Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Dokšienei

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto – giminystės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. Š. pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pirma mirė P. N., jos mamos sesuo. Po to mirė P. N. sūnus R. N.. Daugiau nieko iš giminių nebeliko, ji liko viena. R. N. vedęs nebuvo, vaikų neturėjo. Į teismą kreipėsi, nes nerado P. N. gimimo liudijimo, turi tik bažnytinį liudijimą. Iki santuokos sudarymo P. N. pavardė buvo B.. P. N. yra jos teta, mamos sesuo. Mama – E. B., kitur vardas nurodytas E.. Mamos pavardė po santuokos sudarymo – S.. Jos seneliai, mamos tėvai – B. K. ir M. B. (Š.). Giminystę įrodo tai, kad jos mamos ir tetos, t. y. P. N. tėvai tie patys, o R. N. yra jos tikras pusbrolis. Žino, nes taip sakydavo mama, gyveno netoliese, su pusbroliu augo kartu nuo vaikystės, visą laiką bendravo. Suaugę taip pat gyveno netoliese L..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-45/2009; Nr. 3K-3-390/2010; Nr. 3K-3-273/2011).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama E. S., (pavardė iki santuokos – B.), mirusi(duomenys neskelbtini), ir R. N. mama P. N., (pavardė iki santuokos – B.), mirusi(duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi, norint paveldėti mirusiojo R. N. turtą, pareiškėja metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jos ir R. N. mamos yra seserys, t. y. ji yra šeštos eilės giminaitė (CK 3.134 straipsnis). Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjos motinos ir mirusiojo motinos tėvų vardai ir pavardės, kas įrodytų, kad pareiškėjos motina ir mirusiojo motina buvo seserys.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. N., gimęs(duomenys neskelbtini), yra P. N., mirusio(duomenys neskelbtini), ir P. B. N., K., mirusios(duomenys neskelbtini), sūnus. R. N. mirė(duomenys neskelbtini). L. Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad P. N., M., ir P. B., K. duktė, susituokė(duomenys neskelbtini). Iš santuokos pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) L. bažnyčioje susituokė K. S. ir E. B., kurios tėvai K. B. ir M. Š.. Iš archyvo pažymos apie gimimą matyti, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, L. Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1915 m. kovo 8 d. pakrikštyta K. ir M. iki santuokos Š., B. duktė vardu E., gimusi(duomenys neskelbtini), U. kaime. E. S. mirė(duomenys neskelbtini). U. Romos katalikų bažnyčios 1900-1907 metų metrikų knygose P. B., K. dukters, gimimo duomenų nerasta. Iš gimimo liudijimo (sudaryto pagal L. mirusiųjų knygą nuo 1984-1988 m.) matyti, kad B. P., K., gim. (duomenys neskelbtini), pakrikštyta L. bažnyčioje (duomenys neskelbtini), tėvas B. K., motina Š. M.. J. S., (duomenys neskelbtini), tėvai K. S. ir E. S.. (duomenys neskelbtini) susituokė J. S. ir V. Š.. Pareiškėja nepraleidusi įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo po R. N. mirties, paveldėjimo byla Nr. 25/2022, pareiškėjai išduotas liudijimas gauti informaciją ir dokumentus iš visų įmonių ir organizacijų apie mirusiojo turtą bei giminystę ir nuosavybę įrodančius dokumentus. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko išrašas patvirtina, kad R. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Teisme apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad pareiškėjos mama S. E., jos mama ir R. N. mama P. N. nuo vaikystės buvo draugės, kartu lankė mokyklą. Ji pati L. gyvena nuo gimimo, 27 metus dirbo apylinkėje sekretore, taip pat pavaduotoja, teko deklaruoti žmones, todėl žino, kad E. S. ir P. N. buvo seserys. Jos mama taip pat pasakojo ir aplinkiniai žinojo, kad jos yra seserys. E. S. gyveno už L. P. kaime, o P. N. U. E. S. turėjo vieną sūnų ir dvi dukras, o P. N. turėjo tris vaikus. Žino, kad iš visų giminaičių V. yra likusi viena gyva, kiti yra mirę.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Padaryti išvadą apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Iš L. parapijos klebono parengto rašto matyti, kad P. B. tėvai buvo K. B. ir M. Š.. Pareiškėjos tėvų santuokos sudarymo metu užpildytame dokumente nurodyta, kad pareiškėjos mamos E. B. tėvai taip pat buvo K. B. ir M. Š.. R. N. gimimo liudijime, N. P. mirties akto įraše, archyvo pažymoje apie R. N. tėvų santuoką nurodytas P. B. N. tėvo vardas – K.. Taip pat archyvo pažymoje apie gimimą nurodyta, kad buvo pakrikštyta K. ir M. (iki santuokos Š.) B. duktė E.. Išanalizavus visus pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus – Lietuvos valstybės archyvo pažymą, L. parapijos klebono parengtą gimimo liudijimą, R. N. medicininį mirties ir gimimo liudijimus, P. N. mirties akto įrašą, P. N. mirimo akto įrašą, pareiškėjos tėvų santuokos pažyma, E. S. mirties liudijimą, bei pareiškėjos ir liudytojos parodymus, darytina išvada, jog jie patvirtina tiek pareiškėjos, tiek liudytojos G. Š. nurodytas aplinkybes apie pareiškėjos motinos ir palikėjo motinos giminystės ryšį, buvus jas seserimis. Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių giminystę nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, t. y. tai, kad pareiškėjos motina E. S. (pavardė iki santuokos B.), ir mirusiojo R. N. mama P. N. (pavardė iki santuokos B.) yra seserys (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 448 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjos J. Š. mama E. S. (pavardė iki santuokos B.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mama P. N. (pavardė iki santuokos B.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.