Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. cspr-116; 2) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. SPR4-35 (14.5E) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išregistruoti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, jog A. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), savininkas; 4) įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jog V. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame Sklype, savininkas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžinys), esančio pareiškėjui priklausančiame Sklype, savininkas, ir tai patvirtina Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) pranešimas, kuriuo pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. buvo informuotas, jog jis yra Gręžinio savininkas nuo 2013 m. vasario 20 d., bei 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu A. B. pardavė pareiškėjui Gręžinį bei mokėjimo pavedimas, kuriuo pareiškėjas atsiskaitė už Gręžinį, taip pat deklaracijos apie statybos užbaigimą aktas ir Gręžinio techninis projektas, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog vanduo iš Gręžinio yra tiekiamas į ūkinius pastatus, kurie priklauso pareiškėjui. Net jei A. B. nepripažįsta, jog jis pardavė Gręžinį pareiškėjui, bet kokiu atveju Gręžinys priklauso pareiškėjui, kadangi jis yra pareiškėjo ūkinių pastatų ir Sklypo priklausinys. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo neturi jokių teisių į Gręžinį, neturi teisės reikalauti jį įregistruoti Gręžinio savininku.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog Komisija 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. cspr-1-316 išregistravo Nekilnojamojo turto registre padarytą įrašą, jog V. B. yra Gręžinio savininkas, nes ginčo nagrinėjimo dieną Gręžinio pase ir Žemės gelmių registre buvo nurodyta, jog Gręžinio savininkas yra A. B. Žemės gelmių registre 2019 m. vasario 15 d. buvo įregistruoti duomenys, jog V. B. yra vandens gręžinio savininkas. Nekilnojamojo turto registre 2019 m. vasario 21 d. buvo padarytas įrašas, jog A. B. yra Gręžinio savininkas vadovaujantis 2006 m. birželio 30 d. vandens gręžinio pasu ir 2019 m. vasario 20 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Pareiškėjas manė, kad A. B., tyčia klaidindamas registratorių, pateikė Gręžinio pasą su nebegaliojančiais duomenimis, o registratorius, nepatikrinęs duomenų Žemės gelmių registre, įregistravo A. B. nuosavybės teises į Gręžinį neegzistuojančių duomenų pagrindu.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 28 d. registratoriui buvo pateiktas prašymas išregistruoti padarytus įrašus, jog A. B. yra Gręžinio savininkas, ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Gręžinį. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovui pateiktų dokumentų turėjo užtekti panaikinti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą, pareiškėjas manė, kad atsakovas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, kadangi V. B. ir A. B. pateikus tapačius prašymus jie traktuojami skirtingai. Pagal teisinį reglamentavimą vandens gręžinys yra laikomas įrenginiu, o ne statiniu, todėl kyla abejonių, ar apskritai atsakovas turi teisę registruoti nuosavybės teises į vandens gręžinį Nekilnojamojo turto registre. Gręžinys, kaip statinys, gali būti registruojamas Nekilnojamo turto registre tik tuo atveju, kai jis prieš tai yra įregistruotas Žemės gelmių registre, o nesant gręžinio paso jis negali būti registruojamas Nekilnojamo turto registre. Kadangi tiek Sklypas, kuriame yra įrengtas Gręžinys, tiek pats Gręžinys nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, A. B. negalėjo atlikti jokių statybos darbų, kurių pagrindu Gręžinys taptų statiniu, todėl registratoriui pateikti duomenys, kad jis turi būti registruojamas kaip statinys, neatitinka tikrovės ir tokie duomenys yra sukurti bei pateikti neteisėtai. Atsakovas, įregistruodamas trečiojo asmens nuosavybės teises į Gręžinį neegzistuojančių duomenų pagrindu, taip pat priimdamas du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, taip pat objektyvumo, lygiateisiškumo, įstatymo viršenybės bei išsamumo principus.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.