- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-395-332/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02496-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu nubaustas, už tai, kad 2011 m. spalio 2 d. 00.56 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 2,7 promilių), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius, dėl to buvo apgadintos trys transporto priemonės. Šiais veiksmais J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutarimu J. R. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą – 4000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
J. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą, jam paskiriant 4000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 3 metams. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis iki bylos nagrinėjimo teisme savanoriškai atlygino padarytą žalą vienam iš nukentėjusiųjų, šiuo metu tariasi su kitu nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis turi kreditorinių įsipareigojimų, pats turi individualią įmonę, kurioje dirba vairuotoju ir tuo atveju, jeigu teismas atims teisę vairuoti, jis neteks pragyvenimo šaltinio, ir negalės mokėti banko paskolos įmokų. Teigia, kad tą vakarą vairavo todėl, kad automobilį netoliese remontavo, o automobilyje buvo brangus krovinys, todėl automobilį norėjo pastatyti saugiai savo kieme. Taip pat nurodo, jog, jo manymu, paskirta 4000 Lt bauda pasieks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. R. už ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą buvo paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad yra J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog J. R. metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.
Apeliantas apeliaciniu skundu pažeidimo padarymo fakto neginčija, prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam skirti švelnesnę nuobaudą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti 30¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui J. R. neskirti ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų
Šalies argumentai
Apelianto nurodytas argumentas, kad jis vienam iš nukentėjusiųjų savanoriškai atlygino padarytą žalą, o su kitu nukentėjusiuoju susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, galinti lemti švelnesnės nei numatyta įstatymu nuobaudos paskyrimą. Ši aplinkybė turi reikšmės svarstant įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos dydžio klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2011 m. spalio 17 d. nutarimą J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai J. R. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skyrė minimalią, sankcijoje numatytą, nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį teismo nutarimą apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.