Telšių apylinkės teismo įsakymas

2023-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-460-1139/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
e1-460-1139/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33553-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-460-1139/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33553-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nustatyta, kad

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis individualios veiklos pagrindu nuo 2022 m. birželio 2 d., neteistas, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2023 metų rugsėjo 2 d. apie 1 val. 51 min. Mažeikių mieste, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo kelių transporto priemonę – V. P. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2023 m. rugsėjo 2 d. 02.11 val. alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 (patikrinimo Nr. 18432) jam nustatytas 2,78 ‰ (promilių) neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis J. R. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai. Jis Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau nei 10 metų, lietuvių kalbą supranta, skaito ir rašo lietuviškai. 2023 metais rugsėjo 1 dieną, apie 08.00 val., su dviračiu numynė pas pažįstamą R. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali. Pas R. važiavo padėti draugiškai sukapoti malkas, kai pabaigė kapoti malkas, laiko tiksliai pasakyti negali, tada apie 18.00 valandą, kartu su R., sėdo vartoti alkoholio. Vartojo „Valstybinę“ degtinę, kiek jos tiksliai išgėrė, pasakyti negali, gal 2 butelius po 0,5 litro talpos, taip pat gėrė ir alaus. Kai baigė gerti alkoholį, lauke jau buvo tamsu, valandų tiksliai pasakyti negali. Lauke pradėjo lyti. Tada R. įėjo į namo vidų, o jis paliko lauko pavėsinėje, ten kiek pamena užmigo. Po to, pamena, kad sėdi policijos tarnybiniame automobilyje ir bendrauja su policijos pareigūnais, kurie sakė, kad jis pasiėmė svetimą automobilį ir su juo važiavo ir dabar sulaikytas. Kiek policijos pareigūnams įpūtė į alkotesterį, nepamena. Kaip pasiėmė R. P. kieme stovėjusio automobilio užvedimo raktelius, pasakyti negali, nes net nepamena su kokiu automobiliu važiavo, nes pas R. kieme stovi apie 4-5 automobiliai, o užvedimo rakteliai gal buvo automobilio užvedimo spynoje. Dabar žino iš pranešimo apie įtarimą, kad važiavo su „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Vairuotojo pažymėjimo nėra buvęs įgijęs, tačiau vairuoti moka. Dėl to, kad be R. žinios pasiėmė jo automobilį ir būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti (jos nėra įgijęs) vairavo automobilį, nuoširdžiai gailisi.

3. Papildomos įtariamojo apklausos metu J. R. parodė, kad dėl įteikto pranešimo prisipažįsta pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo jam nepriklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nežino, kuris priklausė V. P., jos atsiprašė, kad paėmė be jos žinios jos automobilį. Taip pat nori pasakyti, kad sutinka su baudžiamuoju įsakymu, kad jam paskirtų baudą, yra neteistas, dėl padaryto pažeidimo tikrai nuoširdžiai gailisi ir jam paskirtą baudą susimokės dalimis (jei taip bus įmanoma), nes vykdo individualią veiklą, jo mėnesinės pajamos yra apie 800 eurai, kadangi jo žiniomis automobilis yra įvertintas didele suma, tai yra virš 16000 eurų, dėl to, prašo sumažinti automobilio vertę pagal protingumo kriterijus, nes mano, kad tikrai per didelė automobilio vertė.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

4.1. 2023 m. rugsėjo 2 d. 02.28 val. registruotas pranešimas ROIK Nr. 0123000522614, kad sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 3,74 prom., antru – 2,78 prom. girtumai. Taip pat šiame pranešime nurodyta, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti.

4.2. 2023 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 01 val. 51 min. adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių aikštelėje sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas sunkus (2,78 prom.) girtumo laipsnis. Vairuotojas neturi teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs. Įtariamajam įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradedamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ikiteisminį tyrimą.

4.3. 2023 m. rugsėjo 2 d. 01.51 val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 3,74 ‰ (prom.) neblaivumas.

