Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovui G. T., ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovui S. S., atsakovo atstovui advokatui Tomui Juodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Aklota“, trečiasis asmuo atsakovo pusėje BUAB „Pamario būstas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Aklota“ atstovas ieškinį palaiko, prašo tenkinti (b. l. 156, I t.). Patvirtino ieškovo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, pritarė išsakytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2001-02-02 surašė dokumentą, pavadintą paskolos sutartimi, kuriame nurodė, jog skolinasi iš ieškovo 74000,00 Lt gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, įsipareigojo po pastato teisinės registracijos parduoti pusę pastato ieškovui, įskaitant skolintus 74000,00 Lt į pastato dalies pirkimo-pardavimo kainą (b. l. 6, I t.). Vykdydamas šalių susitarimą, atsakovas 2001-02-06 iš varžytinių įsigijo nurodytą 1781,61 m² ploto pastatą už 120000,00 Lt, pasirašė 0,2798 ha ploto sklypo (valstybinės žemės), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomos terminas iki 2101-10-25. Šalių susitarimu buvo užsakytas gamybinio pastato rekonstrukcijos projektas, numatant 1781,61 m² pastatą rekonstruoti, padidinti jo plotą iki 3300 m², ieškovui dalyvaujant šiame procese, suprojektuoti jam ir UAB „Aklota“ 893 m² patalpų. Pastato rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas reikalavo daug lėšų, kurių šalys neturėjo, todėl atsakovas 2005-03-03 pastatą kartu su rekonstrukcijos projektu pardavė UAB „Pamario būstas“. Ieškovas 2005-06-15 su UAB „Pamario būstas“ kaip fizinis asmuo pasirašė sutartį dėl pastato patalpų, inventorinėje byloje pažymėtų Nr. 2-2, 194,91 m² ploto, pirkimo-pardavimo už 45300,00 Lt, įsipareigodamas finansuoti susitartų pirkti patalpų visas rekonstravimo išlaidas, numatoma rekonstravimo kaina – 200000,00 Lt. Šalys numatė galutinį sutarties įvykdymo terminą – 2006 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 101-103, I t.). Tą pačią dieną, t.y. 2005-06-15, UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ sudarė sutartį dėl pastato patalpų, inventorinėje byloje pažymėtų Nr. 1-1, 617,08 m² ploto, 1-3, 12,22 m² ploto, pirkimo-pardavimo už 100000,00 Lt, pirkėjas (UAB „Aklota“) įsipareigojo finansuoti susitartų pirkti patalpų visas rekonstravimo išlaidas, numatoma rekonstravimo kaina – 450000,00 Lt. Šalys numatė galutinį sutarties įvykdymo terminą – 2006 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 104-106, I t.). Šią sutartį UAB „Pamario būstas“ (toliau - pardavėjas) ir UAB „Aklota“ (toliau - pirkėjas) 2008-05-20 papildė, susitardami, kad pardavėjas įsipareigoja rekonstruoti ir parduoti 893,54 m² ploto patalpas už pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą (100000,00 Lt), o pirkėjas įsipareigoja finansuoti patalpų rekonstravimą, numatoma patalpų rekonstravimo kaina – 1152660 Lt, galutinė patalpų perdavimo data – 2009 m. vasario 27 d. (b. l. 107, I t.). Ieškovas yra UAB „Aklota“ akcininkas, valdantis 100 procentų akcijų (b. l. 131, I t.). Rekonstruotos administracinės, prekybos ir sandėliavimo patalpos (I etapas), esančios (duomenys neskelbtini), 2006-06-22 Komisijos aktu Nr. STN-215(14.16) pripažintos tinkamomis naudoti (b. l. 98-100, I t.). UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2006-06-02 sudarė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, pagal kurią UAB „Aklota“ perduota neatlygintinai naudoti pagal paskirtį 834 m² patalpų. Taip pat sutarties šalys susitarė, kad panaudos davėjas (pardavėjas), pasibaigus