Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-6661-998/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
e2-6661-998/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03943-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Bučienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
I. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6661-998/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03943-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei I. M. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 1 565,77 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas su draudėja N. K. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutarties pagrindu atlygino draudėjai N. K. 1 565,77 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, kurios šio įvykio metu priklausė atsakovei I. M.. Atsakovei priklausantis butas yra virš draudėjos patalpų-buto. Ieškovas nurodo, jog atsakomybė už padarytą žalą tenka buto valdytojui (savininkui), todėl įgyvendindamas savo subrogacijos teisę ieškovas išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovės. Byloje duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi skolą ar reiškusi ieškovui pretenzijas dėl žalos apskaičiavimo, nėra.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį subrogacijos (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Todėl asmuo savo teisėmis privalo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto buvo užlietos žemiau esančios ieškovo apdraustos patalpos, ieškovas įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo draudimo išmoką, todėl pripažintina, jog įgijo teisę reikalauti jos atlyginimo subrogacijos tvarka iš asmens, atsakingo už žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovė padengė įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo užlietos iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, dėl įvykio trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas, išmokėjęs 1 565,77 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nukentėjusiajai išmokėtas draudimo sumas subrogacijos teise tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 565,77 Eur nuostolių atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 35 Eur žyminis mokestis bei 0,86 Eur už užmokestį už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 10 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės I. M. 1 565,77 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų septyniasdešimt septynių centų) nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 565,77 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų septyniasdešimt septynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,86 Eur (trisdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė