- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 1-804-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00437-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Nukentėjusysis
- O. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. 2014 m. kovo 18 d., apie 9 val., viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini) " automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: sukėlė konfliktą su O. B. dėl jos neva chuliganiško vairavimo, išvadino ją žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais, tyčia trenkė vieną kartą delnu nukentėjusiajai O. B. į dešinį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o O. B. pasakius, jog iškvies policijos pareigūnus, baugino ją žodžiais ir veiksmais – kumščiais mosikavo nukentėjusiajai prie veido, duodamas suprasti, kad gali panaudoti smurtą prieš ją.
Kaltinamasis N. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, parodydamas, kad jis nukentėjusiajai tik paėmė už galvos ir pasuko į save. Kaltinamasis parodė, kad važiuojant gatve automobilis, vairuojamas nukentėjusiosios, lenkė jo automobilį neleistinoje vietoje, važiavo per arti jo, todėl jis „metėsi“ į dešinę pusę, kad praleistų tą automobilį. Automobilis nuvažiavo priekyje ir sankryžoje prie prekybos centro „Bauhof“ lenkė kitą automobilį su klevo lapo ženklu, tačiau nespėjo „užlįsti“ priešais jį, dėl ko automobilis su klevo lapo ženklu buvo priverstas staigiai stabdyti. Suprato, kad tą automobilį vairuoja nemandagus vairuotojas, todėl, važiuodamas jis jį stebėjo, matė, kad suka į kiemą, sustojo. Kaltinamasis sustojo prie to automobilio išsiaiškinti, kas jį taip vairuoja. Jis pravėrė automobilio langą, o kito automobilio vairuotoja stovėjo prie durelių. Jis jos paklausė: „kaip, panelyte, važiavai?“, tačiau moteris nusisuko. Ji neatsiprašė ir nieko nepaaiškino, o savo elgesiu parodė nepagarbą ir įnoringą pasipriešinimą jam. Moteris nuėjo prie keleivio durelių. Tuomet jis išlipo iš automobilio, priėjo prie jos ir prašė atsakyti, kodėl ji taip vairavo. Vairuotoja norėjo suktis, o jis kaire ranka atsuko jos galvą į save, nes norėjo, kad ji žiūrėtų jam į akis. Jis jai sakė: „jei buvai tokia drąsi vairuodama, tai nenusisuk“. Tuomet moteris pradėjo sakyti, kad jis muša moterį. Suprato, kad tai jos gynyba, nes jis „spaudė“ atsakyti į jo klausimus. Ji pasakė, jog skambins į policiją. Jis pasakė, kad kviestų policiją, o pats nuėjo į automobilį išjungti žibintus. Kiek teko girdėti moters pokalbį telefonu, suprato, kad skambina ne policijai, o vyrui. Moteris užsirašė jo automobilio valstybinį numerį ir nubėgo į parduotuvę. Jis kurį laiką jos palaukė, tačiau ji neatėjo, tai jis nuvažiavo pagalvojęs, kad ji neskambino policijai. Pripažįsta, kad buvo grubus moters atžvilgiu, tačiau jos nemušė. Tai buvo prevencinė priemonė prieš tokį vairavimą. Jis norėjo atkreipti moters dėmesį, nors gal geriau reikėjo tiesiog kviesti policijos pareigūnus. Norėjo, kad vairuotoja žiūrėtų jam į akis ir pasakytų tiesą dėl tokio vairavimo, tačiau ji jį ignoravo. Kaltina save, kad pradėjo aiškintis santykius, šnekėjo grubiau, tačiau nesakė tokių žodžių, kaip nurodė nukentėjusioji, kumščiais nemojavo. Nukentėjusioji stovėjo drąsiai, jį puolė sakydama, jog jis muša moterį. Jis sakė, kiek yra pakastų žmonių dėl tokio vairavimo, todėl reikia ir ją pakasti. Dėl chuliganiško vairavimo policijai nepranešė, nes tikėjosi, kad policija atvažiuos iškvietus nukentėjusiajai, kadangi ji sakė, jog kvies policiją. Moteris norėjo kviesti policiją, nes jos manymu, jis trenkė į veidą.
