Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. cspr-116; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. SPR4-35 (14.5E); 3) įpareigoti atsakovę išregistruoti duomenis iš nekilnojamojo turto registro, jog A. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas; 4) įpareigoti atsakovę įregistruoti duomenis nekilnojamojo turto registre, jog V. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė bei jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pareiškėjui priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ir tai patvirtina Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešimas, kuriuo pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. buvo informuotas, jog jis yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2013 m. vasario 20 d., bei 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu A. B. pardavė pareiškėjui vandens gręžinį ir mokėjimo pavedimas, kuriuo pareiškėjas atsiskaitė už vandens gręžinį, taip pat deklaracijos apie statybos užbaigimą aktas ir vandens gręžinio techninis projektas, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog vanduo iš vandens gręžinio yra tiekiamas į ūkinius pastatus, kurie priklauso pareiškėjui. Net jei A. B. nepripažįsta, jog jis pardavė vandens gręžinį pareiškėjui, bet kokiu atveju vandens gręžinys priklauso pareiškėjui, kadangi jis yra pareiškėjo ūkinių pastatų ir žemės sklypo priklausinys. Dėl šių priežasčių bet kokiu atveju trečiasis asmuo neturi jokių teisių į vandens gręžinį, todėl neturi teisės reikalauti jį įregistruoti vandens gręžinio savininku. Paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 14 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. cspr-1-316 išregistravo Nekilnojamojo turto registre padarytą įrašą, jog V. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nes ginčo nagrinėjimo dieną vandens gręžinio pase ir Žemės gelmių registre buvo nurodyta, jog vandens gręžinio savininkas yra A. B.. 2019 m. vasario 15 d. Žemės gelmių registre buvo įregistruoti duomenys, jog V. B. yra vandens gręžinio savininkas. 2019 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas, jog A. B. yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas vadovaujantis 2006 m. birželio 30 d. vandens gręžinio pasu ir 2019 m. vasario 20 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą. Mano, kad A. B. tyčia klaidindamas registratorių, pateikė vandens gręžinio pasą su nebegaliojančiais duomenimis, o registratorius, nepatikrinęs duomenų Žemės gelmių registre, įregistravo A. B. nuosavybės teises į vandens gręžinį neegzistuojančių duomenų pagrindu. Nurodė, kad 2019 m. vasario 28 d. registratoriui buvo pateiktas prašymas išregistruoti padarytus įrašus, jog A. B. yra vandens gręžinio savininkas, ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į vandens gręžinį, kartu pateikdamas PVM sąskaitą- faktūrą, kurios pagrindu buvo įsigytas vandens gręžinys, bei Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešimą. Teigė, jog 2019 m. kovo 6 d. registratorius priėmė sprendimą, kurio pagrindu atmetė pareiškėjo prašymą. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą dėl 2019 m. kovo 6 d. registratoriaus sprendimo panaikinimo. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, atsakovui pateiktų dokumentų turėjo užtekti panaikinti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teigė, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu panaikinusi duomenis, jog pareiškėjas yra ginčo vandens gręžinio savininkas, yra išaiškinusi, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių registre registruojami gręžiniai, šiame registre kaupiami duomenys apie gręžinių savininkus, kurie įrašyti gręžinio pase, todėl registruojant gręžinius nekilnojamojo turto registre, kai jie yra suformuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, sudaryta gręžinio kadastro duomenų byla, bei daiktines teises į juos, be šio statinio suformavimo teisėtumą patvirtinančio dokumento, turi būti pateiktas ir kitas - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio l dalies 4 punkte ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 9 punkte numatytas dokumentas - Žemės gelmių registro dokumentas, patvirtinantis gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre ir jo savininko duomenis. Kadangi teritorinis registratorius gręžtinį šulinį ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį įregistravo nesant Žemės gelmių registro dokumento, patvirtinančio V. B. kaip šio gręžinio savininką, o gręžinio pasas patvirtina, kad gręžinio savininku yra A. B., teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 31 d. padarytas įrašas apie pareiškėjo nuosavybės teisių į gręžtinį šulinį įregistravimą buvo panaikintas. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, atsakovas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį, kadangi V. B. ir A. B. pateikus tapačius prašymus jie yra traktuojami skirtingai. Akcentavo, kad pagal teisinį reglamentavimą vandens gręžinys yra laikomas įrenginiu, o ne statiniu, todėl kyla abejonių ar apskritai atsakovas turi teisę registruoti nuosavybės teises į vandens gręžinį nekilnojamojo turto registre. Gręžinys kaip statinys gali būti registruojamas Nekilnojamo turto registre tik tuo atveju, kai jis prieš tai yra įregistruotas Žemės gelmių registre, o nesant gręžinio paso jis negali būti registruojamas Nekilnojamo turto registre. Kadangi tiek žemės sklypas, kuriame yra įrengtas gręžinys, tiek pats gręžinys nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, A. B. negalėjo atlikti jokių statybos darbų, kurių pagrindu gręžinys taptų statiniu, todėl registratoriui pateikti duomenys, kad jis yra statinys ir turi būti registruojamas kaip statinys, neatitinka tikrovės ir tokie duomenys yra sukurti bei pateikti neteisėtai. Atsakovas, įregistruodamas trečiojo asmens nuosavybės teises į vandens gręžinį neegzistuojančių duomenų pagrindu, taip pat priimdamas du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė įstatymo viršenybės principą, taip pat objektyvumo, lygiateisiškumo, įstatymo viršenybės bei išsamumo principus. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.