- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 1-165-874/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00211-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kaltinamasis
- S. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, susituokęs, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009-05-25 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str. – bauda (15 MGL) 1950 Lt, bauda sumokėta 2009-06-22;
2) 2012-06-11 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakumu pagal LR BK 284 str. 1 d. – bauda (15 MGL) 1950 Lt, bauda sumokėta 2012-07-10; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. kaltinamas tuo, kad 2013 m. balandžio 14 d. apie 18 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kavinės „Plūgo broliai“, esančios Joniškio r., Kirnaičių k., teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu smogė vieną kartą seseriai G. R. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. L. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo seseriai G. R. pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. balandžio 14 d. apie 15 val. atvažiavo pas V. Š. į privačią kavinės „Plūgo broliai“ teritoriją pratęsti mamos 70-metį. Buvo seserys, švogeris. Visi vartojo alkoholį. Buvo ir iš vakaro vartojęs alkoholį. Tarp jo ir V. Š. kilo žodinis konfliktas, išėjo pakalbėti. Sesuo G. R. atėjo juos raminti, pasakė jam negražių žodžių. Jis perspėjo seserį, kad taip nekalbėtų, nes gali jai suduoti. Pastaroji sakė „duok“ ir jis ranka vieną kartą sudavė seseriai G. R. į veidą. Kavinės teritorija yra aptverta, varteliai užrakinti, pašalinių asmenų nebuvo, kavinės darbuotojai jiems maisto nenešė, nes buvo likučių iš vakaro. Nuo konflikto vietos iki tvoros yra apie 200 m, kavinė yra toli nuo pirtelės, kurioje jie šventė. Jis peršoko per tvorą, paskambino, kad atvažiuotų jo paimti ir išvažiavo į namus. Negirdėjo kaip sesuo skambino policijai, nematė atvykusių policijos pareigūnų. Sekančią dieną atsiprašė sesers, susitaikė. Prašo pereiti iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusioji G. R. duoti parodymus posėdžio metu atsisakė. Atsakydama į klausimus nurodė, kad su kaltinamuoju jau sekančią dieną susitaikė, jam atleido. Prašo neskirti kaltinamajam didelės bausmės, nes pastarasis vienintelis padeda mamai. Kaltinamasis yra geras brolis ir ji tokio elgesio iš brolio nesitikėjo.
Liudytojas A. A. parodė, kad kaltinamasis yra jo dėdė, o nukentėjusioji krikšto mama. 2013 m. balandžio 14 d. buvo švenčiama močiutės gimtadienio antra diena. Jis konflikto metu buvo kažkur išėjęs, todėl tik girdėjo kaip barėsi kaltinamasis su nukentėjusiąja. Girdėjosi ir daugiau balsų. Kai grįžo, matė jog krikšto mama susiėmusi už akies. Po to, iš kitų sužinojo, kad nukentėjusiajai sudavė kaltinamasis. Viskas vyko prie pirties, kavinės teritorijoje. Pirtis yra už 100-150 m nuo kavinės. Pašalinių asmenų nebuvo, tik artimi giminaičiai. Nemano, kad kas nors iš pašalinių galėjo girdėti ar matyti konfliktą.
Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamasis yra žmonos brolis, o nukentėjusioji – žmonos sesuo. Tą dieną šventė uošvienės jubiliejaus antrą dieną. Tai buvo privati šventė, dalyvavo tik artimiausi giminaičiai. Šventė pirtelėje, kuri nuo kavinės nutolusi apie 300 m. Parkas buvo užrakintas, kad niekas nevaikščiotų. Visi buvo išgėrę, visi ginčijosi. Kaltinamasis sukonfliktavo su nukentėjusiąja. Pastaroji pasakė kaltinamajam kelis negražius žodžius. Jis buvo nusisukęs, todėl kaltinamojo veiksmų nematė. Girdėjo kaip kaltinamasis sakė „Aš tau duosiu“, o nukentėjusioji atsakė „duok“. Matė kaip nukentėjusioji kėlėsi nuo žemės, sekančios dienos ryte matė pamėlusią G. R. akį. Jo manymu abi pusės elgėsi netinkamai, abu yra ūmaus charakterio. Jis tokių santykių netoleruoja.
