Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1962-436/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
2S-1962-436/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08527-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
UAB „Envija“
Pareiškėjas
UAB „Veistas“
Advokatai
Laura Daumantaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1962-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08527-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Envija“ atstovės advokatės Lauros Daumantaitės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12991-191/2016 pagal pareiškėjo UAB „Veistas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., UAB „Envija“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Veistas“ prašė teismo panaikinti antstolės 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymą Nr. S-11116530, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas skubiai įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2016 ir nustatyti, jog UAB „Veistas“ laisvai disponuotinų lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. LT59 7044 0600 0783 2174 (AB SEB bankas), suma 2016 m. kovo mėnesiui sudaro 487 384,69 Eur.Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/01026 kreditorės UAB „Envija“ naudai skolininkės UAB „Veistas“ atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015, kuria nutarta areštuoti UAB „Veistas“ 487 384,69 Eur reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises – gautinas iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras" lėšas pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuoto viešojo konkurso Nr. 86213 sąlygas ir šio konkurso pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims; areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausti naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.Antstolė pritaikė areštą skolininko banko sąskaitoje Nr. LT59 7044 0600 0783 2174 (AB SEB bankas) esančioms piniginėms lėšoms 487 384,69 Eur sumai. Minėta nutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųsta atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. priėmė nutartį dėl LAP pakeitimo, kuria nutarė pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti UAB „Veistas“ gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atlieku tvarkymo centras“ pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutarti Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti tokia savo ir/ar iš užsakovo UAB „Telšių regiono atlieku tvarkymo centras“ gauta piniginiu lėšų dalimi, kuri yra būtina 2013-07-12 rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 pagrindu atliekamu darbu bei įsipareigojimu pagal šią sutarti vykdymui (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagas ir/ar darbus apmokėjimui; įpareigoti nutarti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuria UAB „Veistas“ per viena kalendorinį mėnesį galės panaudoti atsiskaitymams / mokėjimams pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutarti Nr. MBA 2013/07/06, o taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.Antstolė iki šios dienos nėra nustačiusi laisvai disponuotinų lėšų sumos nei atsiskaitymams pagal rangos sutartį vykdyti, nei mokėjimams, susijusiems su darbo teisiniais santykiais, atlikti, nors tą imperatyviai numato nutarties rezoliucinė dalis. 2016 m. balandžio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-11116530, kuriuo skolininkės prašymą tenkinti atsisakė, nurodydama, kad vykdomoji byla yra užbaigta, o užbaigtoje vykdomoje byloje antstolis negali atlikti jokių procesinių veiksmų.Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.Atkreipė dėmesį, jog pagal turimus TAR pateiktus duomenis šiuo metu UAB „Veistas“ laisvai disponuoja lėšomis, kurios skirtos mokėti darbo užmokestį, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams ir nėra nustatytas joks šių mokėtinų lėšų dydžio apribojimas per mėnesį ar apribojimas, iš kurių ar kurios sąskaitos šiuos mokėjimus atlikti, todėl laikytina, kad UAB „Veistas“ teisės nėra pažeidžiamos ir UAB „Veistas“ šiuos mokėjimus gali pilnai vykdyti. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/01026 yra duomenys, kad draudimas disponuoti piniginėmis lėšomis gautinomis iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ yra panaikintas 2015 m. rugpjūčio 24 d. (Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre).Suinteresuotas asmuo UAB „Envija“ taip pat nesutiko su skolininkės UAB „Veistas“ skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolė pagal Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015 išduotą vykdomąjį dokumentą įvykdė ir 2015-08-24 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, grąžino pirmosios instancijos teismui pilnai įvykdytą nutartį. Ginčo, kad vykdomoji byla Nr. 0114/15/01026 yra užbaigta, nėra, o skolininkė UAB „Veistas“ neskundė antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Veistas“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų patenkino – panaikino 2016 m. balandžio 8 d. antstolės S. V. patvarkymą Nr. S-11116530 vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/01026 ir įpareigojo antstolę S. V. įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-14 nutartį byloje Nr. e2-76-464/2016. Teismas nurodė, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdęs antstolis privalo įvykdyti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pakeistos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015 nebuvo nurodyta, kad antstolis yra įpareigojamas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuria skolininkė UAB „Veistas“ galės panaudoti įvairiems atsiskaitymams per vieną kalendorinį mėnesį, nes įstatymo nuostata, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, dar negaliojo. Ši CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata įsigaliojo nuo 2015-08-01, t. y. vėliau, nei pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias pasaugos priemones.Laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ar pakeisti, spręsti dėl tokių priemonių proporcingumo, šalių interesų derinimo ar nuostolių atsiradimo bei jų dydžio gali tik teismas, antstoliui tokios teisės įstatymai nesuteikia (CPK 149 str., 151 str.).Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-14 nutartimi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis įpareigotas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią UAB „Veistas“ per vieną kalendorinį mėnesį galės panaudoti atsiskaitymams/mokėjimams pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06, o taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, privalomais mokėjimais Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams (prijungta vykdomoji byla Nr. 0114/15/01026. b. l. 85–88).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-09-11 įsakymu Nr. 1R-264 numatyta, jog iki įsakymo Nr. 1R-222 įsigaliojimo (2015-09-30) užbaigtose vykdomosiose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriose teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, po įsakymo Nr. 1R-222 įsigaliojimo konkrečią lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas, įsakyme Nr. 1R-222 nustatyta tvarka nustato vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdęs antstolis.Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdė antstolė S. V.. Todėl įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-14 nutartį pakeisti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-09-11 įsakymu Nr. 1R-264, turi antstolė S. V..

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Envija“, atstovaujamas advokatės Lauros Daumantaitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės UAB „veistas“ skundą atmesti ir priteisti kreditorės naudai jos turėtas 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Teismas, priimdamas tokią nutartį, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nes šiuo atveju taikydamas materialinės teisės normą – LR teisingumo ministro 2015-09-11 įsakymą Nr. 1R-264, netaikė CPK normų bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė formalų sprendimą, kurio vykdymas šiandien net nebeaktualus.CPK 632 straipsnio l dalies l punkte numatyta, kad vykdomoji byla užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. CPK 586 straipsnio 2 dalis numato, kad be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus. Procesinės teisės normos nenumato galimybės atnaujinti jau užbaigtos vykdomosios bylos. Antstolė dar 2015-08-24 priėmė patvarkymą dėl Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015, pagal kurią teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, įvykdymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, todėl sutinkamai su CPK 632 straipsnio 1 dalies l punktu, laikoma, jog vykdomoji byla yra užbaigta. Skolininkė UAB „Veistas“ neskundė antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo. Pažymi ir tai, jog skolininkė nesikreipė ir į antstolę, kad vykdymo veiksmai būtų sustabdyti ir vykdomoji byla nebūtų užbaigta iki kol apeliacine tvarka nebus išnagrinėtas UAB „Veistas" atskirasis skundas.Teismas skundžiama nutartimi atnaujino užbaigtą vykdomąją bylą, nors vykdomąjį procesą reglamentuojančiose teisės normose nenumatytas užbaigtos vykdomosios bylos atnaujinimo institutas. Civilinė byla pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžiami antstolės veiksmai (neveikimas) jau užbaigtoje vykdomojoje byloje, negalėjo būti iškelta, o pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.).Kad būtų pagrindas konstatuoti antstolės S. V. 2016-04-08 patvarkymo Nr. S-l 1116530 nepagrįstumą, teismas turėjo įvertinti, ar 2013-07-12 Rangos sutartis, kurios vykdymui ir buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės su tikslu nustatyti konkrečią disponuotinų lėšų sumą dėl šios sutarties vykdymo, yra dar vykdoma ir nepasibaigusi, o nustačius šį faktą, vertinti, ar skolininkė UAB „Veistas“ pateikė antstolei įrodymus, susijusius su ES lėšomis finansuojamų darbų atlikimu bei jų kaštais ir pagrindė prašomos nustatyti disponuotinos sumos dydį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių netyrė ir nevertino.Pažymi, kad kreditorė UAB „Envija“ pateikė teismui informaciją, jog projektas yra pasibaigęs, o Rangos sutartis įvykdyta dar 2015 m. lapkričio 30 d. Taigi, teismo sprendimu buvo konstatuotas tikslas – sklandus 2013-07-12 Rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 vykdymas. Tačiau 2013-07-12 rangos sutartis Nr. MBA 2013/07/06 yra pasibaigusi ir tikslas nebegali būti pasiektas, o konkrečios disponuotinos sumos nustatymas nebetenka prasmės. Juo labiau, kad jokie darbai bei įsipareigojimai pagal įvykdytą Rangos sutartį neatliekami, todėl teismo sprendimas įpareigoti antstolį nustatyti konkrečią disponuotiną sumą dėl Rangos sutarties vykdymo yra ne tik nelogiškas, neįvykdytinas, bet tuo pačiu pažeidžiantis ir kreditorės UAB „Envija“ interesus.Skolininkė, prašydama nustatyti disponuotiną sumą, pateikė eilę sąskaitų faktūrų, tačiau visu pirma, skolininkės UAB „Veistas“ pateiktos sąskaitos faktūros yra kitos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-676-221/2016 ginčo dalykas; dėl šių sumų pagrįstumo tarp šalių vyksta ginčas, todėl antstolei leidus skolininkei atsiskaityti iš areštuotos sumos pagal pateiktus dokumentus, ji atliktų kito, dar nepriimto teismo sprendimo, vykdymą. Antra, skolininkė, pateikdama sąskaitas faktūras, kuriomis ji grindžia disponuotinos sumos dydį, nepateikia jokių įrodymų, jog jos nėra apmokėtos, nepateikia nei subrangovų pretenzijų ar raginimų atsiskaityti už atliktus darbus, nėra aišku, ar šios sumos yra pagrįstos ir mokėtinos. Trečia, kaip matyti iš UAB „Veistas“ 2016-01-29 pažymos apie įsiskolinimus UAB „Veistas“ subrangovams, atlikusiems darbus objekte Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009 „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, skolininkė UAB „Veistas“ yra skolinga subrangovams UAB „Hidrotera“, SKN Machinebouvv B.V., UAB „Manfula“ ir UAB „Plungės lagūna“ bendroje sumoje 521 516,12 Eur. Tokiu būdu, skolininkė, prašydama nustatyti disponuotiną lėšomis sumą – 487 384,69 Eur dydžio, iš esmės siekia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pateikdama prašymą dėl disponuotinos sumos nustatymo ir šį prašymą grįsdama PVM sąskaitomis faktūromis, skolininkė pateikė sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminai yra suėję dar iki teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir kurios negalėtų būti įskaitomos į disponuotinų lėšų sumą pagal priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Toks skolininkės nesąžiningas elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis, sąmoningas siekis bet kokiu būdu pakenkti UAB „Envija“ interesams ir pasiekti, jog UAB „Envija“ reikalavimų užtikrinimui areštuota 487 384, 69 Eur suma, būtų išskirstyta visiems kitiems subrangovams, bet tik ne UAB „Envija“. Tenkinus skolininkės prašymą susidarytų situacija, pagal kurią teismo nutartimi užtikrinti kreditorės UAB „Envija“ ieškinio reikalavimai būtų kvestionuoti antstolės, o UAB „Envija“ interesai nebebūtų niekaip užtikrinti. Taigi, skolininkės UAB „Veistas“ interesai įgytų prioritetą UAB „Envijos“ atžvilgiu, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nebūtų pasiektas, o ieškinio tenkinimo atveju susidarytų reali grėsmė ieškovei UAB „Envija“ palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Pareiškėja UAB „Veistas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsprendė teisinį klausimą, ar antstolė S. V. turi pareigą ir procesines galimybes įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl LAP keitimo. Tuo tarpu, kreditorė, pateikdama atskirąjį skundą ir neva skųsdama Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį, realiai kvestionuoja ne ginčijamą nutartį, o visai kitoje byloje priimtos nebeskundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl LAP keitimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodytos aplinkybės sudaro neabejotiną pagrindą kreditorės pateiktą atskirąjį skundą atmesti pilna apimtimi, kadangi atskirajame skunde nėra nei vieno motyvo, susijusio su būtent šioje civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų spręsto skundo dalyku.Kreditorė, pateikdama atskirąjį skundą, nekvestionavo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados. Dar daugiau, atskirajame skunde kreditorė nurodo, jog ji teikia atskirąjį skundą dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas kilusiam klausimui aktualų materialinės teisės aktą (LR teisingumo ministro 2015-09-11 įsakymą