- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- T-9-791/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46521-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- L. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. D. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų; Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-811 dėl malonės suteikimo bausmė sumažinta 1 metais, galutinė bausmė - 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 10 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2022 m. balandžio 25 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo L. D. lygtinio paleidimo, 2022 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 357-242 taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis būdamas laisvėje mokėsi, turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą yra įgijęs 31 metų trukmės pensijų socialinio draudimo stažą, bausmės atlikimo metu nepertraukiamai dirba. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis taip pat turėtų darbą, gyvenamąją vietą. Jis sprendžia finansinius įsipareigojimus, priteistus civilinius ieškinius yra pilnai padengęs, antstolių vykdomosios bylos visiškai įvykdytos. Apibendrinant galima teigti, jog nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama kaip rezultatyvi, nuteistasis neturėtų susidurti su finansiniais sunkumais po bausmės atlikimo. Jis teikia racionalius planus, kaip užsidirbs pragyvenimui po bausmės atlikimo, taip pat šiuo metu sulaukia artimųjų palaikymo, ryšys yra tvirtas, todėl ryšius su šeimos nariais galima laikyti apsauginiu veiksniu. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistasis 2022 m. rugpjūčio 9 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, kas rodo nuteistojo motyvaciją susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu. Nuteistasis nusikalstamą veiką atliko vienas, nėra duomenų apie bendrininkų įtaką ar įrodymų, kad tai buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių ir veiksnių, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą, siekia gyvenimo tikslų teisėtais būdais. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau alkoholio įtaka sukūrė situaciją, dėl kurios nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu pastebimi nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ypatumai, leidžiantys teigti, kad nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir negatyvios aplinkos įtakos. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, nestebimas nuteistojo poreikis socialiniam atsiskyrimui, jis pasitiki savomis jėgomis, jo savivertė yra aukšta, savęs vertinimas remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, emocinė gerovė vertinama palankiai ir nesiejama su rizika pakartotinai nusikalsti. Vertinant nuteistojo nuostatas nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, jis neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu taip pat nėra. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas nebuvo, skatintas aštuonis kartus. Nuteistasis supranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, šiuo metu išreiškia norą būti visuomenės dalimi ir kurti prasmingą ateitį, todėl apibendrinus galima kelti prielaidą, jog nuostatų negalima būtų laikyti veiksniu, galinčiu ateityje paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Nors išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip: patvirtinta gyvenamoji vieta; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę. Įvertinus visas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika kinta, kad jis daro akivaizdžią pažangą, kad visuma jau minėtų reikšmingų aplinkybių sudaro pagrindą tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms Komisija darė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 357-242 atsisakytina patvirtinti
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis L. D. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo L. D. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis L. D. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo privalomoje naujai atvykusių į laisvės atėmimo vietos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, adaptacijos periodu tinkamai prisitaikė prie naujos aplinkos, šiuo metu dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo programoje, nuo 2018 m. spalio 25 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka gerbūvio darbus, palaiko ryšius su artimaisiais, vaikais ir žmona, yra 8 kartus paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors 2022 m. gruodžio 1 d. nustatyta žema L. D. nusikalstamo elgesio rizika, tačiau su nežymia didėjimo tendencija, todėl šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priėmė net trims iš septynių Komisijos narių balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 54-55 lapai ir II dalies 186-187 lapai).
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka keturi statiniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas ir du dinaminiai veiksniai: smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ir ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenamosios vietos turėjimu ir teigiama motyvacija darbinei veiklai. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su darbu, gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas nebuvo aplinkybės, įtakojusios tik teisėtą nuteistojo elgesį. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo L. D. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog analizuojant L. D. kriminalinę patirtį, stebima žalingo alkoholio vartojimo įtaka nusikalstamos veikos padarymui. Vertindamas save nuteistasis taip pat pažymėjo, kad piktnaudžiavimas alkoholiu buvo sietinas su jo nusikalstamu elgesiu. Taigi, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Alkoholio vartojimas, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Kalbėdamas apie save nuteistasis ne visada išlieka kritiškas, tačiau geba apibūdinti save kaip asmenybę. Pokalbio metu stebima, kad asmuo pasitiki savomis jėgomis, jo savivertė yra aukšta, savęs vertinimas šiuo metu objektyvus, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis L. D. geba įvardinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui (alkoholio vartojimas, impulsyvumas), įprastai agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys jam nėra būdingas, tačiau du kartus jis buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Paskutiniojo nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos konfliktinėje situacijoje prarandant savitvardą, panaudoti prieš kitus asmenis smurtą. Analizuojant jo elgesį nusikaltimo metu išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimas, neadekvati reakcija į aplinkinių veiksmus. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Pokalbio metu išryškėja, jog teisės pažeidėjas ne visuomet racionaliais būdais siekė įgyvendinti asmeninius tikslus (ankstesnio vertinimo metu įvardina, jog gyvenant kaime tam tikras situacijas spręsdavo naudojant smurtą, toje aplinkoje tai buvo priimtina). Pokalbio metu nėra kategoriškas, gebantis priimti bei išklausyti kito požiūrį. Geba identifikuoti problemines sritis tiek apskritai gyvenime, tiek analizuojant nusikaltimą. Analizuojant pastarąjį, tai sieja su alkoholiu, pripažįsta, jog turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsispindi tai, jog asmuo ne visuomet taiko konstruktyvius problemų sprendimo įgūdžius, tačiau pasekmes linkęs apgalvoti plačiąja prasme.
Nuteistasis ankstesnio vertinimo metu buvo pateikęs Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai adresuotą 2022 m. sausio 21 d. sutikimą, kuriame nurodyta, jog ūkininkas B. G., sutinka įdarbinti L. D. savo ūkininko ūkyje traktorininku. Šio vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad ūkininkautų pats, turi galiojantį ūkininko pažymėjimą, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog iki nusikaltimo padarymo laisvėje jis taip pat dirbo, akivaizdu, kad tai nesulaikė jo nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo, tuo labiau, kad smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ir ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir toliau išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis L. D. anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį smurtinį nusikaltimą, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, susijusį su gyvybės atėmimu, taigi nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja, teistumai, smurtinio elgesio istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis bei nusikaltimų sunkėjimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Įvertinęs visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nustatytus kriminogeninius veiksnius, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos yra nepagrįstas, dėl to Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.