Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 253 straipsnio 1 dalį, už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir M. I. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. pažeidė viešąją tvarką, jis 2024 m. balandžio 13 d., apie 0.20 val., viešoje vietoje, šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė R. K. į pilvą, o pastarajam nukritus ant žemės, kairės rankos kumščiu tris kartus trenkė į dešinę veido pusę, taip R. K. sukeldamas fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

M. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą jis prisipažįsta visiškai. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose jis neįrašytas, galvos traumų neturėjo. 2024 m. balandžio 13 d., apie 0.00 val., jis būdamas vienas atėjo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nusipirkti picos. Užėjęs į restorano vidų iškart nuėjo prie prekystalio, kad išsirinkti picą. Restorano salėje buvo keletas žmonių. Jis rinkosi picą, kai tuo metu išgirdo, kad kažkas šūktelėjo „oooo (duomenys neskelbtini)“. Jis suprato, kad kreipinys buvo skirtas jam, nes jo (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“. Jis atsisukęs pamatė, kad prie staliuko sėdi pažįstamas R. K. ir suprato, kad tai jis jam surėkė „ooo (duomenys neskelbtini)“. R. K. prie staliuko sėdėjo ne vienas, su juo buvo dar vienas vyras, kurio jis nepažįsta. Pastebėjęs, kad R. K. su savo draugu išėjo iš restorano į lauką, jis nuėjo paskui juos. Lauke jis, priėjęs prie R. K., pasakė jam, kad jis jo daugiau nevadintų „(duomenys neskelbtini)“, nes jam nepatinka, kai jį taip vadina ir dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė R. K. į pilvą ir paskui kairės rankos kumščiu tris kartus trenkė į dešinę veido pusę. Jis labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų.

Iš 2024 m. balandžio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. parodė, jog 2024 m. balandžio 13 d., apie 0.20 val., (duomenys neskelbtini), jam stovint lauke, jo pažįstamas draugas M. I., praeidamas pro jį, trenkė dešinės rankos kumščiu du kartus jam į pilvą, dėl to jis pajuto fizinį skausmą, o paskui dešinės rankos kumščiu, du ar tris kartus trenkė jam į dešinę veido pusę, dėl to jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Nukentėjusysis R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad savo duotus 2024 m. balandžio 13 d. parodymus jis norėtų patikslinti, kad M. I. jam sudavė į veidą kairės, o ne dešinės rankos kumščiu, kaip buvo nurodyta ankstesnėje apklausoje. Konflikto vakarą jis su draugu S. buvo bare, jie baro viduje vartojo alkoholinius gėrimus ir tuo tarpu jis pastebėjo, kad į baro vidų įėjo M. I. M. I. konfliktavo su baro darbuotojomis (galimai dėl alkoholio, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena). Tuo tarpu, kai M. konfliktavo su baro darbuotoja, jis su savo draugu S. išėjo į lauką parūkyti ir maždaug po dviejų minučių iš baro į lauką išėjo M. Jis nustebo M. I. pamatęs, kadangi manė, kad jis turi būti uždarytas įkalinimo įstaigoje. Kuris prie kurio priėjo pirmas (ar jis prie M., ar M. prie jo) jis pasakyti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Atsimena tik tai, kad M. I. jo paklausė – „kur Audi?“ Jis M. I. atsakė – kur reikia, ten stovi. Tada M. I. jam pasakė – kur raktai? Jis M. I. atsakė, kad namie. M. I. pasakė „atneši rytoj“. Po šių žodžių M. I. jam dešinės rankos kumščiu smūgiavo du kartus į pilvą ir po to kairės rankos kumščiu tris kartus trenkė į dešinę veido pusę. Veiksmas vyko porą metrų nuo baro įėjimo (netoli baro įėjimo stovi šiukšliadėžė, prie jos viskas vyko). Įvykį matė jo draugas S. ir dar gal trys asmenys (tiksliai pasakyti negali, kiek buvo asmenų, nes buvo stipriai neblaivus), kitų asmenų jis nepažįsta. Kaip reagavo pašaliniai asmenys į jų susistumdymą, ar buvo sutrikdyta jų ramybė, jis pasakyti negali, nes nematė. Į medikus jis nesikreipė, nes buvo neblaivus. Po įvykio jis su M. nebuvo susitikęs ir nebendravo. Jie su M. nėra geri draugai ir niekada nebuvo, M. I. jam yra tik pažįstamas. Jis niekada su juo neturėjo jokių reikalų, nieko iš jo nepirko, jokio automobilio iš jo neėmė, pinigų nesiskolino. Kodėl M. I. jį užsipuolė, jis pasakyti negali. Dėl moralinės žalos ir fizinio skausmo sukėlimo jis ieškinio nereikš. Nukentėjusysis R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad savo duotus 2024 m. balandžio 13 d. parodymus jis norėtų patikslinti, kad konflikto metu jis nesikreipė į M. – „o (duomenys neskelbtini)“, jis jo taip nevadino ir baro viduje jie nešnekėjo. M. jo į lauką nekvietė. Jis M. I. pirmą kartą pamatė ne baro viduje, o jau lauke, kai išėjo su draugu S. parūkyti, tada M. jį užsipuolė dėl kažkokių pinigų ir mašinos. Jis dar kartą nori pabrėžti, kad su M. jis niekada neturėjo jokių reikalų dėl mašinų ir pinigų. Kodėl jį užsipuolė M., jis nurodyti negali. Jam atrodo, kad M. konflikto metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis M. pretenzijų neturi ir pageidauja, kad byla būtų kuo greičiau pabaigta, nes jis jau nori ramybės. Jis negyvena (duomenys neskelbtini), todėl jam labai sunku vykti į apklausas, būdamas apklausose jis praranda dienos darbo užmokestį.