Nukentėjusioji O. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną N. P. matė pirmą kartą. Ji važiavo Pramonės gatve, įvažiavo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, nes šiame pastate yra jos darbovietė. Pastatė automobilį ir, lipdama iš automobilio, pamatė privažiavusį džipą, iš kurio vyras kažką šaukė. Kadangi aplink buvo eismas, triukšmas, tai ji negirdėjo, ką jis sako, todėl paklausė, ką jis sako. Išgirdo, kad vyras ją plūdo necenzūriniais žodžiais, klausė, ar ji nemoka vairuoti, ar pamokyti. Matė, kad vyras yra susinervinęs, todėl nekreipė dėmesio, kadangi jautėsi silpnesnė už jį. Ji, nekreipdama dėmesio į vyrą, nuėjo į kitą automobilio pusę pasiimti telefono. Priėjo prie automobilio iš keleivio pusės. Džipas buvo užtvėręs kelią įėjimui į parduotuvę, o ji turėjo ten eiti, todėl jai būtų reikėję aplenkti tą džipą. Tuomet pamatė, kad džipo vairuotojas prie jos artinasi, vėl klausė, ar ji nemokanti vairuoti, ar reikia pamokyti. Ji jam nieko nesakė, o vyras trenkė jai į veidą. Link jos vyras ėjo suspaudęs kumščius, tačiau jai trenkė delnu. Jai buvo šokas dėl tokio jo elgesio, kai ryte apie 9 val. sumuša moterį. Ji išsigando, šaukė, ar jis supranta, ką daro, kad jis muša moterį. Ji vyrui pasakė, kad kvies policiją. Jai buvo nesuvokiama, tai kas vyko. Tas vyras sakė, kad reikia ją pakasti, ir tai jis pakartojo kelis kartus, bei mosavo kumščiais prie veido, dėl ko ji išsigando. Ji verkė, bėgo į viršų į savo kabinetą, skambino vyrui. Kabinete buvo kolega, kuriam pasakė, jog ją primušė. Jis pasiėmė striukę ir išbėgo į lauką, o nukentėjusioji kalbėjo telefonu su savo vyru. Po to ji skambino į policiją. Iš lauko grįžęs kolega pasakė, kad jos apibūdinto automobilio ir jo vairuotojo nebėra. Ji įsidėmėjo džipo valstybinį numerį. Tą dieną nukentėjusioji turėjo susitikimą su tarybos nariais Pakruojyje, o ji turėjo aiškintis tai, kas jai nutiko, jos veidas buvo raudonas. Po įvykio savaitę laiko į darbą ją lydėjo vyras, kadangi džipo vairuotojas sakė, jog ją pakas. Pranešti apie įvykį ji skambino bendruoju pagalbos telefonu, o pareiškimą parašė vėliau, nes buvo užsiėmusi, turėjo skubėti į susitikimą, be to, jai sakė, kad pareiškimą ji gali parašyti vėliau. Pareiškimą parašė grįžusi po darbo iš Pakruojo. Viskas įvyko 9 val. ryte, žmonių Pramonės gatvėje buvo, o įvykio vietoje gal nebuvo, o gal praėjo pro šalį senukas. Po įvykio ją matė gėlių pardavėja. Kalbėdama telefonu su savo vyru bėgo į savo ofisą, kuris yra trečiame pastato aukšte. Ofise ją pamatė kolega, kuris iš karto bėgo į lauką. Nuo jos įėjimo į ofisą iki kolegos išbėgimo į lauką galėjo praeiti apie 4 min.
Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. Įvykio dieną dirbo, kai į kabinetą įėjo susinervinusi ir apsiverkusi O. B., ji drebėjo. Iš pradžių bijojo jos klausti, kas nutiko, tačiau po to, ji pasakė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje buvo žodžių apsikeitimas su kažkokiu vyru, kuris jai trenkė. Jis prašė jos pasakyti, kokiu automobiliu buvo atvažiavęs tas vyras. Nurodžius automobilį, jis pasiėmė paltą ir nuėjo į lauką, tačiau ten nurodyto automobilio jau nebuvo. Klausė gėlininkės, ar ji matė konfliktą, tačiau ji pasakė, kad nematė. Kol jis nusileido į lauką praėjo iki penkių minučių. Lauke daugiau pašalinių žmonių nebuvo – nebent kas nors ėjo į parduotuvę. Kai įėjo O. B. į kabinetą, ji buvo įraudusi, drebanti, susinervavusi, ėjo iš kampo į kampą lyg būtų atsitikę kas nors blogo. Tiksliau paklausė, kas nutiko, o ji pasakė, jog važiavo automobiliu ir į aikštelę ją atsivijo kitas automobilis, su kurio vairuotoju persimetė žodžiais apie tai, kad ji blogai vairuoja, o paskui tas asmuo jai trenkė. Sužalojimo ant O. B. veido nebuvo, tačiau veidas buvo įraudęs nuo verkimo.
Liudytoja S. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2014 m. kovo mėn., konflikto tarp vyriškio ir darbuotojos iš trečio aukšto ji nematė, jokio triukšmo negirdėjo; teigia, kad tik vieną rytą matė bėgančią į trečią aukštą apsiverkusią moterį, tačiau, dėl ko ji verkė, ji nežino; nurodė, kad buvo atėjęs kažkoks vyras, kuris jos klausė, ar ši matė konfliktą, tačiau ji vyrui atsakė, kad konflikto nemačiusi (27-28 b. l.).
2014-03-18 O. B. pareiškime užfiksuota, kad 2014-03-18, apie 09.00 val., prie paradinių (duomenys neskelbtini), pastato įėjimo durų ją sumušė nepažįstamas vyriškis, suduodamas vieną smūgį į dešinį skruostą ir taip sukeldamas fizinį skausmą, po to, vyriškis pasišalino automobiliu „Kia Sorento", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b. 1.).
2014-03-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (5-7 b. 1.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-03-20 specialisto išvadoje Nr. G 419/14(04) užfiksuota, kad O. B. kūne sužalojimų nėra (30 b. 1.).
2014-04-17 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-305 nurodyta, kad 2014 m. kovo 18 d. 09.09 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pilietės pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė garso įrašo kopiją (36 b. 1.).
2014-04-25 apžiūros protokole fiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo kopijos apžiūra; nustatyta, kad įrašas trunka 00:04:29 val., skambinusios moters balsas susijaudinęs, uždusęs, ji informavo, kad prie jos automobiliu privažiavo vyras, išlipo ir davė į galvą, kad tas vyras jai yra nepažįstamas, skambinusioji moteris nurodo bendrojo pagalbos centro darbuotojui vietą, kur vyko incidentas, automobilio markė ir valstybinį numerį, prisistato O. B., O. B. nurodė, kad laukti policijos negali, jai buvo pasiūlyta pačiai vėliau nuvažiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą (37-38 b. 1.).
