasakyti ir tada nuėję kartu viską išnešė. Viską grąžins. Dėl įvykio labai gailisi, kad taip padarė nemalonus dalykas, atsiprašo. Viską sukrovė į automobilį AUDI A4 GNN -971. (b.l.44).
Iš byloje esančio reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. J. pateikė savarankiškai šalia namo ūkiniame pastate, esančiame Šepečių k., Vilniaus r. laikomą benzininį pjūklą "Husqvarna" ir trimelį "Stihl" (b.l.45-46) bei maišą su žvejybos skrituliais, meškerių stovą, 2 signalizatorius, 2 TV imtuvus.(b.l.47-48)
Iš byloje esančio daiktų dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti žvejybos įrankiai, iš kurių 11-ka baltai-raudonu skrituliu, vienas juodos spalvos karpinis (žvejybinis) stovas su dviem signalizatoriais. 14 vnt. juodos spalvos meškerių su ritėmis, 2 vnt. žvejybinių dėžių, viena dėžė juodos spalvos su įvairiais dirbtiniais masalais, antra juodos spalvos dėžė "Patrol" su įvairiais žvejybos priedais. Apžiūrimi darbo įrankiai - benzininis trimeris "STIHL FS" - made in Germany nr.0238, elektrinis diskinis pilkos spalvos pjūklas "KINPOW" nr. M1Y-DU09-43-1300. kampinis elektrinis šlifuoklis "MAKITA" nr.9558HN. Oranžinis benzininis pjūklas "Husqvarna 55" nr.0501. 1 vnt juodos spalvos Lietuvos TV satelitinis blokelis. (b.l.49-53)
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, jog iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamieji D. J. ir A. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra pagrobė svetimą turtą –V. B. priklausantį turtą. Kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų visiškas kaltės pripažinimas, jų nuoširdūs prisipažinimai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors pirmas nuėjo pažiūrėti vagonėlį D. J., po to pakvietė A. V., tačiau abu pateko į vagonėlio vidų ir iš ten bendrais veiksmais išnešė daiktus. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad D. J. ir A. V. įsibraudami į vagonėlį pavogė V. B. priklausantį turtą. Jų veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.
Posėdžio metu kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, todėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą ( LR BPK 59 str.1 d.2 p.3p.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
D. J. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Administracine tvarka baustas (109-117 ). Pažymėtina, jog administracine tvarka yra baustas ir už nusižengimą nuosavybei. Teistas du kartus ( b. l. 91-108). Taip pat pažymėtina, jog abu kartus teistas už turtinius nusikaltimus. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, pasisavinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baustas administracine tvarka, šias nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, todėl šios visos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nėra linkęs laikytis visiems priimtinų taisyklių, išvadų nedaro, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną amžių teismas, tai jog atlygino nukentėjusiajam padarytą turtins žalą, taip pat į tai, jog šios nuskalstamo veikos darymo metu buvo teistas dar tik vieną kartą, bausmės trukmė nustatytina ženkliai mažesne nei sankcijos vidurkis. Taip pat įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.
Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalies nuostatomis bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.).
A. V. padarė vieną apysunkę nuskalstamą veiką. Administracine tvarka baustas (b.l. 135-139 ) neteistas (b. l. 130-134). Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, pasisavinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už nusikalstamus nuosavybei, todėl įvertinus visas šias aplinkybes daryti išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę
Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.).
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį ( b.l.28). Ikiteisminio tyrimo metu paskutinės apklausos metu nurodė, žala yra atlyginta pilnai, dėl to civilinio ieškinio atsisako ( b.l. 35). Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinio ieškovo V. B. ieškinį nutrauktinas, nes ieškovas nuo jo atsisakė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. J. ( D. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems ) mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti laisvės atėmimą 4 ( keturiems ) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesiu laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti D. J. galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 8 punktus, ir D. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems ) metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant registruotis užimtumo tarnyboje arba dirbti bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 4
( keturiems ) mėnesiams, įpareigojant registruotis užimtumo tarnyboje arba dirbti bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.