Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. (toliau – D. K.) buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, 2021 m. lapkričio 15 d. apie 19.20 val. prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nare – sugyventine E. B. (toliau – E. B.) metu, tyčia dešine ranka suėmė jos dešinę ranką dilbio srityje, suspaudė, o paleidęs dešinės kojos pėda, apauta batu, keturis kartus spyrė į jos dešinę koją blauzdos srityje, tada ranka sugriebė už jos plaukų netoli kairio smilkinio, tampė plaukus, kas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje bei kraujosruvą kairio smilkinio srityje, tuo sukeldamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Taip pat jis buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas, kad 2021 m. lapkričio 15 d. 22.00 val. prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nare – sugyventine E. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus smogė jai į veidą dešinio skruosto srityje, vieną kartą – į kaklą dešinėje pusėje ir vieną kartą į kairės pusės raktikaulį, kas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą dešiniame skruoste, nubrozdinimą krūtinės dešinėje viršutinėje dalyje ties riba su raktikauliu, kraujosruvą kaklo priekinėje kairėje apatinėje dalyje ties raktikauliu, tuo sukeldamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Jolita Raudeliūnienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti D. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 15 d. 19.20 val. veika) paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 15 d. 22.00 val. veika), paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. K. lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. K. lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

2.1. Prokurorės teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi išimtinai tik teismo posėdžio metu duotais parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apskritai nevertino ir nepasisakė, kodėl juos laiko nepatikimais. Taip pat, teismas vertino atskiras bylos duomenų dalis, tačiau nevertino jų visumos, kuri parodo logišką įvykių seką ir įrodo D. K. kaltę.

2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo ir vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios E. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, o jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nevertino, remdamasis byloje surinktų duomenų visuma nesprendė, kurie parodymai yra teisingi, taip pat neargumentavo savo pasirinkimo vadovautis tik teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Teismas nepatvirtino, kad E. B. pati save susižalojo, o tik išsakė nuomonę, jog taip galėjo nutikti. Prokurorės teigimu, šios aplinkybės tikimybė turėjo būti vertinama atsižvelgiant į kitus bylos duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko. Skunde nurodoma, kad taip pat nebuvo vertinama ir tai, jog teismo posėdžio metu valstybiniam kaltintojui pateikus konkrečius klausimus dėl galimo susižalojimo, nukentėjusioji atsisakė į juos atsakyti ir pasišalino iš posėdžių salės. Skunde teigiama, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. B. detaliai nurodė kokiais veiksmais D. K. jai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu visiškai skiriasi nuo jos parodymų, duotų teisme, tačiau, pasak prokurorės, teismas, išklausydamas E. B. parodymus, nesiaiškino, kodėl jie skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir sudaro logišką įvykių seką. Prokurorė nurodo, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai, jog E. B. įvykio metu drebėjo, jaudinosi, įvykius pasakojo nuosekliai, vizualiai matėsi sužalojimai. Be to, sužalojimai užfiksuoti ir specialisto išvadoje Nr. G2222/2021(02). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja I. B., kuri atliko ikiteisminį tyrimą, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus prokurorui sprendimo priėmimui ir apie įvykį pranešus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, su ja susisiekė E. B., kuri informavo, kad „jei apie tai sužinos Vaiko teisių tarnyba, ji keis parodymus“. Prokurorės teigimu, teismas taip pat šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios duotų parodymų patikimumu, kuriuos patvirtino ir pats D. K. ikiteisminio tyrimo metu. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios asmenybę, neteisingai konstatavo, jog nukentėjusioji yra tris kartus teista už melagingų parodymų davimą. Patikrinus integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje iš sugeneruoto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų, jog nukentėjusioji būtų teista už melagingų parodymų davimą, nėra. Prokurorės teigimu, jei nukentėjusioji anksčiau ir būtų teista ar bausta už melagingų parodymų davimą, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ji nepatyrė fizinio smurto.

2.3. Skunde nurodoma, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus nuoseklius parodymus patvirtino ir visi kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu D. K. duoti parodymai neatitinka kitų byloje nustatytų duomenų, o jo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė savo apeliacinį skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti, iš jos skundo eliminuoti dalį, kuria prašoma D. K. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Išteisintasis D. K., jo gynėja ir nukentėjusioji su prokurorės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė teismo jį atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydama, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, rėmėsi tik teisiamojo posėdžio metu D. K. ir E. B. duotais parodymais ir savo sprendimo neargumentavo. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog D. K. nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo savo pasirinkimo remtis tik teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismo motyvai, vertinant nukentėjusiosios E. B. ir D. K. parodymus ganėtinai lakoniški, tačiau jie patvirtina teismo poziciją dėl priimto sprendimo, o apygardos teismui dar kartą išsamiai patikrinus bei išanalizavus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismo sprendimas išteisinti D. K. yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas E. B. pateikus pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. apie 19.30 val. ir apie 22.00 val. jos sugyventinis D. K. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu E. B. nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl jos atžvilgiu naudoto fizinio smurto (t. 1, b. l. 9–10, 76–78), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji savo pozicija dėl jos atžvilgiu naudoto smurto pakeitė (t. 2, b. l. 13–14). E. B. apylinkės teisme paaiškino, kad jos niekas nemušė, o sužalojimus ji pasidarė pati. Nukentėjusioji paaiškino, kad tokiu būdu bandė gelbėti D. K., jog šis nebebendrautų su D. V. (toliau – D. V.). Nukentėjusioji parodė, kad jau anksčiau buvo persipjovusi ranką, taip pat, susižalojusi gesintuvu. Ji taip pat paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 15 d. D. K. matė tik tuomet, kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai.

8. Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 44–45) matyti, kad po įvykio D. K. paaiškino, jog jis į lauką išėjęs nebuvo, nes žaidė kompiuterinius žaidimus. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu D. K. savo poziciją pakeitė ir 2021 m. lapkričio 17 d. įtariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 111–113) parodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. naudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu. Vėliau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad kaltu jis prisipažįsta dėl to, ko nepadarė ir sutiko duoti parodymus (t. 2, b. l. 11). Posėdžio metu D. K. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 15 d. jam bebūnant pas pusseserę S. V. (toliau – S. V.) ir jos draugą D. V., atvažiavo E. B., beldėsi į langus, tačiau jie jos neįleido. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, klausė D. K. kodėl jis sumušė savo sugyventinę, įteikė jam šaukimą. Jis grįžo pas S. V. ir D. V., kur toliau žaidė kompiuterinius žaidimus, kai vėl atvažiavo policijos pareigūnai ir nurodė jam, kad jis ir vėl sumušė E. B.. D. K. paaiškino, kad tyrėja jam pasakė, jog jo parodymus surašys taip, kaip buvo nurodžiusi E. B. ir jis su šiuo tyrėjos pasiūlymu sutiko. D. K. paaiškino, kad praeityje E. B. yra save žalojusi, taip pat yra naudojusi smurtą ir jo atžvilgiu. Keturis kartus ji melagingai iškvietė policiją, tačiau tyrimai buvo nutraukti.

9. Priešingai nei teigia prokurorė savo apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad E. B. sužalojimai galėjo būtų padaryti jos pačios, patvirtina ir byloje esanti Specialisto išvada Nr. G 2222/2021 (02). Specialistas Gregoire Abi Chaker padarė išvadą, kad sužalojimai E. B. galėjo būti padaryti daiktui/daiktams judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu/daiktais. Kraujosruva su nubrozdinimu kaklo priekyje viduriniame trečdalyje padaryti daiktui/daiktams judant bei kontaktuojant su kūnu (išvados 7 punktas). Išvadoje nurodyta, kad pati tiriamoji paaiškino, jog minėtas sužalojimas jai buvo padarytas 2021 m. lapkričio 14 d. Kaip nurodė pati E. B. 2021 m. lapkričio 16 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 78), 2021 m. lapkričio 14 d. 18.00 val(duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo D. V., kuris ją buvo suėmęs už kaklo ir smaugė, o rankos nagais buvo apėmęs jos kairės rankos riešą. Ji parodė, kad žymės jos kaklo priekinėje dalyje ir žymės ant kairės rankos riešo yra padarytos ne D. K., o D. V.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kitų E. B. padarytų sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti tiek daiktui/daiktams judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu/daiktais. Duodamas paaiškinimus teisme, specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad visus specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus E. B. galėjo pasidaryti pati. Paaiškindamas aplinkybę dėl kraujosruvos su nubrozdinimu kaklo priekyje viduriniame trečdalyje specialistas paaiškino, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti daiktui kontaktuojant su kūnu, o ne kūnui su daiktu, t. y., kad E. B. šio sužalojimo negalėjo pasidaryti pvz., jai krentant ir kontaktuojant su daiktu/daiktais, tačiau minėtas sužalojimas jai galėjo būti padarytas tiek kito asmens, tiek jos pačios, kadangi specialistas neturėjo galimybės nustatyti, kieno rankomis E. B. buvo smaugta – savo pačios ar kito asmens. Specialistas taip pat paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie susirgimus, dėl kurių E. B. būtų negalėjusi pati sau pasidaryti specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų. Savo skunde prokurorė taip pat nurodo, kad specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, kas, jos teigimu, kelia pagrįstas abejones, jog E. B. tokiu būdu galėjo susižaloti pati, tačiau teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik subjektyvi prokurorės nuomonė, kadangi pati E. B. neneigė save žalojusi, ji taip pat įvardino ir praeityje buvusius įvykius, kai save žalojo, dėl ko ta aplinkybė, kad ji tokiu būdu negalėjo savęs sužaloti, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

10. Teismo vertinimu, visos šios anksčiau aptartos aplinkybės – E. B. parodymai, specialisto išvadoje esantys duomenys bei specialisto Gregoire Abi Chaker paaiškinimai, D. K. parodymai, patvirtina aplinkybę, jog sužalojimus E. B. pasidarė pati. Be to, prokurorė skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai konstatavo, jog nukentėjusioji yra tris kartus teista už melagingų parodymų davimą. Apeliantės teigimu, patikrinus integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje iš sugeneruoto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų, kad nukentėjusioji būtų teista už melagingų parodymų davimą, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu E. B. parodė, kad yra teista už melagingų parodymų davimą, taip pat, kad už tai yra gavusi tris baudas (t. 2, b. l. 13). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme 2022 m. balandžio 20 d. E. B. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal BK 236 straipsnį už tai, kad 2022 m. sausio 3 d. 20.43 val. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė, jog neblaivus sugyventinis trenkė į veidą kumščiu, o atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai R. K., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingą įskundimą, laikotarpiu nuo 01.04 val. iki 01.30 val. jai surašant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir apklausiant ją kaip pareiškėją (liudytoją), pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2022 m. sausio 3 d., apie 20.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. K. prieš ją fiziškai smurtavo, sugriebė jai už plaukų ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00460-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad jai skirtos trys administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnį, pagal kurį asmuo atsako už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis. Nors kaip ir nurodo prokurorė, E. B. nėra tris kartus teista už melagingų parodymų davimą, tačiau akivaizdu, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netiksliai perrašė E. B. parodymus, kadangi kaip nurodyta anksčiau, posėdžio metu ji paaiškino, jog yra teista ir gavusi tris baudas už melagingus parodymus. Tiek iš LITEKO duomenų, tiek iš aptarto registro duomenų matyti, kad visais atvejais E. B. melagingai pranešė būtent apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. apie tai, kad smurtą jos atžvilgiu naudojo D. K., tačiau visais atvejais paaiškėjo, kad šias aplinkybes E. B. paprasčiausiai išsigalvodavo. Nors prokurorė nurodo, kad jei nukentėjusioji anksčiau ir būtų teista ar bausta už melagingų parodymų davimą, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ji nepatyrė fizinio smurto, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė atskleidžia E. B. polinkį teikti melagingą informaciją apie jos atžvilgiu tariamai naudojamą smurtą. Priimant minėtą baudžiamąjį įsakymą buvo nustatyta, kad E. B. yra ne kartą save žalojusi, kas patvirtina aplinkybę dėl jos polinkio save žaloti. Minėtoje byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad E. B. susižalodavo pati ir dėl to bandydavo apkaltinti D. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įsakymas E. B. atžvilgiu buvo priimtas šioje byloje apeliacinį skundą padavusiai prokurorei apylinkės teismui pateikus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, todėl akivaizdu, kad prokurorė žinojo aplinkybę apie E. B. atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą dėl melagingų parodymų davimo. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d., todėl nagrinėjant bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2022 m. birželio 1 d.) minėtas teismo baudžiamasis įsakymas jau buvo įgijęs teisinę galią.

12. Prokurorės skunde nurodoma aplinkybė, kad E. B. savo parodymus pakeitė tuomet, kai apie įvykį buvo pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Visi anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. B. ne kartą yra melagingai nurodžiusi, jog jos sugyventinis D. K. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Tiek 10 punkte aptartame Kauno apylinkės 2022 m. balandžio 20 d. baudžiamajame įsakyme, tiek administracinių nusižengimų registro išraše esantys duomenys patvirtina, kad E. B. ne kartą melaginai nurodė aplinkybes dėl D. K. jos atžvilgiu naudoto smurto, tačiau jos nepasitvirtino. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina tai, kad sužalojimus ant kūno E. B. galėjo pasidaryti pati, ką ji ir nurodė bylą nagrinėjant teisme. Teismas neturi pagrindo netikėti E. B. parodymais, kadangi juos patvirtino teismo medicinos specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigia prokurorė, D. K. versija nagrinėjamu atveju nėra laikytina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi aptarti bylos duomenys patvirtina, jog tarp D. K. ir E. B. dažnai kylančius konfliktus E. B. linkusi išspręsti žalodama save ir tuo bandydama apkaltinti savo sugyventinį.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nors, kaip ir nurodyta anksčiau, apylinkės teismo motyvai nėra išsamūs, tačiau įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų D. K. kaltei pagrįsti, dėl ko prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

15. 2022 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 146,60 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 60 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išteisintajam D. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu pažymėti, kad D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, o baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Dėl šių nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iš išteisintojo D. K. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš išteisintojo D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.