Liudytojas S. T. (S. T.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 0.10 val., jis kartu su savo draugu R. K. ėjo iki naktinių gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Užėję į naktinių gėrimų parduotuvę–piceriją „(duomenys neskelbtini)“, jie kartu su R. nusipirko po bokalą alaus ir išėjo į lauką parūkyti. Po maždaug kelių minučių iš tos pačios picerijos prie jų priėjo jam nepažįstamas ir anksčiau nematytas asmuo, kuris, priartėjęs prie R., pradėjo reikalauti R. pinigų ir automobilio, sakydamas „kur mano pinigai“, „kur tavo mašina“. Iš karto po to jam nepažįstamas asmuo stumtelėjo R., po to jis stumtelėjo nepažįstamą asmenį, kad nekiltų konfliktas. Stumdymams besitęsiant, nepažįstamas asmuo kumščiu trenkė R. į veidą (tikriausiai, jis nelabai įsidėmėjo), po to R. nukrito ant žemės. Iš karto po to nepažįstamas asmuo atsisėdo ant R. pilvo ir pradėjo kumščiais smūgiuoti R. į veidą (kiek sudavė smūgių, jis tiksliai pasakyti negali). Sudavęs smūgius jam nepažįstamas asmuo nulipo nuo R. pilvo ir vienas išėjo (duomenys neskelbtini) g. link. Po muštynių jis suteikė R. pagalbą ir jie kartu parėjo namo.

Iš 2024 m. balandžio 13 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti R. K. veidas ir galva. Apžiūrint veidą iš priekio po dešiniąja akimi matoma melsvos spalvos kraujosruva. Ant dešiniojo žando matomas iškilęs gumbas. Apžiūrėjus veidą ir galvą iš visų pusių daugiau sužalojimų neaptikta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis.

Iš 2024 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuotas BPC darbuotojos ir vyro pokalbis. Pokalbio metu minėtas vyras paaiškino BPC darbuotojai jo užpuolimo aplinkybes, prašė konsultacijos su policija.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 34 gauti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Apžiūrėjus tryliktą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „13_01_R_20240413010731“, matyti, kaip lauke, prie įėjimo į naktinę parduotuvę, stovi 4 vyrai (profilių nesimato), vienas iš jų pastumia kitą vyrą, vėliau matyti, kad tarp tų dviejų vyrų vyksta grumtynės. Prie įvykio priėjo daugiau asmenų, kurie užstoja vaizdą ir grumtynių nesimato. Paskui matyti, kad visi išsiskirsto, kaltinamasis nueina nežinoma kryptimi, o nukentėjusysis lieka prie naktinės parduotuvės, vaizdo įrašas tuo pasibaigia. Apžiūrėjus keturioliktą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „14_01_M_20240413010957“, matyti, kad nukentėjusysis atsisėda ant bortelio, esančio šalia įėjimo į naktinę parduotuvę, tuo vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrėjus penkioliktą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „15_01_R_20240413011007“, matyti, kaip nukentėjusysis sėdi ant bortelio, o kitas vyras pila jam ant rankų vandenį, duoda servetėlių ir nukentėjusysis valosi veidą/rankas. Apžiūrėjus trisdešimtą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „30_01_R_20240413014002“, matyti, kad iš naktinės parduotuvės išeina nukentėjusysis bei dar vienas vyras ir jie nueina nežinoma kryptimi.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje 2K-124-719/2022).

Pažymėtina, kad M. I., padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis M. I. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. I. pažeidė viešąją tvarką, jis 2024 m. balandžio 13 d., apie 0.20 val., viešoje vietoje, šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė R. K. į pilvą, o pastarajam nukritus ant žemės, kairės rankos kumščiu tris kartus trenkė į dešinę veido pusę, taip R. K. sukeldamas fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo M. I. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. I. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl M. I. skirtinos bausmės

BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. I., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryta viena tyčinė, baigta nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimu sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. I. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. I. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau nebaustas administracine tvarka, yra teistas 4 kartus (teistumas neišnykęs). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir M. I. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, M. I. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, jos terminą nustatant artimą maksimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės rūšies terminui, t. y. M. I. skiriama 75 parų arešto bausmė.

M. I. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių

M. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. I. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. I. sulaikymo dienos.

M. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.