Nr. 1R-264), nevertino, ar tikslinga yra nustatyti skolininkei laisvai disponuotinų lėšų sumą, taip pat aplinkybių, kokia apimtimi turi būti nustatyta laisvai disponuotinų lėšų suma. Šiame kontekste skolininkė pažymi, jog visas aukščiau nurodytas aplinkybes yra išsamiai ištyręs ir įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje.Nors vien ši aplinkybė sudaro absoliutų pagrindą atmesti kreditorės atskirąjį skundą, teikdama šį atsiliepimą skolininkė papildomai pasisako ir dėl kreditorės išdėstytų, su nagrinėjama byla nesusijusių, motyvų akivaizdaus nepagrįstumo. Skolininkė neneigia, jog rangos sutartyje apibrėžtas projektas šiai dienai yra įgyvendintas ta prasme, kad objektas yra pastatytas, tačiau skolininkės finansinė prievolė atsiskaityti su subrangovais už šiai dienai pilna apimtimi jau atliktus rangos darbus neabejotinai yra galiojanti ir vykdytina, todėl rangos sutartis nelaikytina pasibaigusia. Aplinkybę, jog skolininkė turi pareigą atsiskaityti su rangovais pagal rangos sutartį, patvirtina ne tik byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, bet taip pat ir pridedama vieno iš rangovų pretenzija, kurioje atsispindi rangovo reikalavimai skolininkės atžvilgiu dėl finansinių prievolių vykdymo, su įspėjimu apie gresiančius teisminius ginčus dėl turimų prievolių nevykdymo.Net jeigu skolininkė ir neturėtų galiojančių ir vykdytinų finansinių prievolių pagal rangos sutartį, o laisvai disponuotinų lėšų suma būtų nustatyta, nurodytos aplinkybės jokia apimtimi nepažeistų kreditorės interesų, kadangi laisvai disponuotinų lėšų skolininkė negalėtų panaudoti kitiems, nei nutartyje dėl LAP keitimo nurodytiems, tikslams.Tarp kreditorės ir skolininkės šiai dienai vis dar vyksta ginčas dėl 487 384,69 EUR skolos priteisimo, tačiau kreditorė, nesąžiningai naudodamasi laikinųjų apsaugos priemonių institutu, šio instituto pagalba siekia gauti ieškiniu keliamų reikalavimų patenkinimą dar iki teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Siekdama nurodyto tikslo, kreditorė netgi kvestionuoja įsiteisėjusioje nutartyje dėl LAP keitimo nustatytas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolės S. V. 2016 m. balandžio 8 d. priimto patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/01026 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015 ieškovės UAB „Envija” ieškinio reikalavimams užtikrinti, nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Veistas“ 487 384,69 Eur reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises – gautinas iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšas pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuoto viešojo konkurso Nr. 86213 sąlygas ir šio konkurso pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausta naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/15/01026 medžiagos matyti, kad UAB „Envija“ tą pačią dieną kreipėsi į antstolę dėl minėtos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties vykdymo. Antstolė S. V. aprašė UAB „Veistas“ pinigines lėšas ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo teismui. Vėliau toje pačioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Veistas“ prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jai gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš UAB „Telšių regiono aplinkos tvarkymo centras“ pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti savo lėšomis, kiek tai susiję su UAB „Veistas“ įsipareigojimų pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagų bei darbų, reikalingų šios sutarties vykdymui, įgijimą apmokėjimu).Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi prieš tai minėtą Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – UAB „Veistas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino ir pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leido UAB „Veistas“ gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti tokia savo ir / ar iš užsakovo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ gauta piniginių lėšų dalimi, kuri yra būtina 2013-07-12 rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 pagrindu atliekamų darbų bei įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagas ir/ar darbus apmokėjimui). Taip pat teismas įpareigojo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią UAB „Veistas“ per vieną kalendorinį mėnesį galės panaudoti atsiskaitymams / mokėjimams pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06, o taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, privalomais mokėjimais Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/15/01026 medžiagos matyti, kad remiantis prieš tai minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „Veistas“ atstovas ne kartą kreipėsi į antstolę S. V. su prašymais įvykdyti minėtą nutartį, tačiau antstolė prašymų netenkindavo ir 2016 m. balandžio 8 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, su kuriuo UAB „Veistas“ nesutinka ir prašo panaikinti.Pažymėtina, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentu vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Viena iš įstatymu nustatytų funkcijų, kurias atlieka antstolis, yra teismo nutarčių, priimtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymas (CPK 152 str. 6 d., 587 str. 4 p., 634 str. 3 d.).Nagrinėjamos bylos atveju antstolė vykdydama Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Veistas“ atžvilgiu, sudarė turto aprašą ir užbaigusi vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą grąžino teismui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė prieš tai minėtą teismo nutartį ir įpareigojo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią UAB „Veistas“ per vieną kalendorinį mėnesį galės panaudoti atsiskaitymams/mokėjimams pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06, o taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, privalomais mokėjimais Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.Įstatyme nustatyta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomos skubiai (CPK 152 str. 1 d.). Antstoliai šias nutartis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 6 d.). Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį asmuo skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikia antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis skundą tenkina, jis priima patvarkymą, o jeigu atsisako tenkinti skundą, – skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas atitinkamam apylinkės teismui.Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Veistas“ skundžia antstolės veiksmus, kuriais ji atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įvykdyti įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį. Tai reiškia, kad apeliacijos ribas sudaro antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo nustatymas, priimant skundžiamą 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymą Nr. S-11116530. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2016 m. sausio 14 d. nutartį, vadovavosi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusia CPK 145 straipsnio 6 dalies redakcija, kurioje nurodyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdama atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atliktiLietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-222 buvo pakeista Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri papildyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1R-264 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Šios sprendimų vykdymo instrukcijos 12² punkte nurodyta, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015 nebuvo nurodyta, kad antstolis yra įpareigojamas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuria skolininkas galės panaudoti įvairiems atsiskaitymams per vieną kalendorinį mėnesį, nes įstatymo nuostata, kadangi ši įstatymo nuostata įsigaliojo tik nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1R-264 buvo papildytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 1R-222, kuriuo pakeista Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, ir papildytas 3.4 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog iki šio įsakymo įsigaliojimo užbaigtose vykdomosiose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriose teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, po šio įsakymo įsigaliojimo konkrečią lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas, šiame įsakyme nustatyta tvarka nustato vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdęs antstolis.Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdžiusi antstolė S. V., kuri vykdomąją bylą užbaigė 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-09-11 įsakymu Nr. 1R-264, turi įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-14 nutartį, kuria pakeistos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kai teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų konstatuoja atitinkamų veiksmų neteisėtumą, antstolio atliktas procesinis veiksmas panaikinamas arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją ir, vykdymo procesui tęsiantis, antstolis konkrečioje vykdomoje byloje toliau atlieka atitinkamus procesinius vykdomuosius veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolininkės prašymo pagrįstumu, jo aktualumu, disponuotinos pinigų sumos nustatymu, neanalizuoja ir dėl nepasisako, nes tokių klausimų antstolė skundžiamame patvarkyme nesprendė, jie nebuvo nagrinėti ir pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.).Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikindamas antstolės 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymą ir įpareigodamas antstolę S. V. įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas