- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- e2-44138-465/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai”
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai” ieškinį atsakovei R. Ž. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 1637,72 EUR skolą, 81,56 procentus sutartinių palūkanų nuo 775,99 EUR kredito sumos nuo 2015-10-22 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-02-02 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 17629 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 800,00 EUR dydžio kreditą 18 mėnesių terminui. Paskolos kaina – 277,26 EUR. Pažymėjo, kad atsakovė prievolių pagal sutartį tinkamai nevykdė, dėl ko šiuo metu dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovės skola ieškovui sudaro 1637,72 EUR sumą, kurią sudaro 775,99 EUR kreditas, 277,26 EUR nesumokėta dalis paskolos kainos, 50,58 EUR kompensacinės palūkanos, 13,89 EUR delspinigiai ir 520,00 EUR patirta žala.
Ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-02-02 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 800,00 EUR dydžio kreditą 18 mėnesių terminui, o atsakovė šia sutartimi įsipareigojo laiku mokėti įmokas ir iki nustatyto termino grąžinti kreditą (e. b. l. 9-13, 18-20). Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2015-06-23 pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pareikalavo sumokėti pradelstą skolą (e. b. l. 14), į kurią atsakovė nereagavo. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovei netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė yra skolinga ieškovui 1637,72 EUR sumą, kurią sudaro kurią sudaro 775,99 EUR kreditas, 277,26 EUR nesumokėta dalis paskolos kainos, 50,58 EUR kompensacinės palūkanos, 13,89 EUR delspinigiai (e. b. l. 22) ir 520,00 EUR patirta žala. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 176 str.).
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). V. C. kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė pažeisdama sutartinius įsipareigojimus su ieškovu neatsiskaitė. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.) bei į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 775,99 EUR negrąžintos paskolos suma bei 277,26 EUR nesumokėtos paskolos kainos dalis (CK 6.38 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 50,58 EUR kompensacinių palūkanų bei 13,89 EUR delspinigių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 50,58 EUR kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 13,89 EUR delspinigių priteisimo netenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 81,56 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 775,99 EUR kredito sumos nuo 2015-10-22 iki visiško prievolės įvykdymo. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktą sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (el. b. l. 12). Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 81,56 procento (el. b. l. 18). Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 81,56 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 81,56 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 775,99 EUR kredito sumos nuo 2015-10-22 iki visiško prievolės įvykdymo.
Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą teisinę pagalbą teikiančiai įmonei UAB ,,Krajonas“ sumokėjo 520,00 EUR (e. b. l. 21, 23), šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 04 15 nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, išlaidos už įmonės suteiktą teisinę pagalbą - 520,00 EUR nepriteistinos ieškovui iš atsakovės.
Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 37,00 EUR žyminio mokesčio. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 67,40 proc. reikalavimų), iš atsakovės priteistina 25,00 EUR žyminio mokesčio (37 x 67,40 proc., CPK 93 str. 2 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 775,99 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 99 ct) negrąžintą kreditą, 277,26 EUR (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 26 ct) paskolos kainą, 50,58 EUR (penkiasdešimt eurų 58 ct) kompensacines palūkanas, 18,25 procentų metinės palūkanos nuo 775,99 EUR kredito sumos nuo 2015-10-22 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 EUR (dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.