Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-9481-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
e2-9481-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00547-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
O. G.
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9481-1079/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00547-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovei O. G., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui V. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-959/2014 priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 86,89 Eur iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra nedidelės, pragyvena iš gaunamų pašalpų už vaikus ir vaikų tėvų mokamo išlaikymo. Lietuvoje keitėsi ekonominė padėtis, piniginė valiuta, dėl to viskas brango ir dar brangsta. Vaikas paaugo, priteisiant išlaikymą dukrai buvo vieneri metukai, šiuo metu ji jau šešių metų, jos poreikiai padidėjo, ji pradės lankyti mokyklą, bus reikalinga pirkti uniformą, sportinę aprangą, lavinimo priemones, pratybas. Vaikui išlaikyti išleidžia: paltams ir striukėms 40 Eur, palaidinukėms po 20 Eur, suknelėms 20 Eur, apatiniams rūbams 50 Eur, megztinukams 20 Eur, avalynei 50 Eur, maistui 150 Eur, higienos reikmenims 40 Eur, patalynei 25 Eur, skalbimo priemonėms 20 Eur, mokslo reikmėms 40 Eur, lavinimo priemonėms 20 Eur, laisvalaikiui 10 Eur ir kt., iš viso 500 Eur. Kadangi po teismo priimto sprendimo 2014 m. spalio 31 d. dukters poreikiai esmingai pasikeitė, ji paaugo, jos ugdymui ir lavinimui reikalinga daugiau išleisti, todėl priimtas teismo sprendimas dalyje pakeistinas ir priteistas išlaikymo dydis padidintinas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atvykti į posėdžius įteikti tinkamai – kartu su juo gyvenančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 d.), todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis 150 Eur per mėnesį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad su atsakovu visiškai nebendrauja, atsakovas dukrą paskutinį kartą lankė, kai jai buvo dveji metai. Prašo padidinti vaiko išlaikymą, nes pačiai nepakanką lėšų vaikui išlaikyti. 2014 m. teismo sprendimu vaikui buvo priteistas 300 Lt išlaikymas. Šiuo metu mergaitei yra 6 metai, lanko darželį gretimame kaime. Už darželį moka 45 Eur per mėnesį. Ji nedirba, ketina pradėti dirbti kitais metais, kai mergaitė pradės lankyti mokyklą. Šiuo metu gauna 140 Eur išmoką vaikui už du vaikus, kitų pašalpų negauna. Atsakovo darbdavys perveda dukrai priteistą išlaikymą po 89 Eur. Ji turto neturi, gyvena name, kuris priklauso jos draugui, šeima gyvena ūkiškai. Buvo prašiusi atsakovo pabūti ligoninėje prie sergančio vaiko, kad ji galėtų grįžti pas kitą dukterį. Bet atsakovas jai paaiškino, kad negali mesti darbo tam, kad būtų su vaiku. Atsakovas su vaiku nebendrauja, dovanų nedovanoja. Jos žiniomis, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, ketina vesti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. spalio 31 m. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 86,89 Eur, kurį atsakovas šiuo metu moka, padengė turėtus išlaikymo įsiskolinimus. Ieškovė augina du vaikus, atsakovo dukrai 6 metai, ji lanko darželį, reikės pradėti ruošti mokyklai, vaikui ieškovė išleidžia apie 500 Eur. Prašomas priteisti išlaikymo dydis ženkliai mažesnis už rekomenduojamą pusės minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydį. Prašomas 150 Eur išlaikymas bus pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo pajamos yra pastovios. Ieškovė ne tik savo pajamomis, bet ir savo darbu prisideda prie vaiko išlaikymo. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. B. yra nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai; Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu priteistas iš atsakovo V. B. išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad O. G. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. paskirta ir išmokėta vaiko išlaikymo išmoka 68,40 Eur; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog ieškovė O. G. šiuo metu niekur nedirba, atsakovas V. B. nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais mėnesiais yra apie 1200 Eur; VĮ Registrų centro duomenimis, tiek ieškovė, tiek atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi; iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi; Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovo išlaikymo įsiskolinimo ieškovei nėra, kitų vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu nėra pradėta.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad praėjus 5 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių vaiko amžius, mergaitė lanko darželį, greitai lankys ir mokyklą, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė ieškinyje pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu vaikui skiria 200 Eur, todėl ir atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti atsakovo nepilnametį vaiką, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei iki šiol.

Ieškovė prašo padidinti vaikui išlaikymą iki 150,00 Eur. Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad abi šalys jų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė su dvejais vaikais gyvena jos draugui priklausančiame name, niekur nedirba, gyvena ūkiškai, gauna išmokas vaikams – 140 Eur ir vaikams priteistą išlaikymą. Tuo tarpu atsakovas turi nuolatinį darbą, gauna 1200 Eur darbo užmokestį, duomenų apie kitų išlaikytinių buvimą ar jo patiriamas kitas būtinas išlaidas byloje nėra, todėl teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą jų nepilnametei dukrai. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu dar ir dėl to, kad, kaip minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ji gauna labai mažas pajamas, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant jų bendrą vaiką dėl kartu gyvenant atsirandančių nenumatytų, papildomų išlaidų. Šios aplinkybės nesuteikia atsakovui pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Pažymėtina, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, jo nematė ketverius metus, teismo proceso metu taip pat laikėsi pasyvios pozicijos. Matyti, kad jis visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, išskyrus priteisto išlaikymo teikimą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų, atsižvelgdamas į išaugusius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, gaudamas nemažą darbo užmokestį, turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir 2014 m. spalio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydis nuo 86,89 Eur padidintinas iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. liepos 5 d. iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė O. G. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti K. B. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2014 m. spalio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-959/2014 iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) iki vaiko pilnametystės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl 17 Eur (63,11 Eur x 12 x 3 proc. – 25 proc.) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo V. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2019 m. gegužės 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1362-8888 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 22 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-5937 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 221,51 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 221,51 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 5,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2014 m. spalio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-959/2014 priteistą nepilnamečiam vaikui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2014 m. spalio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-959/2014 iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,10 Eur (penkis eurus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 221,51 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 51 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė