Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Š“, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius kartus:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 50 MGL (2500 Eur) bauda, (laisvės atėmimo bausmę atlikęs);

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir jam skirta galutinė 30 parų arešto bausmė ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. D. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; automobilio Audi A4 konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad tą dieną jo draugės sesuo turėjo grįžti iš Kipro. Atvažiavo su sugyventine į oro uostą, būdamas blaivas, paskui jie susipyko, automobilyje turėjo nupirktų lauktuvių. Susipykęs su sugyventine išgėrė alkoholio. Turėjo pusę litro butelį ir beveik pusę jo išgėrė. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Automobilis „VW Golf“ priklauso jo krikšto sūnui, kuris dirba užsienyje, išvažiuodamas paliko minėtą automobilį jam. Dažnai alkoholio nevartoja. Mėnesinės pajamos apie (duomenys neskelbtini) eurų, baigia sumokėti skolas antstoliams, norėtų, kad jam būtų paskirta bauda, kadangi yra dirbantis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2025 m. balandžio 12 d. Vilniaus aps. VPK RV pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 11 d. dirbant pagal įvykį ROIK: 0125000200283 kartu su (duomenys neskelbtini) pagal gautą informaciją iš BPC prie Vilniaus Oro uosto buvo tikrinamos transporto priemonės, kurios vairuotojas yra galimai neblaivus. Dirbant su gauta informacija buvo tikrinami būtent „VW Golf“ markės automobiliai, valstybiniai numeriai nežinomi. Patikrinus apie 5 automobilius, tokios markės pažeidimų nenustatyta. Apie 23.40 val. buvo pastebėtas dar vienas automobilis „VW Golf“, tad sustabdžius automobilį ties pastatu Dariaus ir Girėno g. 50, Vilniuje, iškart buvo patikrintas automobilio vairuotojo D. K. blaivumas bekontakčiu alkotesteriu, alkotesteris parodė „raudoną X“. O laukiant bekontakčio alkotesterio parodymų automobilio vairuotojas prisipažino, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš 2 val. Nustatytas automobilio vairuotojo girtumas pirmu patikrinimu 2,33 promilių ir antruoju tikrinimu 2,14 promilių. Taip pat tikrinant automobilį per policijos duomenų bazes buvo nustatyta jog automobilis „VW Golf“ priklauso A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat be atliktos privalomosios techninės apžiūros. Automobilis po apžiūros išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Vairuotojas pasakė, kad automobilis priklauso jo krikštasūniui. Taip pat automobilyje ant galinės kairės pusės sėdynės sėdėjo R. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir ant galinės dešinės pusės sėdynes sėdėjo I. N. gim. (duomenys neskelbtini), kurios automobilyje važiavo neprisisegusios įrengtais saugos diržais, už tai (duomenys neskelbtini) surašė joms AN protokolus, po ko abi su taksi išvažiavo pasiėmusios ir buvusį šunį mašinoje.

2025 m. balandžio 11 d. patruliuojant kartu su Vilniaus apsk. VPK RV (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju J. J., 2025 m. balandžio 11 d. d. apie 23.40 val., gatvėje adresu Dariaus ir Girėno g., Vilniuje buvo pastebėtas automobilis „VW Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, ties pastatu adresu Dariaus ir Girėno g. 50, Vilniuje buvo sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo D. K., neturintis teisės vairuoti. Vairuotojas D. K. bendraujant sukėlė įtarimą, kad transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus, patikrinus vairuotojo blaivumą 23.43 val. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, 2025 m. balandžio 12 d. 00.02 val. antru patikrinimu nustatytas 2,14 promilių girtumas. D. K. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2025 m. balandžio 12 d. apklaustas D. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, jis neturi priklausomybių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat alkoholio. Jam pareikšto įtarimo esmė aiški, dėl jo prisipažįsta pilnai. Jis vairavimo egzaminus laikė dar tarybų sąjungos laikais, o po Nepriklausomybės jis iš naujo vairavimo egzaminų nelaikė, teisės vairuoti neįgijo, o nuo tų laikų jokios informacijos apie tai, kad turėjo teisę vairuoti, neišliko. Šiuo metu jis neturi teisės vairuoti jokios transporto priemonės, taip pat neturi ir vairuotojo pažymėjimo. Automobilis „VW GOLF“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso krikšto sūnui, kuris šiuo metu dirba užsienyje, o automobilį saugojimui paliko jam. Esant būtinumui jis automobiliu pasinaudodavo ir jį vairuodavo. 2025 m. balandžio 11 d. jam reikėjo pasitikti žmogų oro uoste ir jis kartu su savo sugyventine I. N. apie 20 val. aukščiau minėtu automobiliu nuvyko prie oro uosto. Automobilį vairavo jis, I. N. vairuoti nemoka. Atvykus į oro uostą paaiškėjo, kad atvyko per anksti, todėl liko stovėjimo aikštelėje laukti. Belaukiant susipyko su I. N. ir ji išėjo. Jis liko vienas automobilyje toliau laukti atvykstančio lėktuvo. Dėl barnio su I. N. jis susinervino ir būdamas automobilyje paėmė butelį brendžio „Alita“ ir išgėrė daugiau nei puse butelio. Šis butelis buvo 0.5 litro talpos, buvo skirtas lauktuvėms ir gulėjo automobilyje. Vėliau I. N. grįžo. Pasitikus atskridusią I. N. seserį R., kurią yra matęs kelis kartus, visi kartu automobiliu pajudėjo link namų. Jis norėjo vairuoti, I. N. tuo metu sėdėjo šalia, priekyje, o R. automobilio gale. Abi moterys pastebėjo, kad jis yra išgėręs, nenorėjo leisti jam vairuoti, todėl R. rado netoliese esantį viešbutį ir jie ketino ten nuvykti, kad jis galėtų išsimiegoti. Jiems tik išjudėjus iš stovėjimo aikštelės, sustabdė policijos pareigūnai. Jo buvo paklausta ar jis vartojo alkoholį, į ką jis atsakė teigiamai, po to buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus nustatytas 2,14 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Automobilį pareigūnai nuvežė į saugomą aikštelę, o jis buvo sulaikytas. Joks eismo įvykis padarytas nebuvo. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka procesą užbaigti pagreitinto tvarka.

Pagal VšĮ „EMPREKIS“ duomenis, automobilio „VW Golf“ vertė yra 2 600 eurų.

2025 m. balandžio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. balandžio 11 d. 23:43 val. D. K. nustatyta 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija, 2025 m. balandžio 12 d. 00:02 val. 2,14 promilių promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo D. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl D. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei D. K. asmenybę – teistas, taip pat ir už analogišką veiką, baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės), dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą D. K. skirtina 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi D. K. buvo ankščiau teistas už analogišką veiką, tačiau jis ir toliau vairavo automobilį, neturėdamas specialiosios teisės. Teismas sprendžia D. K. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 12 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto D. K. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų apie automobilio savininką matyti, jog šios transporto priemonės savininkas yra A. Č., t. y. minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „VW Golf“ kaina Lietuvoje su PVM yra 2 600 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso trečiajam asmeniui, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 600 Eur.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 11 d. 23.43 val. iki 2025 m. balandžio 12 d. 11.44 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo D. K., kadangi bylą teisme nuspręsta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (turi skolų), šiuo nuosprendžiu paskirta bauda bei automobilio vertės išieškojimas valstybės naudai, teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 11 d. 23.43 val. iki 2025 m. balandžio 12 d. 11.44 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Paskirti D. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų).

D. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.