- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-133-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05949-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- S. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Aklota“, trečiasis asmuo atsakovo pusėje BUAB „Pamario būstas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo S. S. priteisti 74 000 Lt negrąžintos paskolos, 35 796 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo 2009-06-22 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-02-02 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 74 000 Lt gamybinio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimui, o atsakovas įsipareigojo po pastato teisinės registracijos parduoti pusę pastato ieškovui, įskaitant skolintus 74 000 Lt į pastato dalies pirkimo-pardavimo kainą. Ieškovas pinigus perdavė, t. y. savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, tačiau atsakovas savo prievolę pažeidė – įsipareigojimų parduoti pastato dalį neįvykdė, dabar šio sandorio įvykdyti neįmanoma, nes pastatas nuosavybės teise priklauso BUAB „Pamario būstas“. Nors atsakovas savo atsikirtimus grindžia ta aplinkybe, kad prievolės tarp šalių pasibaigė novacijos pagrindu, tačiau jokių novaciją patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas neatleido atsakovo nuo prievolės įvykdymo, negrąžino jam paskolos sutarties originalo, šalys nesitarė dėl to, kad vietoj esamos prievolės būtų sukurta nauja prievolė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-16 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2001-02-02 susitarė dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo atsakovo vardu, šiam sandoriui įgyvendinti ieškovas perdavė atsakovui 74 000 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad po pastato teisinės registracijos atsakovas parduos pusę pastato ieškovui, įskaitant skolintus 74 000 Lt į pastato dalies pirkimo-pardavimo kainą. Vykdydamas šalių susitarimą, atsakovas įsigijo nurodytą 1781,61 m² pastatą, pasirašė valstybinės žemės, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, užsakė gamybinio pastato rekonstrukcijos projektą padidinti pastato plotą, suprojektuoti ieškovui ir jo įmonei UAB „Aklota“ 893 m² patalpų, susitarė dėl UAB „Aklota“ parduodamų patalpų ploto ir kainos, sutarties įvykdymo termino, rekonstrukcijos darbų finansavimo apimties. Įvertinęs sutarties sudarymo aplinkybes ir kontekstą, tikruosius sutarties šalių ketinimus sujungti savo neturtinius ir turtinius resursus bendrai komercinei veiklai vykdyti bei pelnui siekti, teismas padarė išvadą, kad ieškovo atsakovui pagal sutartį perduota 74 000 Lt suma laikytina ne paskola, suteikta atsakovui neapibrėžtam tikslui ir terminui, bet būtent ieškovo G. T., kaip atsakovo S. S. partnerio, piniginiu įnašu į bendrą jungtinę veiklą, t. y. finansavimu pinigais, kurie turėjo būti naudojami ir buvo panaudoti gamybiniam pastatui pirkti, todėl šalių 2001-02-02 sutartį teismas kvalifikavo kaip jungtinės veiklos sutartį.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui 2005-03-03 pardavus pastatą su rekonstrukcijos projektu UAB „Pamario būstas“, o ieškovui ir UAB „Aklota“ 2005-06-15 sudarius sutartis su UAB „Pamario būstas“ dėl patalpų pirkimo-pardavimo ir rekonstrukcijos, 2006-06-02 ieškovui pranešus apie 2005-06-15 sutarties su UAB „Pamario būstas“ nutraukimą ir tolimesniais susitarimais, tarp UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ buvo aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl novacijos. Kreditorius G. T. atleido nuo prievolės įvykdymo pradinį skolininką S. S., jį pakeitė UAB „Pamario būstas“, vėliau įvyko ankstesnio kreditoriaus G. T. pakeitimas nauju – UAB „Aklota“. Todėl teismas padarė išvadą, kad įvyko prievolės šalių pasikeitimas, šalių susitarimais pradiniai kreditorius ir skolininkas buvo pakeisti naujais, atitinkamai – UAB „Aklota“ ir UAB „Pamario būstas“. Be to, iš esmės pasikeitė ir prievolės dalykas: ieškovas ir atsakovas susitarė dėl 1781,61 m² ploto gamybinio pastato įsigijimo ir jo ½ dalies pardavimo ieškovui. Tretieji asmenys susitarė dėl 893,54 m² ploto patalpų rekonstravimo, rekonstrukcijos finansavimo ir pirkimo-pardavimo sąlygų bei žemės nuomos teisės perleidimo. Trečiųjų asmenų sutartyse aptarto turto (prievolės objekto) pasikeitimą teismas pripažino esminiu, todėl konstatavo, kad pradinė prievolė buvo pakeista nauja prievole (novacija). Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-16 sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje yra atmesti ieškovo reikalavimai dėl 74 000 Lt negrąžintos skolos priteisimo, penkių procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo, bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo pareikštus reikalavimus patenkinti. Kitoje dalyje dėl 35 796 Lt palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui, teigiančiam, kad prievolė baigėsi novacija, tenka pareiga įrodyti šį pagrindą. Apie novaciją, kaip prievolės pabaigą, atsakovas pareiškė tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme bei esant UAB „Pamario būstas“ nemokumui. Atsakovas aiškino, kad novacija įvyko 2005-03-03, kuomet jis pardavė pastatą pirkėjui UAB „Pamario būstas“, tačiau sudarant šią sutartį nedalyvavo nei ieškovas, nei tretysis asmuo UAB „Aklota“. Atsakovas šioje sutartyje garantavo, kad parduodamas nekilnojamas turtas anksčiau niekam kitam neparduotas, nepadovanotas ar kitaip nėra suvaržytas (sutarties 8.1 p.), sutarties pasirašymas nepažeidžia jokios sutarties ar kito dokumento (sutarties 8.3 p.), kad jis turi visas būtinas teises, leidžiančias disponuoti parduotu turtu, ir šios teisės po turto perdavimo pereis pirkėjui UAB „Pamario būstas“, todėl iš 2005-03-03 sutarties teksto matyti, kad nėra novacijos (CK 6.141 str.). Pažymi, kad nei viename dokumente ieškovui atsakovo paskolinta 74 000 Lt suma nėra įskaitoma ir minima šalių prievoliniuose santykiuose. Novacija po 2005-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo nebuvo galima ir todėl, kad UAB „Pamario būstas“ iš atsakovo įsigytą turtą įkeitė bankui užtikrindamas prievolių vykdymą, o be banko įkaito turėtojo žinios ir sutikimo nebuvo galimi jokie šalių prievolinių santykių pasikeitimai. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių susitarimu buvo užsakytas gamybinio pastato rekonstrukcijos projektas, kad šalims neturint lėšų pastato rekonstrukcijai atsakovas pardavė pastatą UAB „Pamario būstas“, taip pat nepagrįstai nurodė, kad 2008-08-19 Swedbankas, AB sutikimas dėl pastato pardavimo yra skirtas išskirtinai UAB „Aklota“ ir tai reiškia prievolės novaciją.
Apeliantas taip pat nurodo, kad šalių santykių nėra pagrindo aiškinti kaip jungtinės veiklos sutarties, nes nei viena iš bylos šalių susiformavusių teisinių santykių neaiškino kaip jungtinės veiklos sutarties. Be to, pirmosios instancijos teismui 2001-02-02 paskolos sutartį įvertinant kaip jungtinę veiklą atsakovo įgytas pastatas turėjo būti ieškovo ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė (CK 6.971 str.), tačiau teismas to nustatė. Ieškovas be faktinio 74 000 Lt perdavimo atsakovui daugiau nedalyvavo jokiuose santykiuose, kurie būtų nukreipti į suderintą valią siekti bendro tikslo. Apelianto manymu, ieškovas ir atsakovas sudarė tikslinę paskolos sutartį patalpų pirkimui (CK 6.877 str.). Atsakovas įsipareigojo parduoti pusę patalpų nuo jų teisinės registracijos momento ir atlikti įskaitymą toje apimtyje, kur sutaps šalių reikalavimai. Šiuo atveju atsakovas privalo grąžinti pinigų sumą, o ne namo dalį. Teismui atmetus vertinimą, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai, šalių santykiai galimai įvertintini kaip preliminarus susitarimas dėl patalpų pirkimo-pardavimo, nes egzistuoja visi preliminariosios sutarties bruožai. Nors avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai, tačiau teismas, nustatęs, kad avansu vadinama pinigų suma vis tik buvo perduota pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusiam nekilnojamųjų daiktų savininkui, turėjo priimti sprendimą dėl šios be pagrindo gautos sumos grąžinimo kitai šaliai (CK 1.5, 6.237 str.) .
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-16 sprendimą paliki nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nagrinėjant bylą yra išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2001-02-02 surašė dokumentą, pavadintą paskolos sutartimi, kuriame nurodė, jog skolinasi iš ieškovo 74 000 Lt gamybinio pastato, esančio adresu Liepų g. 48, Klaipėdoje, pirkimui, įsipareigojo po pastato teisinės registracijos parduoti pusę pastato ieškovui, įskaitant skolintus 74 000 Lt į pastato dalies pirkimo-pardavimo kainą. Pirmosios instancijos teismas šiuos šalių sutartinius santykius kvalifikavo kaip junginės veiklos sutartį (CK 6.969 str.). Pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia), todėl atmestini apelianto argumentai dėl to, kad nei viena iš ginčo šalių susiformavusių teisinių santykių neįvardijo kaip jungtinės veiklos sutarties ir teismas buvo saistomas tik šalių nurodytos jų santykių teisinės kvalifikacijos. Apeliantas nesutinka su šalių sutartinių santykių kvalifikavimu kaip junginės veiklos sutarties, ir dėl to, kad, jo manymu, šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas ir atsakovas sudarė tikslinę paskolos sutartį (CK 6.877 str.) patalpų pirkimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka dėl toliau nurodytų motyvų.
