Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. M., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas tvirtina, kad įstatymo nustatytu laiku dėl teisinio neišprusimo jis nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą notarų biurui, todėl šiuo metu negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjo nurodymu, dėl palikėjos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Nesant kitos galimybės pareiškėjui įrodyti, kad mirusiosios sutuoktinės palikimą jis priėmęs, tokiu būdu gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės (palikėjos) mirties (duomenys priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjo nurodymu pareiškime, pareiškėjo dukra Ž. M. ir valstybės įmonė Turto bankas yra suinteresuoti asmenys šioje civilinėje byloje, nes ši byla yra susijusi su šių asmenų teisėmis ir pareigomis, pareiškėjui pažymint, kad kita pareiškėjo dukra R. K. mirusi (duomenys neskelbtini), tačiau ji neturėjusi vaikų, todėl daugiau suinteresuotų asmenų byloje nėra.

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi, byloje nesant ginčo, byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo pareiškimas tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Palikėja A. A., buvo pareiškėjo sutuoktinė. Ji mirė (duomenys neskelbtini) (2024-09-19 Nr. CBP-7301, priedas Nr. 1 ir 2). Mirus palikėjai, liko palikimas - nekilnojamasis turtas, kurį sudaro pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos metu įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), Nekilnojamojo turto registre registruotas tik pareiškėjo vardu (2024-09-19 Nr. CBP-7301, priedas Nr. 3). Suinteresuotas asmuo Ž. M. yra palikėjos A. A. dukra (2024-09-19 Nr. CBP-713, priedas Nr. 6). Suinteresuotas asmuo R. K., pareiškėjo ir palikėjos dukra, mirusi (duomenys neskelbtini). (2024-09-19 Nr. CBP-7301, priedas Nr. 7), bylos duomenimis (2024-09-30 DOK-38475) ji neturėjusi vaikų. Mirus palikėjai, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimai apie palikimo priėmimą nėra gauti ( 2024-09-19 Nr. CBP-7301, priedas Nr. 5 ). Ginčo dėl paveldimo turto nėra. Kitų asmenų, kurie būtų priėmę palikimą ar galėtų pretenduoti į palikėjui priklausiusią turto dalį, taip pat nėra (pareiškėjo pareiškimas ir suinteresuotų asmenų atsiliepimai).

Palikėja A. A. testamento nepaliko, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą.

Pirmos eilės paveldėtojai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antros eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai, vaikaičiai) paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis (CK 5.12 straipsnis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

Mirus palikėjai, liko pareiškėjui ir jo sutuoktinei (palikėjai) iki mirties (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, Nekilnojamojo turto registre registruotas tik pareiškėjo vardu. Pareiškėjo pareiškimu ir suinteresuoto asmens Ž. M., palikėjos dukros, gyvos palikėjos mirties metu, suinteresuotam asmeniui R. K., pareiškėjo ir palikėjos dukrai esant mirusiai (2024-09-19 Nr. CBP-7301, priedas Nr. 7) palikėjos mirties metu, bylos duomenimis (2024-09-30 DOK-38475) jai neturėjus vaikų, paaiškinimu pareiškime ir atsiliepimu bei kartu su pareiškimu pateiktais rašytiniais įrodymais (duomenys apie nekilnojamojo turto priežiūrą, mokesčių už jį mokėjimą, 2024-09-19 Nr. CBP-7301 priedas Nr. 4), taip pat suinteresuoto asmens Ž. M. patvirtinimu, kad po jos mamos (palikėjos) mirties jos tėvas (pareiškėjas) J. A. vienintelis prižiūrėjo ir išlaikė sutuoktinei (palikėjai) ir pareiškėjui priklausiusį turtą, taip palikėjos palikimą priimdamas faktiniu jo valdymu, t. y., naudojosi visu palikimą sudarančiu turtu savo nuožiūra, juo rūpinosi, mokėjo už jį mokesčius, turtą savo nuožiūra nuomojo ir jį prižiūrėjo kaip savo. Šios teismo nustatytos aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais įrodymais, teismo nuomone, yra pakankamos prašomam juridiniam faktui nustatyti. Todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant ir sutinkant, byloje nesant ginčo dėl palikėjos palikimo ir jo faktinio valdymo, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (, LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad pareiškėjas priėmė visą po savo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. A. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.