- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-387-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05373-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „4res“ ieškinį atsakovui O. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties naudojimo, žalos atlyginimo, atsakovo O. B. priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „4res“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB „4res“ ieškiniu prašė iš O. B. priteisti 10 000 Eur baudą už 2015-04-23 susitarimo dėl komercinės (gamybinės) paslapties neatskleidimo ir nekonkuravimo pažeidimą, 30 003,74 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro atsakovo komandiruočių išlaidos (1 233,14 Eur) ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirti nuostoliai (28 110,60 Eur). Nurodė, kad atsakovė dirbo regiono pardavimo vadove. Buvo sudaryta sutartis dėl konfidencialumo ir nekonkuravimo, tačiau darbo metu ir po darbo sutarties nutraukimo atsakovė naudojosi informacija apie ieškovo produkciją, įpakavimą, įkainius ir pirkėjams siūlė konkurentų produkciją. Komandiruočių į Vokietijos Federacinę Respubliką bei į Šveicarijos Konfederaciją metu atsakovė rūpinosi ne ieškovo produkcijos platinimu, o konkuruojančios UAB „Nordic Eco Group“ produkcijos platinimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 10 000 Eur baudą už sutarties pažeidimą, 1 233,14 Eur žalos atlyginimą, 336,99 Eur teismo išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-13 papildomu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteisė atsakovo naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo O. B. priešieškinį tenkinti.
4. Atsakovė 2019-01-16 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai. Nurodė, kad teismo sprendimą atsakovė skundė tik dalyje dėl priešieškinio netenkinimo, 10 000 Eur baudos ir 1 233,14 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas teismo sprendimo neskundė. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 papildomo sprendimo šalys neskundė. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą, priteistos bylinėjimosi išlaidos gali tik padidėti apeliacinio skundo patenkinimo atveju arba likti tokios pačios, jei apeliacinis skundas bus atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nurodė, kad sprendimas neįsiteisėjęs, todėl vykdomieji dokumentai negali būti išduodami. Pažymėjo, kad byloje yra paduotas apeliacinis skundas, nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas O. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 papildomo sprendimo pagrindu. Nurodo, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą tik dėl teismo sprendimo dalies (dėl ieškovui priteistos 10 000 Eur dydžio baudos, 1 233,14 Eur žalos atlyginimo bei susitarimo dėl komercinės (gamybinės) paslapties neatskleidimo ir nekonkuravimo pripažinimo negaliojančiu). Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Teismo sprendimo dalis, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Apeliacinės instancijos teismas negalės sumažinti priteistų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo nagrinėjimo baigties. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip ir sprendimo dalis atmesti reikalavimą dėl 28 110,60 eurų nuostolių priteisimo, laikytinas įsiteisėjusiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo, kai viena iš šalių yra apskundusi teismo sprendimo dalį apeliaciniu skundu.
10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-22 sprendimu ieškovo BUAB „4res“ ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo O. B. priešieškinį atmetė. Iš atsakovo ieškovo naudai priteista 10 000 Eur bauda už sutarties pažeidimą, 1 233,14 Eur žalos atlyginimas, 336,99 Eur teismo išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-13 papildomu sprendimu atsakovo naudai priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-22 sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
11. Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, arbitražo sprendimais ir nutartimis (CPK 587 straipsnio 1 dalis ). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis (CPK 588 straipsnio 1 dalis), įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu. CPK 646 straipsnis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis.). Sprendimų įsiteisėjimo tvarką nustato CPK 279 straipsnis.
12. CPK 279 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Apeliantė prašo remtis nuostata, kad neapskųsta teismo sprendimo dalis, šiuo atveju – papildomas sprendimas, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui.
13. Papildomas teismo sprendimas nėra savarankiškas teismo sprendimas, jis gali būti priimtas esant CPK 277 straipsnio sąlygoms, jei teismo sprendimu liko neišspręstų klausimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 papildomu sprendimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. CPK 279 straipsnis dalinį sprendimo įsiteisėjimą sieja su tuo, kad nėra apskųsta sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, tačiau bylinėjimosi išlaidos yra ne ieškinio reikalavimas, o procesinis prašymas, kuris negali būti prilygintas sprendimo daliai dėl savarankiškų reikalavimų. Kadangi ginčas kilo tik dėl procesinio sprendimo bylinėjimosi išlaidų klausimu įsiteisėjimo, tai šiuo atveju remtis CPK 279 straipsnio 1 dalies išlyga dėl neapskųstos sprendimo dalies įsiteisėjimo negalima.
14. Apeliantė pažymi, jog teismas negali priimti blogesnio sprendimo. Teismas pažymi, kad pagal CPK 313 straipsnį, nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas grąžintų bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų teismas turėtų priimti naują sprendimą.
15. Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, kai reikalavimus pagal ieškinį būtų galima vertinti kaip sąlyginai savarankiškus, teismų praktikoje nėra toleruojamas vykdomųjų raštų išdavimas daliai sprendimo, kuri galėtų pasikeisti tenkinus apeliacinį skundą (jo dalį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1396-302/2017. )
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra konstatavęs, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Vadinasi, teismas bylinėjimosi išlaidų klausimus turi spręsti ex officio. Tai patvirtina, jog net ir nesant skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
17. Teismas nesivadovauja praktika, jog nutartys, kuriomis atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą, yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2-798/2011, 2-662-407/2015). CPK 646 straipsnio pagrindu priimta nutartis užkerta kelią asmeniui gauti vykdomąjį raštą laimėtoje civilinėje byloje. Atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą teismas gali paneigti visą bylinėjimosi rezultatą, todėl nutartis vertintina kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės O. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.