4.4. 2023 m. rugsėjo 2 d. 02.11 val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 2,78 ‰ (prom.) neblaivumas.

4.5. 2023 m. rugsėjo 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmu tikrinimu, atliktu 01.51 val., nustatytas 3,74 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, atliktu 02.11 val., - 2,78 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais J. R. sutiko.

4.6. Liudytoja V. P. parodė, kad 2023 metais rugsėjo 1 dieną, pas ją su vyru R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo senas pažįstamas J. R., kurį jau pažįsta apie 17 metų, jis tą dieną, atvažiavo su dviračiu, padėti kapoti malkas. Po to, laiko pasakyti negali kada, jis su vyru pabaigė kapoti malkas, pabaigę darbus, jie sėdo vartoti alkoholio. Kiek J. su vyru R. išgėrė alkoholio, pasakyti negali, nes ji buvo nuėjusi jau miegoti. Po to į kambarį atėjo vyras R. ir pažadinęs, paprašė, kad parvežtų J. namo, nes lauke lijo ir buvo naktis, kiek buvo valandų, į laikrodį nežiūrėjo. Ji atsikėlė iš lovos, apsirengė, nuėjo į apačią, kur lauko pavėsinėje miegojo J., jam pasakė, kad jį parveš iki Mažeikių, tai yra namo, tačiau J., buvo toks girtas, kad jis sakė, niekur nevažiuos. Tada jam pasakė, kad palieka atrakintas namo duris, jei paliks šalta, kad pareitų miegoti į namo vidų, o ryte, atsikels ir namo grįš su dviračiu. Tada nuėjo vėl miegoti. Ryte atsikėlusi apie 09.30 val. ir pažiūrėjusi per virtuvės langą, pastebėjo, kad lauke stovi J. dviratis, su kuriuo jis atvažiavo, ir nebėra namo kieme stovėjusio jos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme taip pat nebuvo ir J., tada skambino jam, tačiau, jis į skambutį neatsiliepė, tada pasitarusi su savo vyru R., pranešė policijai, kad pažįstamas asmuo, pasinaudojo automobiliu, kurio šiuo metu nebėra kieme. Po to adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai ir informavo, kad jos vardu registruotas automobilis yra sulaikytas ir uždarytas į saugojimo aikštelę „Autobastionas“. Automobilio užvedimo raktelius buvo palikusi savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo spynelėje, nes su vyru turi dar 5 automobilius ir jais naudojasi abu, dėl to, užvedimo rakteliai būna automobilio viduje. Dėl to, kad J. R. be jos žinios pasiėmė jai priklausantį automobilį ir su juo važiavo būdamas neblaivus, jam jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje bei nori kuo greičiau jį susigrąžinti, kad nereikėtų mokėti už stovėjimo aikštelę. Automobilį buvo pirkusi 2020 metais, tikslios datos nepasakys, už automobilį buvo mokėjusi apie 17 000 eurų, tikslios sumos pasakyti dabar negali.

4.7. 2023 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Įvykio vietoje matoma prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje matomas priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę stovintis juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. I800525.

4.8. 2023 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“.

4.9. 2023 m. rugsėjo 4 d. gauta VĮ Regitra informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. P.

4.10. 2023 m. rugsėjo 5 d. VšĮ Emprekis informavo, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 16730 Eur.

4.11. 2023 m. rugsėjo 5 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo rakteliai ir registracijos liudijimas Nr. I800525 grąžinti savininkei V. P.

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. R. (J. R.) padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2023 metų rugsėjo 2 d. apie 1 val. 51 min. Mažeikių mieste, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo kelių transporto priemonę – V. P. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2023 m. rugsėjo 2 d. 02.11 val. alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 (patikrinimo Nr. 18432), jam nustatytas 2,78 ‰ (promilių) neblaivumas.

