Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Fixon“, atstovaujamos nemokumo administratorės V. V., patikslintą ieškinį bendraatsakiams R. S. ir S. B. dėl žalos atlyginimo ir apribojimo eiti vadovo pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Bendraatsakė R. S. ėjo bendrovės vadovės pareigas nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. Remiantis 2017-2018 metų bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis, ši buvo nemoki bendraatsakės R. S. paskyrimo metu – 2017 metų bendrovė patyrė 40 580,0 Eur nuostolių, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas -115 074,00 Eur. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio ir 59 straipsnio nuostatas, esant neigiamam bendrovės įstatinio kapitalo dydžiui, skubūs sprendimai dėl bendrovės gelbėjimo arba likvidavimo nebuvo priimti ir svarstomi. Finansinių ataskaitų duomenimis, 2017 metų pabaigoje bendrovė turėjo 70 183,00 Eur dydžio trumpalaikius įsipareigojimus kreditoriams, o jos turtas sudarė 28 530,00 Eur, taigi buvo ženkliai mažesnis, negu mokėtinų sumų kreditoriams ateinančiais metais dydis. Bendrovė turėjo ilgalaikių įsipareigojimų 73 421,00 Eur sumai; bendras įsipareigojimų dydis sudarė 143 604,00 Eur. Taigi 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki ir bendraatsakės R. S. paskyrimo metu apie sudėtingą bendrovės finansinę situaciją turėjo būti žinoma.

4. Per 2018 metus bendrovės finansinė situacija pablogėjo, jai patyrus 20 397,00 Eur nuostolių, nuosavo kapitalo dydis sumažėjo ir siekė - 135 471,00 Eur. ABĮ numatytos prievolės, esant neigiamam įstatiniam kapitalui, vėl nebuvo įvykdytos; bendras skolų dydis išaugo iki 144 979,00 Eur, o bendrovės turtas sumažėjo iki 9 508,00 Eur.

5. 2019 metais bendrovės finansinė situacija toliau blogėjo; bendrovės skolos padidėjo iki 159 837,00 Eur, turto dydis sumažėjo iki 7 132,00 Eur, o metinį veiklos rezultatą sudarė 17 234,00 Eur nuostoliai.

6. Per bendraatsakės R. S. valdymo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai iš viso padidėjo 16 233,00 Eur, t. y. nuo 143 604,00 Eur iki 159 837,00 Eur); laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (atleidimo dienos) kreditoriniai reikalavimai padidėjo jau iki 164 349,34 Eur. Taigi per bendrą bendraatsakės R. S. vadovavimo laikotarpį bendrovės įsipareigojimai išaugo 20 745,34 Eur, nuo 143 604,00 Eur iki 164 349,34 Eur. Tokiu būdu bendraatsakė R. S. padariusi bendrovei 20 745,34 Eur dydžio žalą.

7. 2020 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga; 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovės mokėtinų sumų dydis sudarė 165 560,77 Eur. Taigi per bendraatsakio S. B. vadovavimo laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės skolos išaugo 1 211,43 Eur (nuo 164 349,34 Eur iki 165 560,77 Eur (toks dydis liko iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo)). Tokiu būdu bendraatsakis S. B. padaręs bendrovei 1 211,43 Eur žalą.

8. Bendrovės finansinė situacija per bendraatsakių valdymo laikotarpį pablogėjo, šiai iš viso patyrus 48 519,00 Eur nuostolių, t. y. 20 397,00 Eur – 2018 metais, 17 234,00 Eur – 2019 metais, 10 888,00 Eur – 2020 metais, o skolos padidėjo 21 956,77 Eur. Ieškovės nuosavas kapitalas mažėjo ir išliko neigiamas. Tuo tarpu bendraatsakis S. B. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentų neteikęs.

9. Bendrovės patirtą žalą sudaro 21 956,77 Eur, t. y. suma, kuria padidėję ieškovės įsipareigojimai kreditoriams per bendraatsakių vadovavimo laikotarpį. Skolų bendrovė nebūtų turėjusi, laiku inicijavus bankroto bylą. Dėl bendraatsakės R. S. pareigų nevykdymo bendrovė patyrė 20745,34 Eur žalą, tuo tarpu dėl bendraatsakio S. B. – 1 211,43 Eur.

10. Kadangi bendraatsakiai laiku neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, remiantis JANĮ 13 straipsniu jiems apribotina teisė trims metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

12. Bendraatsakių nuomone, šiuo atveju turi būti įvertintas konkrečių ieškovės kreditorių ir įsipareigojimų jiems laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki kreditorinių įsipareigojimų patvirtinimo dienos dydis. Bendraatsakių turimais duomenimis, 2018 m. liepos 14 d. įsiskolinimas tiekėjams sudarė 39 404,61 Eur.

