Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinė Vilniuje, Verkių g. 25C-1, atsiskaitomoji sąskaita LT313520093503840425, atstovaujamą advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“, juridinio asmens kodas 302474459, buveinė Vilniuje, Konstitucijos prospektas 9-124, ieškinį atsakovui V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, įteikti 2019 m. lapkričio 12 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ir atsakovo V. Ū. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K175257797 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 3700 Eur vartojimo kreditą, šiomis Sutarties specialiosiomis sąlygomis: paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2686,40 Eur, tarpininkavimo mokestis – 9,90 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos, preliminari tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 632,24 Eur, metinė palūkanų norma – 24 procentai, bendros vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 32,91 procentai, bendra vartojimo kredito suma – 7018,64 Eur. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo per 60 mėnesių, t. y. iki 2023 m. lapkričio 30 d., grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą (3700 Eur) ir vartojimo kredito mokestį, kurį sudaro 2686,40 Eur palūkanos ir 632,24 Eur tarpininkavimo mokestis. 2019 m. spalio 2 d. ieškovė atsakovui išsiuntė pranešimą apie sutarties sąlygų nevykdymą bei raginimą sumokėti 541,59 Eur susidariusį įsiskolinimą. 2019 m. spalio 23 d. ieškovė atsakovui išsiuntė pranešimą apie Sutarties nutraukimą, kuri įsigaliojo 2019 m. spalio 29 d. Pranešimo rengimo dieną susidariusi skola yra 543,90 Eur. Jokių duomenų apie tai, kad skola būtų sumokėta, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (Lietuvos Respublikos CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6.59 straipsnis). Skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovas turi pareigą įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarties bendrosiose sąlygose yra apibrėžta palūkanų sąvoka, o būtent tai, kad palūkanos yra atlyginimas, mokamas kiekvieną mėnesį už naudojimąsi bendra finansuojama suma. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo periodinių įmokų už jam suteiktą vartojimo kreditą, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 3495,35 Eur skolą (negrąžintą vartojimo kredito dalį), 296,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 31 d., 24,00 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3495,35 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,17 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 31 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 246,01 Eur advokato išlaidas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio pripažinimo nesąžininga vartojimo sutarčių sąlyga

Vartojimo sutartims taikomas nesąžiningų sąlygų kontrolės institutas, įtvirtintas CK 6.228⁴ straipsnyje, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (su pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių) (toliau – Direktyva). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017). Sutinkamai su šiuo reglamentavimu, teismas turi teisinį pagrindą vertinti, ar sutarties sąlyga, susijusi su tarpininkavimo mokesčio nustatymu atsakovui, atitinka sąžiningumo standartus.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Minėta, jog CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Atitinkamai sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

Sutinkamai su aukščiau pateiktu reglamentavimu, teismas vertina šalių sudarytą Sutartį pagal sąžiningumo kontrolės instituto normas.

Teismas, išanalizavęs Sutarties nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio, sprendžia, kad, šiuo atveju, tarpininkavimo mokestis atlieka tiek mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, tiek netesybų funkciją (vertinamas kaip bauda). Iš Sutarties bendrųjų sąlygų matyti, kad atsakovui vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos tarpininkavimo mokesčio nuolaida netaikoma visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui (Sutarties 5.3. punktas, 5.14. punktas). Teismas sprendžia, kad toks sutarties sąlygų įforminimas vertinamas kaip vartotojo, šiuo konkrečiu atveju, atsakovo civilinė atsakomybė, kuomet atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo Sutartį, t. y. nustatomas mokėti ženkliai didesnis tarpininkavimo mokesčio dydis nei, kad atsakovas tinkamai būtų vykdęs savo finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad Sutartyje šalys susitarė, kad preliminari tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 632,24 Eur, t. y. kuomet atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau, šiuo atveju, kuomet atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 2186,05 Eur paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis (2186,05 Eur) yra didesnis nei pusė suteikto vartojimo kredito (3700 Eur) dalis. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju, ieškovės nustatytas tarpininkavimo mokestis – 2186,05 Eur – prilyginamas netesyboms, o jo dydis yra neproporcingai per didelis. Teismas preziumuoja, kad Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio ir jo nustatymo yra nesąžiningos, t. y. atsakovui yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo nėra aiškios ir suprantamos net ir vidutiniškai informuotam, protingai apdairiam ir atidžiam vartotojui. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties 5.3.1. punktas); 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų (Sutarties 5.3.2. punktas). Sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o ieškovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta ieškovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Sutarties 5.14. punkte nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai ieškovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Toliau teismas analizuoja Sutarties specialiąsias sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio, kuriose yra numatyta, jog tarpininkavimo mokestis – 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) (Sutarties 5.3.1. punktas); apskaičiuojamas Sutarties 5.3.2. nustatyta tvarka. Preliminari tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 632,24 Eur. Teismas pažymi, kad šalių sudaryta Sutartis kyla iš vartotojų teisinių santykių, vartotojas visais atvejais laikomas ekonomiškai silpnesnėje padėtyje. Teismas vertina, jog nors Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo yra suformuotos gramatiškai teisingai, tačiau negalima daryti išvados, kad vartotojas galėtų suprasti iš šių sąlygų jam tenkančius ekonominius padarinius. Nėra pagrindo tikėtis, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas suprastų tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarką. Teismas svarsto, kad, šiuo konkrečiu atveju, atsakovas, pasirašydamas Sutartį, nesigilino į jam nustatomus mokesčius bei galinčias kilti pasekmes, nevykdant ar netinkamai vykdant minėtą sutartį, tačiau atsižvelgiant į tai, kuomet kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio aiškumo ir suprantamumo, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo – silpnesnės šalies – naudai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, teismas sprendžia, kad Sutarties rašytinės sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, o šio reikalavimo neatitinkanti sąlyga pripažįstama nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

Teismas, išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą, nustatė, kad Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos. Teismas daro išvadą, kad Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio nebuvo aptartos individualiai, vartotojas neturėjo realios galios nulemti šių standartinių Sutarties sąlygų. Tokia situacija pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, todėl teismas, remdamasis ir šia įstatymo nuostata, Sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio pripažįsta nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio nustatymo atsakovui nėra aiškios ir suprantamos (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis), šios sutarties sąlygomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), Sutarties sąlygos nebuvo aptartos individualiai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).Tokiu būdu yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl teismas preziumuoja, kad Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio nustatymo atsakovui yra nesąžiningos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų 63,46 procento reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis – 85 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, atstovaujamai advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“, juridinio asmens kodas 302474459, iš atsakovo V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3495,35 Eur negrąžintą vartojimo kredito dalį, 296,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 31 d., 24,00 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3495,35 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,17 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 31 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 246,01 Eur advokato išlaidas ir 85 Eur žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.