Šalies argumentai
G. R. 2013-04-14 pareiškime policijai nurodyta, kad 2013 m. balandžio 14 d. apie 18 val. 40 min. kavinės „Plūgo broliai“, esančios Kirnaičių k., Joniškio r., teritorijoje neblaivus brolis S. L. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą (3 b. l.).
Iš 2013-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta randasi Kirnaičių k., Joniškio r., kavinės „Plūgo broliai“ teritorijoje, metaline vieline tvora aptvertoje teritorijoje, į kurią patenkama per vartelius (6-10 b. l.).
Kaltinamojo S. L. veika teismo nuomone nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiajai sukėlė viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų ir pašalinių asmenų akivaizdoje bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.
Viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2007).
Iš kaltinamojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko kavinės „Plūgo broliai“ teritorijoje, kuri yra aptverta metaline tinklo tvora. Liudytojas V. Š. nurodė, kad varteliai į aptvertą teritoriją buvo užrakinti ir joks pašalinis asmuo į ją patekti negalėjo. Nustatyta, kad neužtverti varteliai į minėtą kavinės teritoriją yra skirti tik kavinės darbuotojams ir niekas iš svetimų asmenų per juos negalėtų patekti į aptvertą teritoriją, nepastebėjus kavinės darbuotojams. Įvykio vieta yra nutolusi nuo pačios kavinės pastato, kavinės darbuotojai kaltinamojo ir kartu buvusių kitų asmenų tą dieną neaptarnavo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad įvykio vietoje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų būtų patyrę nepatogumų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio vietoje buvo tik artimi giminaičiai arba asmenys, susiję svainystės ryšiais, kuriuos įvardinti pašaliniais asmenimis nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra įrodyta, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad S. L. daromi veiksmai buvo ne šalutinis, bet pagrindinis jo veikos aspektas. Įvykio aplinkybės rodo, kad kaltinamojo smurtinio elgesio priežastimi buvo būtent žodinis konfliktas, kilęs tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios, ir nukentėjusios S. L. pasakyti negražūs žodžiai.
Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. L. 2013 m. balandžio 14 d. apie 18 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kavinės „Plūgo broliai“, esančios Joniškio r., Kirnaičių k., teritorijoje šeimos šventės metu tyčia kumščiu vieną kartą smogė į veido sritį seseriai G. R. ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą, todėl S. L. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. S. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nors BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str. nuostatas priskiriama prie privataus kaltinimo bylų, tačiau teismo nuomone šioje byloje perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą nėra galimas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susiję artimais giminystės ryšiais, o būtent, yra brolis ir sesuo. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą artima aplinka apibrėžiama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Iš minėto įstatymo 1 str. 1 d. nuostatų išplaukia, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Vadovaujantis BPK 409 str. nuostatomis, jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. Įstatymo leidėjo tikslą smurtą artimoje aplinkoje priskirti visuomeninę reikšmę turinčioms nusikalstamoms veikoms patvirtina ir tai, kad nuo 2013-07-13 įsigaliojusi BK 140 str. 2 d. redakcija fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, eliminavo iš BK 140 str. 1 d. dispozicijos, o BPK 407 str. nebuvo papildytas BK 140 str. 2 dalimi.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. L., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (23-30, 33-35 b. l.), todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), baustas administracine tvarka (36-50 b. l.), prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi nusikaltęs, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, į tai, kad šis nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, teismas daro išvadą, kad paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kaltinamajam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
S. L. 2013-04-16 nutarimu paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (59-60 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 d., S. L. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL, t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) sumą.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.