patalpų panaudos laikotarpiui, parduos panaudos gavėjui (pirkėjui) sutartyje nurodytas patalpas už pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą kainą (b. l. 116-119, I t.). Ieškovas kreipėsi į UAB „Pamario būstas“ su prašymu grąžinti 45000,00 Lt avansą, pranešdamas, kad nutraukia šalių 2005-06-15 sutartį, 2006-09-01 UAB „Pamario būstas“ grąžino ieškovui avansą (b. l. 36, 37, II t.). UAB „Pamario būstas“ 2007-12-14 atliko preliminarią pastato 2265,60 m² ploto patalpų vertinimą, nustatyta vertė 11200000,00 Lt (b. l. 112-115, I t.). UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2008-05-20 susitarė dėl UAB „Aklota“ parduodamų patalpų ploto ir kainos (b. l. 111, I t.). UAB „Pamario būstas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2008-06-03 nutarė parduoti UAB „Aklota“ 893,54 m² ploto patalpas už 1152660 Lt ir leisti jas pakartotinai įkeisti (b. l. 110, I t.). Hipotekos kreditorius AB bankas „Hansabankas“ (bankas Swedbank, AB) 2008-08-19 sutiko, kad būtų parduota administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeisto bankui pagal 2005-07-19 hipotekos lakštą, 893,54 m² dalis su sąlyga, kad iki pirkimo-pardavimo sandorio bus sudaryta parduodamo pastato dalies naudojimosi tvarkos sutartis, neprieštarauja, kad turtas būtų pakartotinai įkeistas, užtikrinant UAB „Aklota“ prievolių AB SEB banke pagal kredito sutartį įvykdymą (b. l. 38, II t.). UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2009-01-05 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Aklota“ išnuomota 893,54 m² ir 20,99 m² naudojamų patalpų. Sutarties šalys susitarė, kad 531118,63 Lt nuomotojo skola nuomininkui yra įskaičiuojama į mokėtinus pagal šią sutartį nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimus, taip pat susitarė, kad šios sutarties pagrindu nuomininkui pereina nuosavybės teisė į patalpas ir žemės nuomos teisė, pirkimo-pardavimo kaina nustatoma 1152660,00 Lt, į kainą įskaitoma nuomotojo 531118,63 Lt skola nuomininkui. Sutarties šalys patvirtino, kad tokias pirkimo-pardavimo sąlygas jie neatšaukiamai yra suderinę nuo 2006-06-02 (b. l. 40-43, II t.). UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2009-01-08 pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį UAB „Pamario būstas“ skola akto pasirašymo dieną sudaro 531118,63 Lt (b. l. 109, I t.).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2001-02-02 atsakovo pasirašytą paskolos sutartimi, nurodo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, todėl be paskolintos 74000,00 Lt sumos prašo iš atsakovo priteisti palūkanas, nes paskolos sutartis, kai jos dalyką sudaro pinigai, yra atlygintinė. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose bylose yra konstatavęs, kad esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus „Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą. Tuo atveju, kai paskola suteikta pinigais, ji ir grąžinama pinigais, o ne nekilnojamaisiais daiktais. Jeigu sutarties šalys nenumato pinigų kaip piniginės paskolos grąžinimo tvarkos ir sąlygų, o už perduotus pinigus sutaria įvykdyti kitus veiksmus, tokia sutartis, net ir nurodant pinigų panaudojimo tikslą, negali būti kvalifikuojama kaip paskolos sutartis. Teismų praktikoje tiksline paskola ar kreditavimu kvalifikuojami tokie teisiniai santykiai, kai paskolos ar kredito davėjas nesiekia pasidalyti su paskolos gavėju rezultato, pasiekto panaudojus gautą paskolą sutartyje nurodytu tikslu, bet jam grąžinami paskolinti pinigai, atlygintinės paskolos atveju – su palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-148/2010).

