- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- I3-3097-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01207-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos
- Kategorijos
- 18.4.1Kaimo vietovėje esanti žemė
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019-12-23 sprendimą Nr. 46S-94 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. Ž.”; 2) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, esančius (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.; 3) įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjui jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) apylinkėje arba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 30 000 Eur neturtinę žalą mirusiosios M. Ž. teisių perėmėjui J. Ž..
Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta nuosavybės teises jam, kaip mirusiosios M. Ž. turto paveldėtojui, vieninteliam įpėdiniui, atkurti atlyginant pinigais, o ne natūra. Nesutinka su tokiu NŽT sprendimu, kadangi NŽT turi galimybę natūra atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę Trakų rajone.
Paaiškina, kad jo mama M. Ž. buvo išreiškusi valią tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais niekas nebuvo išreiškęs. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų vilkinant atkūrimo procesą, prarandant dokumentus, nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų ir kitaip pažeidžiant atkūrimo procesą reglamentuojančias normas, M. Ž. prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į jai jau suprojektuotą žemės sklypą Nr. 41, (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje taip pat ir į bet kurį kitą projektuotiną miško sklypą šalia turimos nekilnojamos nuosavybės.
Nurodo, kad M. Ž. prašymą (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime pateikė 1991-09-30. Šio prašymo pagrindu buvo pradėta formuoti žemėtvarkos byla. 1995-01-06 M. Ž. pateikė prašymą suteikti 6,62 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, esantį (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Prašymas buvo patenkintas ir nuosavybė (miškas), savininkei pageidaujant, buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimą pagal gyvenamą vietą. 1995-09-05 buvo pamatuotas 5,7 ha ekvivalentinis miško sklypas, projektinis numeris 41 Trakų r., Šilinių kaime ir parengti reikiami dokumentai, įskaitant leidimą miško kirtimui ir ženklinimo darbams. Sklypas buvo paženklintas ir iškirstos ženklinimo linijos, o savininkė M. Ž. sutiko su sprendimu. 1995-10-18 pasirašė žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietos akte, todėl manė, kad nuosavybės teisės yra pilnai atkurtos. Pareiškėjo teigimu, apskrities valdytojo įsakymas ir sprendimas dėl nuosavybės grąžinimo buvo priimti dar 1995 metais.
Pagal NŽT išaiškinimą 2000 metais, sklypas buvo sumažintas iki 4,42 ha pasikeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) reglamentavimui. Mamai nebuvo paaiškintos aplinkybės, ji nebuvo informuota, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jis mano, kad galimai atsirado trečias pretendentas į jiems grąžintiną nuosavybę. NŽT jam pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2003-12-22 buvo gautas M. Ž. prašymas gauti išvadą ir patvirtinimą apie jai priklausančią perkeltą žemę (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime (sklypas Nr. 41), tačiau archyvinėje nuosavybės grąžinimo byloje minėto 2003 metų M. Ž. prašymo nėra. NŽT pažymėjo, kad 2004-03-10 (duomenys neskelbtini) vedėjas parengė išvadą Nr. 5538, kurioje apskaičiuota ir įforminta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha (sumažintą) žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt / 2 603 Eur). Kadangi dokumento turinys buvo neinformatyvus, dokumente buvo pastebėti grubūs numeracijos taisymai, neišdėstyta perkeliamos nuosavybės vieta, M. Ž. dokumento nepasirašė. Mama pagrįstai manė, kad įsiteisėję dokumentai apie jau perkeltą žemės sklypą Nr. 41 ir jai priklausantį tikslų plotą turi būti įforminti teisingai tam, kad galėtų užregistruoti individualų ūkį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2005 m. Trakų r. žemėtvarkos skyrius netikėtai žodžiu informavo savininkę M. Ž., kad yra numatomas suprojektuoti kitas sklypas dar palankesnėmis šeimai sąlygomis visai šalia jų gyvenamosios vietos. Kadangi šis sprendimas mamai buvo netikėtas ir keistas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2005-11-21 pateikė prašymą išaiškinti susiklosčiusią situaciją. Taip pat ir pats asmeniškai kreipėsi į tuometinį Trakų sk. NŽT vedėją A. P. ragindamas oficialiai atsakyti į pateiktą užklausą, tačiau gaudavo tik žodinį patvirtinimą apie numatomą naujo sklypo formavimą. Kadangi turėtas sklypas Nr. 41 buvo priskirtas iš valstybinės žemės fondo, buvo sakoma, kad nebus problemų suprojektuoti naują sklypą šalia gyvenamosios vietos. Tačiau apie tai, kad sklypas Nr. 41 galėtų jiems nebepriklausyti oficialiai nebuvo informuoti. Metus laiko negavę oficialaus atsakymo, su 2006-12-07 ir 2008-03-28 prašymais kreipėsi į žemėtvarką išaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atgauti mamai priklausančią nuosavybę. Tačiau Trakų rajono žemėtvarkos skyrius atsakymų nepateikė ir toliau primygtinai pradėjo siūlyti rinktis laisvą žemės plotą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuri pagal gyvenamą vietą yra nepalanki. Nuo to laiko, buvo kviečiami į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių rinktis atkurti nuosavybę kitose vietovėse ir buvo traktuojami kaip asmenys, nepasirinkę ir neįgyvendinę savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo. Per tą laikotarpį jie buvo kviečiami dalyvauti susirinkimuose ir posėdžiuose. Daugumoje jų dalyvavo išreikšdami savo valią nepasirenkant siūlomų jiems netinkamo žemės sklypo. Keletas posėdžių 2007-04-24, 2007-05-05, 2012-11-06, 2012-11-22, 2016-02-25, 2016-03-16, 2017-03-07 buvo praleisti dėl objektyvių priežasčių: laiškai, informuojantys apie posėdžių datas, buvo siunčiami neregistruotu paštu, todėl dažnu atveju vėluodavo pasiekti adresatą. Minėtais atvejais kreipėsi telefonu į NŽT Trakų skyrių, kurio darbuotojai išaiškindavo, kad dalyvavimas yra nebūtinas, jei siūlomas žemės sklypas yra jiems nepriimtinas. Bendravimas elektroniniu paštu NŽT Trakų skyriui buvo nepriimtinas. 2016 metais mama sunkiai sirgo, dėl sveikatos problemų deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime negyveno, todėl laiško laiku negavo. 2017 m. posėdyje nedalyvavo, kadangi mama buvo neseniai mirusi, laiškas adresato laiku nepasiekė.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-15 nutarimu Nr. 470 patvirtintos „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (toliau - Atstatymo įgyvendinimo tvarka) 7 straipsnio nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę pateikimo dienos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus tuometinis vedėjas A. P. 10 metų vilkino procesą, žodžiu žadėjo, kad nuosavybės teisės bus greitai atkurtos jiems palankiomis ir tinkamomis sąlygomis. M. Ž. pažadais tikėjo ir teisinių veiksmų nesiėmė. M. Ž. 2017 m. mirė, todėl jis, kaip vienintelis paveldėtojas, 2017-04-16 pateikė skundą NŽT, prašydamas išaiškinti situaciją ir atsakyti į anksčiau pateiktus prašymus. Analizuodamas dokumentus pastebėjo, kad komisija, nagrinėjusi 1937 - 1939 metų mokestines knygas, apskaitė ne visą jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės valdos plotą bei teisiškai neįtvirtino paveldėtos nuosavybės į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, esančius (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime.
Grubiai pažeisdama įstatymo nustatytus terminus dėl prašymų nagrinėjimo, praėjus daugiau kaip metams ir keturiems mėnesiams, 2018-08-23 NŽT pagaliau parengė atsakymą, kuriame nurodė, kad jie negali atsakyti dėl kokių priežasčių Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius nepateikė atsakymų į jų prašymus. Atkreipia dėmesį, kad gavęs M. Ž. nuosavybės atkūrimo archyvinę bylą Nr. 59-1, buvo nustebintas, kad perkeliamo miško sklypo Nr. 41 dokumentų joje nėra, kaip ir kitos svarbios informacijos apie nuosavybės atkūrimo proceso eigą. NŽT nurodė, kad neturi duomenų, jog būtų buvęs priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Tačiau išanalizavus išsaugotos bylos Nr. 41 dokumentus, matyti, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas - tai rodo turinio dokumentų rodyklė ir Trakų r. miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos leidimas Nr. 162 miškui kirsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad dalis dokumentų buvo išplėšti iš pagrindinės nuosavybės teisių atkūrimo bylos, todėl su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų valdininkų neteisėtų veiksmų. Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis tuo, kad yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Galutine Vilniaus apygardos teismo nutartimi prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo paliktas galioti nepakeistas.
Pareiškėjo teigimu, dėl 29 metus trunkančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso, neteisėtų valstybės įgaliotų institucijų veiksmų/neveikimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur (1 t., b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Nurodo, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu pareiškėjui nuosavybės teisė į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, esančius (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. negali būti grąžinta (atkurta), kadangi tai yra privačių asmenų nuosavybė ir tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Traku skyrių per vieną mėnesi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjui jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) apylinkėje arba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto, suformuotas neaiškiai, netinkamai ir nesuprantamai, kadangi šio reikalavimo įvykdymas priklauso nuo aplinkybių, kurių NŽT negali kontroliuoti arba spręsti, t. y. jeigu visa laisva valstybinė žemė, esanti šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto perleista privačion arba valstybinėn nuosavybėn, tai NŽT teisės aktų nustatyta tvarka neįgaliota spręsti privačios ar valstybinės nuosavybės naikinimo klausimo, tikslu suteikti žemės sklypą pareiškėjui. Atsakovė paaiškina, kad žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika). Pažymi, kad minėto pareiškėjo reikalavimo NŽT negalės įgyvendinti, kadangi vadovaujantis Metodikos 24 punktu, pareiškėjas turės galimybę žemės sklypą (-us) rinktis tik iš nustatyto bei patvirtinto laisvos žemės fondo žemės plano.
Atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT neturi duomenų, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Atstatymo įstatymas) ir Atstatymo įgyvendinimo tvarkoje reglamentuota tvarka buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. Ž. į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ekvivalentine natūra grąžintas 5,70 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 41), esantis (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad pasikeitus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentavimui, Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2000-09-20 parengė pažymą Nr. 12609 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Pažymoje nurodyta, kad pagal M. Ž. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (4,42 ha). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2003-12-22 buvo gautas M. Ž. prašymas už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo prašoma išvadą persiųsti Vilniaus apskrities Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos specialistams. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-10-14 iki 2004-03-22) 16 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgdama į 2003-12-22 M. Ž. prašymą, 2004-03-10 parengė išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - Išvada). Išvadoje apskaičiuota ir įforminta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt/2 603 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad M. Ž. 2002-11-14 dalyvavo piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal X eiliškumo grupę, susirinkime. Ji iš laisvo valstybinio žemės fondo nepasirinko žemės ploto, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. 2007-08-03 Vilniaus žemėtvarkos skyriaus projektuojamų žemės miško sklypų pasirinkimo akte pažymėta, kad „<...Atliekant projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje į projekto viešą svarstymą buvo iškviesta M. Ž., nes projektavimo metu neapsisprendė dėl sklypo vietos. Atvykusi į viešą svarstymą su anūku M. Ž. atsisakė suprojektuoto sklypo ir pareiškė jeigu ji negaus miško ten kur jai buvo pamatuota ankščiau arba kur buvo tėvų miškas ji niekur nesirinks. Jai buvo paaiškinta, kad jos pageidaujami miško sklypai yra ankščiau suprojektuoti kitiems asmenims...>“.