Teismų praktikoje tiksline paskola ar kreditavimu kvalifikuojami tokie teisiniai santykiai, kai paskolos ar kredito davėjas nesiekia pasidalyti su paskolos gavėju rezultato, pasiekto panaudojus gautą paskolą sutartyje nurodytu tikslu, bet jam grąžinami paskolinti pinigai, atlygintinės paskolos atveju – su palūkanomis. Jeigu sutarties šalys nenumato pinigų kaip piniginės paskolos grąžinimo tvarkos ir sąlygų, o už perduotus pinigus sutaria įvykdyti kitus veiksmus, tokia sutartis, net ir nurodant pinigų panaudojimo tikslą, negali būti kvalifikuojama kaip paskolos sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-04-06 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-148/2010). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais paskolos sutarčių atribojimo nuo kitų sutarčių kriterijais, pagrįstai atsižvelgė į tikruosius sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį – ieškovo piniginio įnašo į bendrą jungtinę veiklą įnešimas, perduodant jį atsakovui, faktiškai organizavusiam gamybinio pastato įsigijimą, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, rekonstrukcijos projekto paruošimą, gamybinio pastato paskirties keitimą ir kitus darbus, taip pat į šalių veiksmus po sutarties sudarymo – sutarties vykdymo metu šalys bendradarbiavo, teikė viena kitai informaciją bei, juos įvertinęs, šalių sutartinius santykius tinkamai kvalifikavo kaip jungtinės veikos sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas perduodamas 74 000 Lt sumą atsakovui siekė juos vėliau iš atsakovo atgauti ne kaip paskolą, o įsigyti teisę pirkti iš atsakovo ½ pastato, tuo pačiu įskaitant perduotus pinigus į dalį kainos. Toks sutarties tikslas paneigia paskolos santykių tarp šalių egzistavimą, nes šalys tarėsi ne dėl paskolos grąžinimo, o dėl teisės įsigyti pastato dalį sąlygų. Nors šalys 2001-02-02 sutartį įvardijo kaip paskolos, tačiau šalių bendra valia buvo nukreipta į bendrą tikslą – dalyvavimą pastato įsigijime ir pastato įsigijimą, susitarimas parduoti dalį pastato ieškovui patvirtina tikslo bendrumą, šalys kooperavo savo piniginius ir neturtinius išteklius šio tikslo siekimui, todėl pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatavo, kad jų sutartiniai santykiai atitinka esminius jungtinės veiklos sutarties požymius (CK 6.969 str.).
Pripažinus, kad šalių 2001-02-02 sutartis kvalifikuotina kaip jungtinės veiklos sutartis, atmestini apelianto argumentai, jog šalių santykiai galimai vertintini kaip preliminarus susitarimas dėl patalpų pirkimo-pardavimo. Be to, pažymėtina, kad ši sutartis neturi preliminariosios sutarties, kurios objektas yra būsima pagrindinė sutartis, bruožų (CK 6.165 str.). Joje nėra esminių pagrindinės sutarties sąlygų, t. y. neaptarta konkreti parduodamo pastato dalis, kaina, pagrindinės sutarties sudarymo data ir kt. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tik rekonstravus pastatą, su jo savininku UAB „Pamario būstas“ ieškovas sudarė preliminariąsias sutartis pastatų dėl dalies pardavimo ieškovui ir UAB „Aklota“, kurios vieninteliu akcininku yra ieškovas.