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad šalys 2001-02-02 susitarė dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo atsakovo vardu, šiam sandoriui įgyvendinti ieškovas perdavė atsakovui 74000,00 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad po pastato teisinės registracijos atsakovas parduos pusę pastato ieškovui, įskaitant skolintus 74000,00 Lt į pastato dalies pirkimo-pardavimo kainą. Vykdydamas šalių susitarimą, atsakovas įsigijo nurodytą 1781,61 m² pastatą, pasirašė valstybinės žemės, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, užsakė gamybinio pastato rekonstrukcijos projektą, padidinti pastato plotą, suprojektuoti ieškovui ir jo įmonei UAB „Aklota“ 893 m² patalpų, susitarė dėl UAB „Aklota“ parduodamų patalpų ploto ir kainos, sutarties įvykdymo termino, rekonstrukcijos darbų finansavimo apimties. Įvertinus sutarties sudarymo aplinkybes ir kontekstą, tikruosius sutarties šalių ketinimus sujungti savo neturtinius ir turtinius resursus bendrai komercinei veiklai vykdyti bei pelnui siekti, teismas daro išvadą, kad ieškovo atsakovui pagal sutartį perduota 74000,00 Lt suma laikytina ne paskola, suteikta atsakovui neapibrėžtam tikslui ir terminui, bet būtent ieškovo G. T., kaip atsakovo S. S. partnerio, piniginiu įnašu į bendrą jungtinę veiklą, t. y. finansavimu pinigais, kurie turėjo būti naudojami ir buvo panaudoti gamybiniam pastatui pirkti. Nors šalys, nebūdamos teisininkai, ne visai tinkamai ir teisingai įformino atliktus teisinę reikšmę turinčius veiksmus, tačiau tikrasis šalių ketinimas sudarant šią sutartį buvo būtent ieškovo piniginio įnašo į bendrą jungtinę veiklą įnešimas, perduodant jį atsakovui, faktiškai organizavusiam gamybinio pastato įsigijimą, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, rekonstrukcijos projekto paruošimą, gamybinio pastato paskirties keitimą ir kitus darbus. Šalių veiksmai – susitikimai, sutartys dėl kiekvienai sutarties šaliai tenkančių patalpų ploto, parduodamų patalpų kainos ir sandorių įvykdymo terminų, dalyvavimo atliekant pastato rekonstrukcijos darbus ir tokių darbų finansavimo patvirtina, kad sutarties vykdymo metu šalys bendradarbiavo, teikė viena kitai informaciją. Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, remiantis sutarties tekstu, šalių veiksmais bei sutarties vykdymo procese susiklosčiusias santykiais, pripažintina, kad šalių valia buvo nukreipta į bendrą tikslą įgyti gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, jį rekonstravus, parduoti už sutartą kainą ieškovui reikalingą patalpų plotą, įskaitant įneštus 74000,00 Lt į pastato dalies pirkimo-pardavimo kainą. Esant nustatytoms aplinkybėms, šalių 2001-02-02 sutartis kvalifikuotina kaip jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 straipsnis).

Ieškovas, grįsdamas pareikštus reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nurodė, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, nes ½ pastato dalies jam nepardavė. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad jo prievolė ieškovui pasibaigė novacija.

Novacija yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Tai vieno ar kelių prievolės esminių elementų (prievolės šalies, dalyko, įvykdymo būdo) naujumas, dėl kurio visiškai arba iš dalies pasibaigia prievolė vienai ar visoms jos šalims (CK 6.141 straipsnis). Prievolės šalies pasikeitimas kaip prievolės novacija yra kvalifikuojama tam tikrais atvejais. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Kitas atvejis, numatytas šioje normoje kaip šalies novacija, yra ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys. Šalių susitarimas dėl novacijos gali būti išreiškiamas vienoje ar keliose sutartyse arba kitokiu būdu. Be prievolės šalies novacijos, gali būti jos dalyko novacija. Prievolės dalykas yra tai, dėl ko atsirado prievolė. Kas sudaro prievolės dalyką, sprendžiama pagal tai, kokia yra kreditoriaus reikalavimo teisė ir atitinkamai skolininko pareiga. Prievolės dalykas apibrėžiamas CK 6.