Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje padarymą taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas E. J., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir E. J., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų asmenų naudai, veikdami bendrai, vertė D. P. perduoti turtą - pinigus ir tuo tikslu 2016 m. sausio 8 d. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), parašė ir išsiuntė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo teisėjai D. P., į jos darbovietę – (duomenys neskelbtini) apygardos administracinį teismą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame panaudodami psichinę prievartą - grasindami fiziniu smurtu, kankinimu ir nužudymu D. P. ir jos šeimos nariams, atvirai reikalavo iš nukentėjusiosios D. P. pervesti 4000 eurų į E. J. sąskaitą banke ir 4000 eurų į J. J. sąskaitą banke.Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde prašė, švelninti jam skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodė, jog padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kadangi tikėjosi, kad bus perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į kitus pataisos namus, kur būtų užtikrintos geresnės jo gyvenimo sąlygos. Kadangi (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija į jo prašymus perkelti jį į kitus pataisos namus nereagavo, todėl buvo priverstas parašyti grasinančio pobūdžio laišką teisėjai. Nuteistojo teigimu, jis supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, prašo teismo sumažinti jam paskirtą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, visiškai prisipažino kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, sutiko, kad byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis G. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. V. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgė į tai, kad G. V. nusikalto bausmės atlikimo metu pataisos namuose, yra recidyvistas, teistas šešiolika kartų, paskutiniu metu ir dėl analogiškų nusikaltimų yra kitų jo atžvilgiu nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip piktybinis vidaus tvarkos bei režimo pažeidėjas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad G. V. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta nuteistasis teisiamas jau 17 kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose, tai rodo nuteistojo G. V. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti G. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. V. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam G. V., išlaidas sudaro 78,17 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo G. V. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.