13. Įsipareigojimai pirmos eilės kreditoriams per bendraatsakių vadovavimo bendrovei laikotarpį nuo 2018 m. liepos 14 d. iki kreditorinių reikalavimų tvirtinimo dienos ne padidėjo, bet sumažėjo nuo 17 477,82 Eur iki 11 858,01 Eurų, t. y. 5 619,81 Eur suma (daugiau nei 32,00 procentais). Antros eilės kreditoriams, be bendraatsakių ir buvusio akcininko E. B., finansiniai įsipareigojimai nuo 2018 m. liepos 14 d. sumažėjo nuo 43 144,51 Eur iki 18 729,18 Euro (iš viso – 24 415,33 Eur suma (daugiau nei 56,00 procentais)).

14. Didžiąją bendrovės įsiskolinimų dalį sudaro skola ieškovės akcininkui – bendraatsakiui S. B., buvusiai direktorei – bendraatsakei R. S. ir buvusiam ieškovės akcininkui E. B. (iš 148 231,74 Eur patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendraatsakių ir susijusių asmenų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 125 439,09 Eur). Tik ši skola per bendraatsakių vadovavimo bendrovei laikotarpį padidėjo nuo 85 633,95 Eur iki 125 439,09 Eur; tuo tarpu įsipareigojimai tretiesiems asmenims (tame tarpe, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF, Sodra), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir darbuotojams sumažėjo nuo 60 622,33 Eur iki 30 587,19 Eur.

15. Taigi bendraatsakiai per vadovavimo bendrovei laikotarpį nei bendrovei, nei bendrovės kreditoriams jokios žalos nepadarė, priešingai, visų trečiųjų asmenų reikalavimai nuo 2018 m. liepos 14 d. iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo buvo sumažinti daugiau kaip 8 194,78 Eur suma.

16. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2244-779/2021 UAB ,,Fixon“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant V. V.; nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d.

22. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės (įstaigos) būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, vertinant įmonės faktinį nemokumą svarbus yra juridinio asmens pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto santykio vertinimas. Kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į juridinio asmens balansą įrašyto turto vertės, atsiranda teisinis pagrindas konstatuoti juridinio asmens nemokumą.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26. Atsakomybė bendrovės ĮBĮ numatytu teisiniu pagrindu gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Kaltės prezumpciją tokiu atveju turėtų paneigti atsakovas. Bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, todėl vien bendrovės vadovo neteisėtos veikos ar neveikimo nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

27. Be to, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar kilo pareiga ir kada ji atsirado, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios tokio pažeidimo teisinės pasekmės. Taigi tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

28. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pavyzdžiui, delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

29. Bendraatsakė R. S. ėjo bendrovės vadovės pareigas nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. S. B. įmonei vadovavo nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki bankroto bylos UAB ,,Fixon“ iškėlimo (pats S. B. kreipėsi į dėl bankroto bylos UAB ,,Fixon“ iškėlimo 2021 m. gegužės 11 d., nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d.).

30. Pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, juridinio asmens vadovui žalos dydis nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3344/2014).

31. Pasisakant dėl nemokumo momento, pažymėtina, kad formaliai UAB ,,Fixon“ nemokumo momentas nustatytas nutarties iškelti šiai įmonei nemokumo (bankroto) bylą priėmimo metu, t. y. 2021 m. birželio 21 d. (nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2244-779/2021). Visgi iš byloje esančių finansinių atskaitomybių, pradedant nuo 2015 metų, matyti, jog įmonės veikla buvo nuostolinga, per vienerius metus mokėtinos sumos viršydavo įmonės turtą. Todėl akivaizdu, kad R. S. 2018 m. liepos 14 d. pradėjus eiti įmonės vadovės pareigas, UAB ,,Fixon“ finansinė situacija buvo sunki. Tokiu būdu, ieškovei kyla pareiga įrodyti, kiek skolos kreditoriams padidėjo nuo 2018 m. liepos 14 d. Teismas vertina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog bendraatsakės R. S. valdymo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai padidėjo net 16 233,00 Eur (nuo 143 604,00 Eur iki 159 837,00 Eur). Nurodyta 143 604,00 Eur suma – tai „Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai“ 2017 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu bendraatsakė R. S. vadovės pareigas, kaip ir nurodyta patikslintame ieškinyje, ėjo nuo 2018 m. liepos 14 d. Bendrovės finansinių įsipareigojimų dydis 2018 m. liepos 14 d. į bylą nepateiktas, ir daryti išvadą, kad būtent R. S. veiksmai nulėmė visą skolos padidėjimą už 2018 metus, negalima.

32. Pasisakant apie bendraatsakės R. S. galbūt padarytą žalą už 2019 m. laikotarpį, t. y. už tą laikotarpį, kai vadovavo tik R. S., pažymėtina, kad per vienerius mokėtinos sumos nuo 51 453,00 Eur sumažėjo iki 42 204,00 Eur. Ir nors akivaizdu, kad po vienerių metų mokėtinos sumos padidėjo nuo 93 526 Eur iki 117 633,00 Eur, tačiau iš bendraatsakių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad bendraatsakiai bei akcininkai, siekdami išvengti galimo bankroto bei siekdami atsiskaityti su kreditoriais, investavo savo nuosavas lėšas į įmonę, kurios į balansą ir buvo įtrauktos kaip ilgalaikės įmonės skolos. Ginčo byloje nėra dėl to, kad bendraatsakis S. B. su (buvusiu) akcininku E. B., siekiant išvengti ieškovės bankroto bylos bei užtikrinti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymą, prisiėmė su tuo susijusią riziką, dengė bendrovės veiklos nuostolius, vykdė tolimesnę veiklą, finansuojamą savo į bendrovę įnešamomis piniginėmis lėšomis.