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Turtinių prievolių šalių teisės ir pareigos yra susijusios su konkrečiu turtu (pastatais, žemės sklypais ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad prievolės dalykas yra turtas. Prievolės dalykas yra kreditoriaus ir skolininko teisės bei pareigos, susijusios su konkrečiu turtu, arba dėl jo atliekami veiksmai ar neveikimas. CK 6.3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, aiškinamas taip, kad prievolės šalių veiksmai gali būti susiję su turtu, dėl kurio susitariama pagal prievolę. Skolininko pareiga ką nors duoti – tai privalėjimas perduoti nuosavybės teisę (pvz., pardavėjas privalo perduoti nuosavybės teisę į daiktą, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui teisę valdyti daiktą ir juo naudotis ir pan.). Novacijos dėl prievolės dalyko atveju šios nuostatos yra svarbios, nes novacija dėl prievolės dalyko – vieno prievolės dalyko pakeitimas kitu. Jeigu prievolės dalyką sudaro įsipareigojimas sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, tai tokiu atveju būtina įvertinti, ar sutartyje aptarto turto (prievolės objekto) pasikeitimas yra esminis, kad reikštų pradinės prievolės pakeitimą nauja prievole (novacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. „Ekologinės statybos“, UAB „Interpro investicija“, A. D., bylos Nr. 3K-3-145/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2001-02-02 susitarė dėl 1781,61 m² ploto gamybinio pastato įsigijimo, nutarė pastatą rekonstruoti ženkliai padidinti jo plotą. Atsakovas 2005-03-03 pastatą kartu su rekonstrukcijos projektu pardavė UAB „Pamario būstas“. Ieškovas 2005-06-15 su UAB „Pamario būstas“ kaip fizinis asmuo pasirašė sutartį dėl 194,91 m² ploto patalpų pirkimo-pardavimo ir rekonstravimo. UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2005-06-15 sudarė sutartį dėl 629,30 m² ploto patalpų pirkimo-pardavimo ir rekonstravimo. Ieškovas nutraukė 2005-06-15 sutartį su UAB „Pamario būstas“. UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2008-05-20 papildė 2005-06-15 sutartį, padidindami patalpų plotą, rekonstravimo ir pirkimo-pardavimo kainą. UAB Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ sudarė patalpų panaudos sutartį, patalpų nuomos sutartį, kuriose patvirtino, kad sutarties šalys nuo 2006-06-02 yra neatšaukiamai suderinę patalpų pirkimo-pardavimo sąlygas. UAB „Pamario būstas“ visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė patalpų pardavimui UAB „Aklota“ ir leido jas pakartotinai įkeisti, gavo hipotekos kreditoriaus sutikimą dėl patalpų pardavimo UAB „Aklota“. Liudytojo V. T. parodymais nustatyta, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Pamario būstas“ pirkimo-pardavimo sandorį, jis jam neprieštaravo, visus atsakovo įsipareigojimus ieškovui dėl pastato dalies pardavimo ir įnašo įskaitymo į pirkimo-pardavimo kainą prisiėmė UAB „Pamario būstas“ ir ketino juos įvykdyti, tačiau UAB „Aklota“ atsisakė įvykdyti pirkimo-pardavimo sandorį (b. l. 44, II t.).

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad atsakovui 2005-03-03 pardavus pastatą su projektu UAB „Pamario būstas“, o ieškovui ir UAB „Aklota“ 2005-06-15 sudarius sutartis su UAB „Pamario būstas“ dėl patalpų rekonstrukcijos ir pirkimo-pardavimo, 2006-06-02 ieškovui pranešus apie 2005-06-15 sutarties su UAB „Pamario būstas“ nutraukimą ir tolimesniais susitarimais tarp UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ buvo aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl novacijos. Kreditorius G. T. atleido nuo prievolės įvykdymo pradinį skolininką S. S., jį pakeitė UAB „Pamario būstas“, vėliau įvyko ankstesnio kreditoriaus G. T. pakeitimas nauju – UAB „Aklota“. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvyko prievolės šalių pasikeitimas, šalių susitarimais pradiniai kreditorius ir skolininkas buvo pakeisti naujais, atitinkamai – UAB „Aklota“ ir UAB „Pamario būstas“. Be to, iš esmės pasikeitė ir prievolės dalykas: ieškovas ir atsakovas susitarė dėl 1781,61 m² ploto gamybinio pastato įsigijimo ir jo ½ dalies pardavimo ieškovui. Tretieji asmenys susitarė dėl 893,54 m² ploto patalpų rekonstravimo, rekonstrukcijos finansavimo ir pirkimo-pardavimo sąlygų bei žemės nuomos teisės perleidimo. Taigi, trečiųjų asmenų sutartyse aptarto turto (prievolės objekto) pasikeitimas pripažintinas esminiu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pradinė prievolė buvo pakeista nauja prievole (novacija).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo G. T. ieškinys atsakovui S. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-26 nutartimi, pakeistos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-12 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 151, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-26 nutartimi, pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-12 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.