Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant pareiškėjai L. C., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Lenardui Pociui ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos, atstovui Vaidui Giršvildui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas R. S. 2009-04-04 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 533453 L. C. pagal ATPK 131 str. 1 d. paskyrė 50 Lt baudą už tai, kad ji 2009-04-04, apie 17.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę, perėjo gatvę draudžiamoje vietoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 p. reikalavimus.

2009-07-15 antstolis V. M. pareiškėjai per jos darbovietę Klaipėdos teritorinei statistikos valdybai pateikė Patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (vykdymo išlaidų detalizaciją). Nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009-04-04 Vilniaus apskrities VPK perdavė dėl 50 Lt išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas pareiškėja, o išieškotojas Vilniaus apskrities VPK (b. l. 5, 6).

L. C., nesutikdama su minėtu administracinio teisės pažeidimo nutarimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-01 nutarimu byloje Nr. II-1304-244/2009 pareiškėjos skundą tenkino. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepakankami, kad patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1 d., todėl visos abejonės vertinamos L. C. naudai (b. l. 9-11). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, teismo nutarimas yra įsiteisėjęs.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų jai sutriko sveikata, prarado darbą, buvo pažeminta, patyrė išlaidų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.271 str. reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, todėl šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Atitinkamai valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-17 nutartis adm. byloje Nr. A-442-330-08).

Remiantis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje II-1304-244/2009, 2009-04-04 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 533453, priimtas L. G. atžvilgiu, virš pavardės pieštuku užrašyta pavardė C.. Nustatyta, kad iki 1983-02-05 L. C. mergautinė pavardė buvo G.. Nutarime nurodytas asmens kodas atitinka L. C. pase nurodytą asmens kodą. Nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta – Vilniuje, tačiau nustatyta, kad L. C. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1983-11-11 Klaipėdoje. Teismas konstatavo, kad nebuvo kruopščiai nustatyta pažeidimą padariusio asmens tapatybė, nepašalinti minėti prieštaravimai, todėl nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių L. C. kaltę.

Sprendžiant, ar yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, būtina nustatyti, ar aukščiau nurodytais veiksmais pažeisti teisės aktų reikalavimai.

ATPK 262 str. 1 d. nustatyta, kad protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (<...> 131 str. 1 d. <...>). Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal atitinkamą straipsnį, būtina nustatyti padarytus pažeidimus, kurie patektų į normoje nurodytą dispoziciją, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Taigi pažeidimą padaręs asmuo yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas, reikalaujantis tiksliai nustatyti asmens tapatybę. Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, priėmimo, blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-404, 16.5 p. nustatyta, kad 1 eilutėje didžiosiomis raidėmis įrašoma asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo metai.

Nustatyta, kad pareigūnas nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nurodydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenis rėmėsi asmens pasu Nr. (duomenys neskelbtini). Pase ir nutarime nurodytas asmens kodas sutampa. Atkreiptinas dėmesys, jog nors skiriasi asmens pavardės, buvusios iki ir po santuokos sudarymo. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių pareigūno neteisėtus veiksmus, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo asmens dokumentų, dėl ko būtų iškilusi būtinybė asmenį pristatyti į policijos komisariatą. Teismas 2009-10-01 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje II-1304-244/2009 konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad L. C. padarė nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši išvada nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Per teismo posėdį liudytojais apklausti S. C., V. G. ir D. J. patvirtino, kad pareiškėja negalėjo būti Vilniuje tuo metu, kai buvo priimtas aukščiau nurodytas nutarimas, nurodė, kad gavus pranešimą iš antstolio pareiškėjos sveikata labai pablogėjo. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai šiuo atveju taip pat nepatvirtina argumento, kad policijos pareigūnas netinkamai vykdė tarnybines pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d. nustato pareigą proceso šalims bei kitiems proceso dalyviams pateikti įrodymus. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma nepakankama įrodyti nutarimą priėmusio pareigūno veiksmų neteisėtumą.

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t.y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Nepagrįsti yra atsakovų atstovų motyvai, jog neteisėtų veiksmų įrodymais gali būti tik įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai arba oficialūs rašytiniai įrodymai. Įstatyme nėra tokių reikalavimų dėl įrodymų leistinumo, todėl reikalavimas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau tai neatleidžia asmens tvirtinančio, kad jam padaryta žala, įrodyti šį faktą.

Faktas, jog pareiškėjai skirta administracinė nuobauda panaikinta išnagrinėjus bylą instancine tvarka, savaime nepatvirtina, kad pareigūno veiksmai buvo neteisėti. Bylos išnagrinėjimas instancine tvarka užtikrina asmens teises administracinio teisės pažeidimo byloje, vien šis faktas nesudaro pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo.

Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjai žala nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

L. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.