2014-03-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji O. B. iš jai pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kaip vyrą, kuris 2014-03-18 automobilių aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas, kad ji nemoka vairuoti, ir delnu trenkė jai vieną kartą į veidą, šis vyras išvažiavo automobiliu „Kia Sorento", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); O. B. buvo pranešta, kad nuotraukoje Nr. 4 yra N. P. (12-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo N. P. parodymus, nukentėjusiosios O. B. parodymus, liudytojo A. P. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: liudytojos S. D., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymuose, O. B. pareiškime, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamojo N. P. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį įrodyta. Nors N. P. ir neprisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo jo kaltę. N. P., aiškindamas įvykio aplinkybes, parodė, kad nukentėjusiajai jis netrenkė, jis tik supykęs kaire ranka atsuko jos veidą į save, grubiai, nes norėjo, kad ji žiūrėtų jam į akis, su juo bendrautų ir atkreiptų dėmesį, kai jis jai aiškino, jog ji sukėlė avarinę situaciją, o ji jo nesiklausė, į jį nežiūrėjo, buvo nusisukusi. Be to, kaltinamasis nepripažino ir kaltinime nurodytų aplinkybių, kad jis nukentėjusiąją išvadino žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais, baugino ją žodžiais ir veiksmais – kumščiais mosikavo. Nors tuo pačiu N. P. posėdžio metu pripažino, kad šnekėjo grubiau, sakė: „kiek yra pakastų žmonių dėl tokio vairavimo, todėl reikia ir ją pakasti“. Tokį įvykio interpretavimą teismas laiko gynybine kaltinamojo N. P. versija, kadangi teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d., apie 9 val., viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini) " automobilių stovėjimo aikštelėje, N. P. elgėsi įžūliai, sukėlė konfliktą su O. B. dėl jos neva chuliganiško vairavimo, išvadino ją žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais, tyčia trenkė vieną kartą delnu nukentėjusiajai O. B. į dešinį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, baugino ją žodžiais ir veiksmais. Kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, dienos metu, t. y. apie 9 val., ir tai galėjo stebėti neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri aukštesni elgesio reikalavimai. Nors byloje ir nenustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje būtų buvę daugiau žmonių, tačiau teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu, kad viešoje vietoje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų neabejotinai patirtų nepatogumų. Kaltinamojo veiksmai laikomi įžūliais, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai kairės rankos delnu trenkė per dešinį žandą veidą, t.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeidžiantis nukentėjusiosios kūno neliečiamumą. Smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-652/2007). Tai, kad kaltinamasis siekė paauklėti nukentėjusiąją už pavojingą vairavimą, neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, nes tai jis darė nepriimta forma, o jo veiksmai peržengė leistino elgesio ribas ir tapo nusikalstami. Teismas neabejoja nukentėjusiosios parodymais, atsižvelgiant į jų nuoseklumą ir aiškumą. Netiesiogiai, tačiau nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas A. P., kuriam iš karto po įvykio nukentėjusioji nurodė, jog važiavo automobiliu ir į aikštelę ją atsivijo kitas automobilis, su kurio vairuotoju persimetė žodžiais apie tai, kad ji blogai vairuoja, o paskui tas asmuo jai trenkė, į kabinetą O. B. tuomet įėjo susinervinusi ir apsiverkusi, drebėjo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos S. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad vieną rytą ji matė bėgančią į trečią aukštą apsiverkusią moterį; garso įrašas apie įvykio pranešimą, asmens parodymų atpažinti protokolas, kurio metu nukentėjusioji atpažino N. P., nurodydama šio atliktus veiksmus – smūgį į žandą. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo elementai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-597/2005), atsižvelgiant į įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, seką, nuoseklumą, teismo nuomone pakanka duomenų išvadai, jog N. P. pažeidė viešąją tvarką. Tai, kad buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai be jokios priežasties, patvirtinta byloje surinkti duomenys, pažeista vieša tvarka nustatyta, nes buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – tai rodo objektyvūs požymiai: priverstinis nukentėjusiosios dienos ritmo sutrikdymas, be to ir skausmo sukėlimas, taip pat ir subjektyvūs kaltinamojo veiksmai, kuomet tiesiogine tyčia buvo sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas – jo teigimu, kaip jis interpretavo smūgio sudavimą: „paėmęs už galvos atsuko į save“ ir „norėjo, kad vairuotoja žiūrėtų jam į akis ir pasakytų tiesą“. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai N. P. nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis N. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), veika baigta ir kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
N. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę N. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad N. P. yra neteistas (41 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (53-54 b. l.), neįrašytas į Centro PN policiją dominančių asmenų sąrašą (51 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (110 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus N. P. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Baudos dydį teismas nustato mažesnę nei vidurkis, atsižvelgdamas į teigiamai asmenį charakterizuojamus duomenis, į pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir, teismo nuomone, mažesnė nei vidurkis bauda bus tinkama bausmė, kuri priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.).
Kaltinamajam N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (71-72 b. l.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė, esanti prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 6-7 d.d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 15 MGL (1950 Lt, vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų).
N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinę plokštelę, esančią prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.