6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, liudytojos parodymai, alkoholio kiekio nustatymo aktas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

8. Kaltinamasis J. R. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis J. R. dirba individualios veiklos pagrindu, neteistas, administracine tvarka baustas, bet duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, psichiatrinio ir priklausomybių ligų gydymo įskaitoje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam - 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

10. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ir atsižvelgiant į tai, kad J. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

11. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

12. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi spręsdami klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą J. R., atsižvelgtina į tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 2,78 prom. neblaivumas), neblaivumo lygis žymiai viršijo baudžiamojo įstatymo nustatytą ribą ir laikytinas sunkiu girtumu.

13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant J. R. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 67 straipsniu bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, J. R. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

14. BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014 ir kt.). Taigi pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalies normą asmuo neatsako tik tuo atveju, jei nebuvo vairuojama transporto priemonė. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl pripažįstant J. R. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas spręsti klausimą dėl automobilio konfiskavimo.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma ir kuris nenumatė, kad J. R. gali vairuoti transporto priemonę neblaivus ir padaryti šią nusikalstamą veiką, todėl konfiskuoti transporto priemonę nėra tikslinga.

16. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. R. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti suma.

17. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

18. Be kita ko, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, būtina tai įvertinti ir proporcingumo principo taikymo kontekste, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taigi būtina vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

19. Analizuojamu atveju VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos vertė 16730 Eur (b. l. 26). Ginčo dėl VšĮ „Emprekis“ pateikta automobilio vidutinė rinkos vertės, nėra. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nenustatyta. prokuroras prašė konfiksuoti mažesnę vertę nei yra nustatyta automobilio vertė.

20. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad anksčiau neteistas ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą bei į tai, kad jo pajamos per mėnesį siekia apie 800 eurų. Visų faktinių duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, kad J. R. vairuoto automobilio visos vertės konfiskavimas nebūtų teisingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, iš J. R. konfiskuotina dalis transporto priemonės vertės, t. y. 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų).

21. 2023 m. rugsėjo 4 d. J. R. buvo pritaikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismui pripažįstant jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri kartu su jos rakteliais ir registracijos liudijimu Nr. I800525 2023 m. rugsėjo 2 d. nuvežta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k., priklausančią UAB „Autobastionas“, ir kurie 2023 m. rugsėjo 5 d. grąžinti savininkei V. P., paliktini grąžinti savininkei nuolatiniam naudojimui.

23. Kaltinamasis prašė paskirtą baudą išdalinti mokėti dalimis per 2 metus, t. y. 24 mėnesius. Pabrėžtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės teisme išdėstyti nuteistajam paskirtos baudos (kriminalinės bausmės) mokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį negu dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma.

24. Šiuo konkrečiu atveju J. R. dirba pastovų darbą ir turi finansines galimybes sumokėti baudą. Kitokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nebūtų finansiškai pajėgus sumokėti paskirtos baudos per įstatymo nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam skirtina bauda, kuri artima minimaliai, o sumažinta galutinė bausmė yra net mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, skirtiną už nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti, nei numatyta įstatymo, teismas nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 ir 281¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. R. (J. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. (J. R.) skirti galutinę bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti J. R. (J. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. R. (J. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios sumos, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), konfiskavimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. R. (J. R.) 2023 m. rugsėjo 4 d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, t. y. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri kartu su jos rakteliais ir registracijos liudijimu Nr. I800525 2023 m. rugsėjo 2 d. nuvežta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k., priklausančią UAB „Autobastionas“, ir kurie 2023 m. rugsėjo 5 d. grąžinti savininkei V. P., palikti grąžintus savininkei nuolatiniam naudojimui.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam.

Išaiškinti J. R. (J. R.), jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į VMI prie LR FM pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.

Išaiškinti J. R. (J. R.), kad:

- jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti J. R. (J. R.), kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 243 straipsnį, tačiau nubaudimas šiuo pagrindu neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.

Išaiškinti J. R., kad konfiskuotina suma, atitinkanti dalį automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 3000 Eur (trys tūkstančiai Eur) turi būti pervedama į bet kurią žemiau nurodytą jos pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Išaiškinti, kad sumokėjus konfiskuotiną pinigų sumą ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Išaiškinti J. R. (J. R.), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Rimkuvienė