Atkreipia dėmesį į tai, kad M. Ž. ir/ar jos įgalioti asmenys pakartotinai buvo kviečiami atvykti į pretendentų susirinkimus (2007-04-24, 2007- 05-05, 2012-11-06, 2012-11-22, 2016-02-25, 2016-03-16, 2017-03-07) ir pasirinkti laisvos žemės fondo žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kuriame būtu suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Susirinkimuose pretendentė ir/ar jos įgalioti asmenys nedalyvavo arba nesirinko žemės ploto iš laisvos valstybinės žemės fondo žemėje esančių plotų. Taip pat pažymi, kad į 2018-06-29 vykusi Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimą pareiškėjas, kaip M. Ž. turto paveldėtojas neatvyko.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas kviestas į pretendentų susirinkimus, kuriuose turėjo išreikšti valią dėl M. Ž. vardu projektuojamo žemės sklypo (-ų) vietos ir ribų iš laisvos valstybinės žemės, juose nedalyvavo arba nesirinkdavo žemės sklypų.
NŽT Trakų skyriaus vedėjas, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1610, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 105 punktu, vykdydamas NŽT direktoriaus 2019-02-11 pavedimą Nr. lPAV-37-(1.8 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, atsižvelgdamas į tai, kad M. Ž. turto paveldėtojas 2019-09-16 organizuotame Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės rengto žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime žemės sklypo nepasirinko, 2019-12-17 įsakymu Nr. 46VĮ-726-( 14.46.2.) „Dėl 2004 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities išvados Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“ panaikino Vilniaus apskrities 2004-03-10 išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą M. Ž. vardu. NŽT 2019-12-23 sprendimu Nr. 46S-94 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. Ž.“ mirusiajai M. Ž. nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko B. K. 4,42 ha žemės, atkurtos atlyginant pinigais – 1 966,30 Eur. Pažymi, kad M. Ž. ir pareiškėjas jiems siūlomų žemės sklypų nesirinko 15 metų, siūlomi žemės sklypai neva tai neatitiko M. Ž. ir pareiškėjo lūkesčių, todėl mano, kad NŽT 2019-12-23 sprendimas Nr. 46S-94 pagristas ir teisėtas, atitinkantis Tvarkos 103 punktą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. eA-112-438/2020 nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nesutampančios, t. y. pareiškėjo minimoje byloje asmeniui nebuvo suteikta galimybė pakeisti valią bei pateikti prašymą dėl valios pakeitimo, o nagrinėjamoje byloje M. Ž. 2003-12-22 pateikė prašymą pakeisti valią bei parengti Išvadą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginys, jog M. Ž. 2003-12-22 nėra teikusi prašymo pateikti išvadą, pateiktas siekiant suklaidinti teismą, kadangi M. Ž. 2003-12-22 prašymas yra archyvinėje byloje ir teikiamas teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad M. Ž. 2005-11-21 pateikdama prašymą Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, kartu su prašymu pateikė Žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą bei Leidimą miško riboms kirsti Nr. 162. Iš to seka, kad M. Ž., iki 2005 metų valdė (turėjo) žemės sklypo Nr. 41 Žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą, juo disponavo, ko pasėkoje M. Ž. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, kadangi institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą, neturėjo žemės sklypo Nr. 41 Žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalo.
Šalies argumentai
Atsakovė pažymi, kad NŽT, vykdydama M. Ž. bei pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisės aktų ribose, vadovavosi M. Ž. pateiktais bei galiojančiais prašymais (2003-12-22 prašymas).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepateikė faktų ar duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą. Pareiškėjas reikalavimą grindžia vien savo paaiškinimais, pasvarstymais ir spėlionėmis (t. 2, b. l. 145-162).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT 2019-12-23 sprendimo Nr. 46S-94, kuriuo M. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 4,42 ha žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.
Nustatyta, kad M. Ž. 1991-09-30 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą gražinti buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą). Prašyme nurodė, kad B. K. turto įpėdiniai: M. Ž. ir tretieji asmenys (2 t., b. l. 33-34).
M. Ž. 1995-01-06 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą suteikti 6,62 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, esantį (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą) (2 t., b. l. 30).
(duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkas 1995-09-05 pateikė išvadą dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. Ž.. Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyba išnagrinėjusi M. Ž. prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į buvusio savininko iki nacionalinzacijos 13,2 ha bendro ploto valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kitus pateiktus dokumentus bei atsižvelgdama į rengiamą (duomenys neskelbtini) ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą, mano, kad tikslinga M. Ž. atstatyti nuosavybės teises į 6,62 ha žemės dalį grąžinant ekvivalente natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31, 32).
Trakų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos darbinė grupė ir rajono ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, nagrinėti pagal 1991-09-30 prašyme nurodytus duomenis 1996-02-27 vertino, ar B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Komisija, išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) žemės mokesčių 1937-1939 m. knygą, pateikė pasiūlymą atstatyti nuosavybės teisę į bendrą 13,29 ha žemės plotą (2 t., b. l. 19-20).
Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Trakų rajono žemės ūkio valdybos ekspertų komisija 1996-03-13 išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos darbo grupės pateiktus dokumentus ir išvadas-siūlymus dėl šių dokumentų tinkamumo nuosavybės teisių į turėtą žemę atstatymo tinkamumo. Komisija nutarė, kad esamų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimų žemės mokesčių 1937-1939 m. knygos, pakanka nuosavybės teisėms į buvusio savininko B. K. turėtos žemės bendro ploto 13,29 ha, esančios (duomenys neskelbtini), atstatyti. Kartu pateikė siūlymą (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai parengti ir išduoti M. Ž. bei trečiajam asmeniui pažymą apie buvusio savininko B. K. turėtos žemės valdos plotą (2 t., b. l. 21-22).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2003-12-22 buvo gautas M. Ž. prašymas už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo prašoma išvadą persiųsti (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos specialistams (2 t., b. l. 12).
NŽT Trakų skyriuje 2018-06-29 vyko Vilniaus apskrities Traku rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiama žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas, kaip M. Ž. turto paveldėtojas neatvyko (1 t., b. l. 155-156).
NŽT Trakų skyriuje 2018-06-29 vyko Vilniaus apskrities Traku rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas, kaip M. Ž. turto paveldėtojas neatvyko (1 t., b. l. 155-156).
NŽT Trakų skyriuje 2019-05-09 vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas žemės sklypų iš laisvos fondo žemės nepasirinko. Pareiškėjas pageidavo, kad būtų grąžintas M. Ž. 1995 m. atmatuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vs. Pareiškėjas teigė, kad šiuo klausimu dėl negrąžinto sklypo kreipėsi į teismą. Susirinkime taip pat buvo svarstyta galimybė iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko B. K. žemę grąžinti turėtoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) k. Kadangi pareiškėjas buvo kviestas į pretendentų susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl M. Ž. vardu projektuojamo žemės sklypo (-ų) vietos ir ribų iš laisvos valstybinės žemės, posėdžio pirmininkas pasiūlė klausimą dėl žemės grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini) kaime aptarti kitą dieną tarpusavyje suderinus datą ir laiką (1 t., b. l. 158-160).
NŽT Trakų skyriuje 2019-09-18 vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas pageidavo rinktis miško sklypus netoli (duomenys neskelbtini), tačiau likę laisvi miško masyvai jo netenkino. Žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko, žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Posėdžio pirmininkas pareiškėjui paaiškino, kad šio susirinkimo metu nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais (1 t., b. l. 162-164).
NŽT Trakų skyrius 2019-12-12 raštu Nr. 46SD-5366-(14.46.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo pareiškėją, kad NŽT Trakų skyrius parengė M. Ž. vardu sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais (toliau - Sprendimas) už pretendentei M. Ž. neatkurtą buvusio savininko B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 4.42 ha žemės (duomenys neskelbtini), projektą. Posėdis, kuriame bus svarstomas minėto Sprendimo priėmimo klausimas įvyks 2019-12-23, 11.00 val. NŽT Trakų skyriuje. kvietė pareiškėją nurodytu laiku atvykti susipažinti su parengtu Sprendimo projektu ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba dokumentą, kurio pagrindu atstovauja kitą asmenį, taip pat pretendentės M. Ž. paveldėjimo teisės liudijimą. Informavo, kad jam neatvykus, Sprendimas bus priimtas jam nedalyvaujant. Taip pat informavo, kad NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vedėjo priimti Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių Sprendimų įteikimo datos (1 t., b. l. 166).
NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1610, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 105 punktu, vykdydamas NŽT direktoriaus 2019-02-11 pavedimą Nr. lPAV-37-(1.8 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, atsižvelgdamas į tai, kad M. Ž. turto paveldėtojas 2019-09-16 organizuotame Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės rengto žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime žemės sklypo nepasirinko, 2019-12-17 įsakymu Nr. 46VĮ-726-(14.46.2.) „Dėl 2004 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities išvados Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“ panaikino Vilniaus apskrities 2004-03-10 išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą M. Ž. vardu (1 t., b. l. 191).
NŽT 2019-12-23 sprendimu Nr. 46S-94 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. Ž.“ mirusiajai M. Ž. nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko B. K. 4,42 ha žemės, atkurtos atlyginant pinigais – 1 966,30 Eur.
Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, teigia, kad NŽT turi galimybę natūra atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę Trakų rajone.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjui, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, pagrįstai nuspręsta nuosavybės teises, kaip mirusiosios M. Ž. turto paveldėtojui, atkurti atlyginant pinigais, o ne natūra, kadangi tiek M. Ž., tiek pareiškėjas nuo 2007-06-22 iki 2019-12-23 galėjo pasirinkti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatos.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka Tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus.
Tvarkos 29 punkte įtvirtinta, kad kai Tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos 105 punkte taip pat įtvirtinta, kad jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą tais atvejais, kai pilietis atvykęs į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kaip mirusiosios M. Ž. turto paveldėtojas, turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko B. K. 4,42 ha turėtą žemę.
Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę bylos duomenys patvirtina, kad M. Ž. 1991-09-30 Trakų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą gražinti buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodė trečiuosius asmenis. M. Ž..M. Ž. buvo parengta išvada. Pasikeitus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentavimui, Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2000-09-20 parengė pažymą Nr. 12609, kurioje nurodyta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (4,42 ha). M. Ž. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyriui pateikė 2003-12-22 prašymą už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią Vilniaus apskrityje, Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Šilinių kaime, prašė išvadą persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos specialistams. Pagal šį prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004-03-10 parengė išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje apskaičiuota ir įforminta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt/2 603 Eur). Pagal Išvadą, M. Ž. buvo įrašyta į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadų dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai eiliškumo Pretendentų sąrašą. Byloje pateikti žemėtvarkos tarnybų pranešimai apie asmenų pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal X eiliškumo grupę, susirinkimus, patvirtina, kad pareiškėja, o po jos mirties pareiškėjas buvo kviečiami atvykti į rengiamus susirinkimus. Byloje pateikti susirinkimų protokolų duomenys tvirtina, kad M. Ž. ir/ar jos atstovas J. Ž. nedalyvavo arba nesirinko žemės ploto iš laisvos valstybinės žemės fondo žemėje esančiu plotu. Konstatuotina, kad tiek M. Ž., tiek jos įgaliotas asmuo (pareiškėjas) buvo kviečiami į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus rinktis laisvos valstybinės žemės sklypus suprojektavimui, tačiau vykusiuose projektuose M. Ž. ir jos įgaliotas asmuo arba nedalyvaudavo, arba žemės sklypų suteikimo lygiaverčiais žemės sklypais iš laisvos valstybinės žemės nesirinkdavo. Tą patvirtina su atsiliepimu teikiama žemės reformos žemėtvarkos projektų, rengtų Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, medžiaga. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. Ž. ir pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ne kartą buvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jie ja nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo vilkinimas.
Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad NŽT Trakų skyriuje 2019-09-18 vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas pageidavo rinktis miško sklypus netoli (duomenys neskelbtini), tačiau likę laisvi miško masyvai jo netenkino. Žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko. Posėdžio pirmininkas pareiškėjui paaiškino, kad šio susirinkimo metu nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Apie tai, kad nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais, pareiškėjas taip pat buvo informuotas NŽT Trakų skyrius 2019-12-12 raštu Nr. 46SD-5366-(14.46.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“.
Konstatuotina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pasekmes nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, tačiau teisės pasirinkti sklypą neįgyvendino, todėl NŽT, atsižvelgusi į tai, kad 2019 m. rengiant Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą žemės sklypų planą, pareiškėjas 2019-09-16 pretendentų susirinkime, kuriame buvo projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško ar vandens telkinių sklypai, žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko ir sklypas pretendentės M. Ž. vardu nebuvo suprojektuotas, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, pagrįstai 2019-12-23 sprendimas Nr. 46S-94 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. Ž.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už M. Ž. neatkurtą buvusio savininko B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 4,42 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jo mama ir jis eilę kartų buvo kviečiami dalyvauti susirinkimuose ir posėdžiuose, tačiau suprojektuotų miško sklypų nepasirinko, nes jie buvo jiems nepalankiose vietose.
Pareiškėjo argumentus, kad M. Ž. neteikė 2003-12-22 prašymo išduoti išvadą, paneigia byloje NŽT pateiktas M. Ž. 2003-12-22 prašymas, kuriame M. Ž. už jai priklausančią žemę 4,46 ha, esančią (duomenys neskelbtini), prašo išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo prašymu išvadą prašoma persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos specialistams (2 t., b. l. 12).
Teismas sutika su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo nurodyta LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-112-438/2020 nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nesutampančios, t. y. pareiškėjo minimoje byloje asmeniui nebuvo suteikta galimybė pakeisti valią bei pateikti prašymą dėl valios pakeitimo, o nagrinėjamoje byloje M. Ž. 2003-12-22 pateikė prašymą pakeisti valią bei parengti Išvadą.
Pareiškėjas skunde kelia klausimą, kodėl nebuvo atkurtos nuosavybės teisės iki 2005 metų, į tuo metu buvusį suprojektuotą žemės sklypą Nr. 41. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, M. Ž., 2005-11-21 pateikdama prašymą Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, kartu su prašymu pateikė Žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą bei Leidimą miško riboms kirsti Nr. 162. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimu. Teismo posėdyje pareiškėjas šio fakto nepaneigė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad M. Ž. iki 2005 metų valdė (turėjo) žemės sklypo Nr. 41 Žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą, juo disponavo, taigi darytina išvada, kad NŽT, neturėdama žemės sklypo Nr. 41 Žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalo, neturėjo galimybių M. Ž. atkurti nuosavybės teises.
Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie ikiteisminį tyrimą nepasisako, kadangi tai nėra bylos dalykas, be to dėl ikiteisminio tyrimo yra priimta Vilniaus apygardos teismo galutinė nutartis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas NŽT 2019-12-23 sprendimas Nr. 46S-94 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, esančius (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjui jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) apylinkėje arba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teismui nustačius, jog NŽT, priimdama sprendimą, nepažeidė nei materialiųjų nei procesinių teisės aktų, t. y. nesant neteisėtiems veiksmams kaip vienam iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, nėra pagrindo ir priteisti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat tinkamai nenurodė ir neįrodė patirtos žalos, o jo skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip nekonkretūs. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo prašymas atlyginti galimai patirtą neturtinę žalą – 30 000 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.