Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų:

1) 2001 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis 2002 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2004 m. sausio 7 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2006 m. vasario 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2011 m. rugsėjo 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2013 m. spalio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 60 parų arešto bausme;

6) 2016 m. rugpjūčio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

7) 2017 m. spalio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

8) 2018 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 286 straipsnį – galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu artimai giminaitei/šeimos narei - motinai), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 18 d. apie 13.00 val., N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pirštu dūrė savo artimai giminaitei/šeimos narei – motinai N. M. į veidą, taip smurtaudamas pradrėskė nukentėjusiajai skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. M. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, ne kumščiu sudavė, net pirštu dūrė savo motinai į veidą, dėl ko skruostą nagu pradrėskė ir pradėjo bėgti kraujas. Suvokia, kad mamai sukėlė fizinį skausmą, dėl savo poelgio gailisi, mamos atsiprašė. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo, nes pripažįsta, kad turi problemą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2022 m. kovo 18 d. apie 11.00 val. ji išėjo su šuniuku pasivaikščioti ir sutiko savo sūnų, kuriam pasiūlė užeiti kartu išgerti. Grįžę vartojo alkoholį. Kiek išgėrė neatsimena, dėl savo girtumo ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Besėdint N. M. jos paklausė ar viskas gerai ir ištiesė savo kairės rankos du pirštus prieš ją, o ji, sakydama sūnui, kad šis prieš ją pirštais nemosikuotų, sugriebė jam už tų pirštų, ir, būdama girta, pati sau netyčia įsidūrė bei įbrėžė į kairės akies apatinį voką. Pajutusi skausmą sūnaus pirštus paleido. Priėjusi prie veidrodžio pamatė, kad atsirado mėlynė. Pajutusi skausmą ji supyko ant sūnaus, nuėjo į kitą kambarį ir paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad sūnus ją sumušė. Po skambučio į namus atvyko policijos pareigūnė, ką jai pasakė, neatsimena. Atsimena, kad bendraujant su pareigūne jai skaudėjo vietą, kur įsidūrė, todėl pykdama ant sūnaus pareigūnei pasakė, kad N. M. ją sumušė. Sūnui jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 57).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad sūnus dūrė jai pirštu į skruostą, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas, šiek tiek skaudėjo.

Liudytoja J. V., policijos pareigūnė, parodė, kad 2022 m. kovo 18 d., dirbant M. B., apie 15.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Žinojo, kad minėtu adresu gyvena sutuoktiniai A. ir N. M. bei jų sūnus N. M., kadangi jau ne vieną kartą tuo adresu yra vykusi. Atvykus, namuose buvo rasti akivaizdžiai neblaivūs N. M., A. M. ir N. M.. Apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė N. M., kuri jiems nurodė, kad prieš kelias valandas sūnus N. M. jai vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, Matėsi, kad moters kairė akis yra patinusi, ant apatinio voko yra mėlynos spalvos kraujosruva. Ji kelis kartus moters paklausė ir pasitikslino ar ją tikrai sumušė sūnus N. M. ir moteris tai patvirtino. Ji taip pat kelis kartus moterį įspėjo, kad jei ji meluoja, tai gali būti nubausta dėl melagingo pranešimo. N. M. atsakė, kad ji viską žino, kad ją tikrai sumušė sūnus ir ji tikrai parodymų nekeis. A. M. nieko neaiškino, dėl girtumo buvo nesuprantama ką jis kalba. N. M. neigė smurtavęs prieš motiną (1 t., b. l. 81).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad N. M. kairė akis patinusi, akies apačioje ir vidiniame kampe matyti mėlynos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 24).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašu, kuriame matyti ant sofos sėdinti moteris, kuriai po kaire akimi matoma kraujosruva. Moteris aiškina, kad ją prieš kelias valandas sumušė sūnus, sudavė vieną kartą, rodo pirštu į kairę akį (1 t., b. l. 31).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja N. M. nurodė, kad sūnus N. M. jai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą (1 t., b. l. 35).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro turinys, t. y. kaip N. M. praneša, kad ją sumušė sūnus (1 t., b. l. 42).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad N. M. nustatytas 2,54 promilių, o N. M. - 4,62 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 52).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios paaiškinimais, ištirtais liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. kovo 18 d. apie 13.00 val., N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pirštu dūrė savo artimai giminaitei/šeimos narei – motinai N. M. į veidą, taip smurtaudamas pradrėskė nukentėjusiajai skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

Kadangi nukentėjusioji ir kaltinamasis yra mama ir sūnus, gyvena kartu, jie laikytini artimais giminaičiais ir šeimos nariais.

Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, neblaivus tyčia dūrė pirštu mamai į skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, nes pradrėskė veidą, bėgo kraujas.

Kaltinamojo kaltę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, be to tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ir kiti ištirti įrodymai. Garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro patvirtina, jog nukentėjusioji pranešė buvusi sumušta sūnaus. Netiesioginė liudytoja - policijos pareigūnė J. V. nurodė, kad nukentėjusioji jai paaiškino, jog ją sumušė sūnus. Asmens apžiūros protokole užfiksuotas ant nukentėjusios veido matomas sužalojimas.

Nors prokuroro suformuotame kaltinime kaltinamasis buvo kaltinamas motinai sudavęs kumščiu, tačiau tiesioginių šios aplinkybės liudytojų nėra, niekas be kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykyje nedalyvavo, liudytoja J. V. - netiesioginė liudytoja, o kaltinamasis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jis motinai dūrė pirštu į skuostą.

Tačiau kadangi tiek smūgis kumščiu, tiek ir dūris pirštu, dėl ko nukentėjusiosios skruostas buvo pradrėkstas, bėgo kraujas, yra smurtiniai veiksmai - kaltinamojo nurodoma aplinkybė jo veikos kvalifikacijos nekeičia, nes kaltinamojo pripažįstamas smurtinis veiksmas jau yra baigtas nusikaltimas, nes dėl kaltinamojo panaudoto smurtinio veiksmo atsirado kaltinamajam inkriminuoto straipsnio dispozicijoje numatyta pasekmė – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, tai yra žinojo, jog būdamas neblaivus jis yra agresyvus, todėl prieš vartodamas alkoholį kaltinamasis privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pakankamai išsamūs ir tokie patys, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kadangi smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėdamas numatyti ir numatydamas, kad dėl tokio jo veiksmo nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti padarytas ir sužalojimas, tačiau šių pasekmių norėdamas - N. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 9, 13 dalys).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtinis veiksmas pavartotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį – motiną, dėl nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 10 kartų, taip pat ir už fizinio smurto panaudojimą prie savo šeimos narį, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas, sveikas.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajai vienu smurtiniu veiksmu sukelta nebuvo, į pačios nukentėjusiosios poziciją, į kaltinamojo norą gydytis dėl alkoholio vartojimo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, į tai, kad galimai alkoholizmu sergančiam kaltinamajam anksčiau skirtos realios bausmės įtakos nepadarė - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo metu dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidutinis laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga ir paties kaltinamojo pripažinimas, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 18 d. 15.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 15.00 val. (1 t., b. l. 90, 93). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 120), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomai byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Teismo pašto išlaidos - 8,96 Eur, atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad kaltinamasis nedirba, jo turtinė padėtis sudėtinga - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas motinai), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2-5 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu N. M.:

1) įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) kaltinamojo sutikimu - įpareigoti gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – N. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2022 m. kovo 18 d. 15.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 15.00 val. (vieną dieną/parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).