Dėl prievolės pasibaigimo novacija.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2001-02-02 susitarė dėl 1781,61 m² ploto gamybinio pastato įsigijimo, nutarė pastatą rekonstruoti padidinant jo plotą. Atsakovas 2005-03-03 pastatą kartu su rekonstrukcijos projektu pardavė UAB „Pamario būstas“. Ieškovas 2005-06-15 su UAB „Pamario būstas“ pasirašė sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Pamario būstas“ įsipareigojo rekonstruoti ir parduoti ieškovui 194,91 m² ploto patalpų, o ieškovas įsipareigojo finansuoti patalpų rekonstravimą ir rekonstruotas patalpas nupirkti už pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą. UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2005-06-15 sudarė sutartį, kuria pardavėjas UAB „Pamario būstas“ įsipareigojo rekonstruoti ir parduoti ieškovui 629,30 m² ploto patalpų, o UAB „Aklota“ įsipareigojo finansuoti patalpų rekonstravimą ir rekonstruotas patalpas nupirkti už pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą. Ieškovas 2005-06-15 sutartį su UAB „Pamario būstas“ nutraukė, 2006-09-01 UAB „Pamario būstas“ grąžino jam 45 000 Lt avansą. Tuo tarpu UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ 2008-05-20 papildė 2005-06-15 sutartį, padidindami patalpų plotą, rekonstravimo ir pirkimo-pardavimo kainą. UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ sudarė patalpų panaudos sutartį, patalpų nuomos sutartį, kuriose patvirtino, kad sutarties šalys nuo 2006-06-02 yra neatšaukiamai suderinę patalpų pirkimo-pardavimo sąlygas. UAB „Pamario būstas“ visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė patalpų pardavimui UAB „Aklota“, buvo gautas hipotekos kreditorius sutikimas dėl pardavimo, tačiau UAB „Aklota“ atsisakė įvykdyti pirkimo-pardavimo sandorį.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui 2005-03-03 pardavus pastatą su projektu UAB „Pamario būstas“, o ieškovui ir UAB „Aklota“ 2005-06-15 sudarius sutartis su UAB „Pamario būstas“ dėl patalpų rekonstrukcijos ir pirkimo-pardavimo, 2006-06-02 ieškovui pranešus apie 2005-06-15 sutarties su UAB „Pamario būstas“ nutraukimą ir tolimesniais susitarimais tarp UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ buvo aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl novacijos. Kreditorius G. T. atleido nuo prievolės įvykdymo pradinį skolininką S. S., jį pakeitė UAB „Pamario būstas“, vėliau įvyko ankstesnio kreditoriaus G. T. pakeitimas nauju – UAB „Aklota“.
Teisėjų kolegija sutinka, kad aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakovo įsipareigojimai ieškovui pasibaigė po to, kai atsakovas pardavė pastatą ir ieškovas su naujuoju pastato savininku sudarė naujus susitarimus dėl pastato dalių (patalpų) pardavimo ieškovui bei UAB „Aklota“. Šios atsakovo prievolių ieškovui pasibaigimo aplinkybės laikytinos novacija 2011-02-02 šalių susitarimui (CK 6.141 str.). Laikytina, kad ieškovo ir jo kontroliuojamos UAB „Aklota“ 2005-06-15 sudarytomis sutartimis su UAB „Pamario būstas“ šį įmonė perėmė atsakovo įsipareigojimų dėl patalpų pardavimo vykdymą, nes atsakovui pardavus pastatą, ieškovas nebūtų galėjęs įsigyti pastato dalių (patalpų), jeigu šių įsipareigojimų nebūtų perėmusi UAB „Pamario būstas“. Novacija buvo aiškiai išreikšta, aptarta rašytiniais susitarimais tarp ieškovo, UAB „Aklota“ ir UAB „Pamario būstas“ bei patvirtintais vėlesniais šalių veiksmais, kai susitarimai dėl patalpų buvo modifikuojami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvyko ne tik prievolės šalių pasikeitimas, bet esmingai pasikeitė ir prievolės dalykas. Ieškovas ir atsakovas pradine sutartimi susitarė dėl 1781,61 m² ploto gamybinio pastato įsigijimo ir jo ½ dalies pardavimo ieškovui, o atsakovui įsigijus pastatą ir atlikus rekonstrukcijos projektą, kuriame buvo suprojektuotos ieškovui ir UAB „Aklota“ įsigyti skirtos patalpos, ir vėliau pardavus UAB „Pamario būstas“, ieškovas su naujuoju skolininku (UAB „Pamario būstas“) 2005-05-15 sudarė ne abstraktų susitarimą dėl jo teisių įsigyti ½ pastato (kaip 2001-02-02 sutartyje), bet susitarė dėl konkrečių patalpų įsigijimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad nei viename dokumente ieškovui atsakovo paskolinta 74 000 Lt suma nėra įskaitoma ir minima šalių prievoliniuose santykiuose atmestinas, nes iš liudytojo V. T. parodymų nustatyta, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Pamario būstas“ pirkimo-pardavimo sandorį, jis jam neprieštaravo, visus atsakovo įsipareigojimus ieškovui dėl pastato dalies pardavimo ir įnašo įskaitymo į pirkimo-pardavimo kainą prisiėmė UAB „Pamario būstas“ ir ketino juos įvykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl šalių 2001-02-02 susitarimo novacijos ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.