33. Atsižvelgiant į tai, kad bendraatsakių bendrovei padaryta žala grindžiama išimtinai balanse įrašytomis, bendraatsakių vadovavimo įmonei pradžioje bei pabaigoje, bendrovės mokėtinomis sumomis, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšminga aplinkybe yra faktiniai, o ne balanse įrašyti finansiniai bendrovės įsipareigojimai.

34. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad bendrovės skolos bendraatsakių (konkrečiai bendraatsakio S. B.) vadovavimo pabaigoje sudarė 165 560,77 Eur, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2244-779/2021 patvirtintų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše nurodyta kreditorinių reikalavimų bendra suma yra ženkliai mažesnė ir sudaro tik 148 231,74 Eur, o bendraatsakiams atsisakius savo finansinių reikalavimų – iš viso tik 85 115,62 Eur.

35. Taigi, net vertinant kreditorių finansinių reikalavimų dydį iki bendraatsakiams atsisakius savo finansinių reikalavimų, bendraatsakių padarytos žalos dydis – 21 956,77 Eur, skirtumui nuo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2244-779/2021 patvirtintų kreditorinių reikalavimų sudarant 17 329,03 Eur.

36. Bendraatsakių teigimu, ir ieškovė to neneigė, 2018 m. liepos 14 d. įsiskolinimas tiekėjams sudarė 39 404,61 Eur. Įsipareigojimai pirmos eilės kreditoriams per bendraatsakių vadovavimo bendrovei laikotarpį nuo 2018 m. liepos 14 d. iki kreditorinių reikalavimų tvirtinimo dienos ne padidėjo, bet sumažėjo nuo 17 477,82 Eur iki 11 858,01 Eurų, t. y. 5 619,81 Eur. Antros eilės kreditoriams, be bendraatsakių ir buvusio akcininko E. B., finansiniai įsipareigojimai nuo 2018 m. liepos 14 d. sumažėjo nuo 43 144,51 Eur iki 18 729,18 Eur (iš viso – 24 415,33 Eur suma).

37. Byloje nėra duomenų, jog nemokumo administratorė būtų atlikusi kokius nors mokėjimus kreditoriams, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2244-779/2021 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai laikytini faktiniais bendrovės įsipareigojimais kreditoriams paskutinę bendraatsakių vadovavimo dieną. Kadangi iš bendrovės nėra reikalaujama atlyginti 165 560,77 Eur sumą, nėra jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo laikyti, kad bendraatsakiai, nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ieškovės įsipareigojimus tariamai nuo 143 604,00 Eur padidino iki 165 560,77 Eur sumos, patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams sudarant 85 115,62 Eur.

38. Kaip jau minėta, didžiąją bendrovės įsiskolinimų dalį sudarė skola ieškovės akcininkui – bendraatsakiui S. B., buvusiai direktorei – bendraatsakei R. S. ir buvusiam ieškovės akcininkui E. B. (iš 148 231,74 Eur patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendraatsakių ir susijusių asmenų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 125 439,09 Eur). Tik ši skola per bendraatsakių vadovavimo bendrovei laikotarpį padidėjo nuo 85 633,95 Eur iki 125 439,09 Eur; tuo tarpu įsipareigojimai tretiesiems asmenims (tame tarpe, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF, Sodra), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir darbuotojams sumažėjo nuo 60 622,33 Eur iki 30 587,19 Eur.

39. Ne mažiau svarbi aplinkybė byloje, kad įmonė iki pat 2019 m. gruodžio mėnesio vykdė veiklą, ginčų dėl skolų kreditoriams teismuose nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraatsakiai daug dėmesio skiria argumentams apie prielaidas išsaugoti įmonę, optimizuojant jos veiklą - sumažinant darbuotojų skaičių, iš dalies atsiskaitant su įmonės kreditoriais, 2019 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais turint po 3 500,00 Eur pelną, svarstant galimybę perkelti kavinės paslaugas į patalpas, už kurias mokami mažesni nuomos mokesčiai, akcentuoja specifinę įmonės veiklą (maitinimas) bei praktiškai iki pat karantino turėtą pagrįstą lūkestį išvengti įmonės bankroto. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su bendraatsakiais, kad jie, nors ir žinodami apie nuostolingą įmonės veiklą, ėmėsi pateisinamos ir protingos rizikos toliau tęsti veiklą ir iki minimumo sumažinti nuostolius, papildomai investuojant savo lėšas.

40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog dėl bendraatsakių veiksmų įmonė patyrė žalą, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.