- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-24
- Bylos Nr.
- 2-655-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Flameksas“, Ko
- Atsakovas
- UAB „ASPB“
- Advokatai
- Darius Matulevičius
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Flameksas“ ir Ko atstovui Bartui Pociui, atsakovo UAB „ASPB“ atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ASPB“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Flameksas“ ir Ko pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo su atsakovu UAB „ASPB“ 2007 m. spalio 9 d. sudarytą preliminarią nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1 pripažinti pagrindine nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas nurodė, jog preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti statinius, esančius Marganavos k., Kauno rajone (unikalūs numeriai 52/878-001-01-3; 52/878-001-03-5; 52/878-001-20-2; 52/878-0001-21-3), o ieškovas už juos sumokėti 1.100.000 Lt. Pirmoji 50 000 Lt avansinė dalis buvo sumokėta sutarties pasirašymo metu. 2007 m. gruodžio 13 d. atsakovas pateikė pranešimą ieškovui dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo, kuriame esminiu pažeidimu laikomas jos 5 punkte nurodytos 60 000 Lt antrosios avanso dalies nesumokėjimas. Ieškovas nurodė, jog ji nesumokėta dėl to, kad atsakovo įmonės atstovai vengė ją priimti (atsisakė bendrauti, slapstėsi, nebūdavo įmonės buveinėje, nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, pasikeitė ieškovo administracijos vadovas ir akcininkai). Norėdami įmokėti antrąją avanso dalį, 2007 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. (šeštadienį ir sekmadienį) ieškovo atstovai bandė prisiskambinti atsakovo įmonės direktorei, tačiau telefonu niekas neatsakė. Ieškovo įmonės buveinėje darbuotojų taip pat nebuvo. Šie teiginiai grindžiami 2007 m. gruodžio 7 d. antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nr. 0137/07/22 bei 2007 m. gruodžio 7 d. pranešimu (b.l. 10; 20-21). Nepavykus įteikti avansinės dalies, 2007 m. gruodžio 10 d. ieškovo atstovai kreipėsi į Kauno 18-ąjį notarų biurą ir mokėjimo nurodymu 60 000 Lt pervedė į notarės B.Germanavičienės depozitinę sąskaitą bei apie tai informavo atsakovą (b.l. 11; 23-25).
CK 6.206 str. numato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų, neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai. Pagal CK 6.218 str. 1 d. šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis pažeidžia ją iš esmės. Be to, nukentėjusi šalis, manydama, kad sutartis yra nevykdoma arba vykdoma netinkamai, gali reikalauti ją įvykdyti natūra, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, todėl tik kai sutarties pažeidimas yra esminis, nukentėjusioji šalis gali vienašališkai ją nutraukti. Sužinoję, kad apie notarės B.Germanavičienės sąskaitoje įmokėtus pinigus (tinkamą sutarties įvykdymą), atsakovai privalėjo per protingą terminą atsakyti, ar sutinka priimti įvykdymą, ar ne. Įvertinus tai, ieškovas mano, jog įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 9 d. su atsakovu sudarytą sutartį jis vykdė tinkamai ir sąžiningai, buvo įsitikinęs, kad sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto sutartį, todėl norėdamas ją nutraukti atsakovas privalėjo dėl to kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė (CK 6.217 str. 4 d.).
Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Nustatant, ar šalių susitarimas kvalifikuotinas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai bei sutarties objekto formavimo specifika. Ieškovo nuomone, 2007 m. spalio 9 d. šalys sudarė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes:
1) pardavėjas įsipareigojo turtą atlaisvinti ir perduoti pirkėjui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 6 punktas). Išsikėlimo laikotarpio susiejimas su preliminariosios sutarties sudarymu, rodo pardavėjo valią sutartį laikyti pagrindine ir tik dėl to, kad UAB „ASPB“ patalpas buvo suteikusi naudotis kitai, bet tiems patiems savininkams (K. M.) priklausančiai ir vadovaujamai gamybinei įmonei UAB „Magdaris“. Pastarosiose patalpose vykstančios gamybos perkėlimui buvo suderintas išsikėlimo terminas, tuo pačiu atidedant ir su šiuo terminu susiejant pinigų sumokėjimą. Taip šalys susitarė ir dėl to, jog iki sutarties sudarymo, atsakovo įmonė buvo faktiškai veiklos nevykdanti, nuostolingai veikianti įmonė, kuri per tuos pačius dalyvius ir vadovus pilnai kontroliavo ir įtakojo tikrojo patalpų naudotojo – kitos įmonės išsikėlimą iš jų. Tik faktiškai pasibaigus visiems su patalpų valdymu susijusiems santykiams arba gavus pakankamas finansines garantijas, būtų buvę mokami visi pinigai. Todėl galima spręsti, kad faktiškai šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atidedamąja sąlyga, o jos tekste minima pagrindinės sutarties sąvoka reiškia tik formalų jos patvirtinimą notarine tvarka;
2) sutarties sudarymo metu faktiškai buvo perleista nekilnojamojo turto valdymo teisė („pardavėjas sutinka, kad pirkėjas iki pagrindinės sutarties sudarymo atliktų visus veiksmus, kurie susiję su rekonstrukcijos, perplanavimo projektų ruošimu, planų rengimu, ir kitus su statinių statyba, rekonstravimu bei remontavimu susijusius veiksmus, kuriuos gali atlikti teisėtas jų savininkas“, sutarties 13 punktas). Kadangi ginčo atveju pagrindinės sutarties objektas faktiškai buvo perduotas valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainos dalį, tai leidžia teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie tokiai sutarčiai būdingi, t.y. perleido nekilnojamojo turto teises ir už jas numatė atsiskaitymą. CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu;
3) vertinat sutarties šalių tikruosius ketinimus sąžiningumo aspektu (CK 6.193 str.) matyti, kad sudarydamas sutartį atsakovo įmonė neketino jos vykdyti, nes UAB „ASPB“ vardu atstovavę asmenys (K. ir E. M.) iš karto nusišalino nuo jos faktinio vykdymo, nors buvo įsipareigoję iki pagrindinės sutarties sudarymo turto niekam neparduoti, nedovanoti, nemainyti, nenuomoti bei kitaip neapsunkinti. Sudarius sutartį įmonės valdymas ir akcijos buvo perleistos kitiems asmenims. Dabartiniai atsakovo atstovai bando įrodinėti, jog 2007 m. spalio 9 d. sutartis buvo pasirašyta tik siekiant preliminaraus susitarimo, tačiau tikrų sutarties šalių ketinimų jie žinoti negali, nes sutarties sąlygas derino ir ją pasirašė ne jie.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „ASPB“ su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Dėl 2007 m. spalio 9 d. sutarties Nr.1 turinio ir pobūdžio nurodo, jog šalių sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties būtinuosius elementus. Susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį yra aiškiai įvardintas preliminarios sutarties 1, 3-6, 12-15 ir 18 punktuose. Ieškovo argumentas, jog „pardavėjas šia sutartimi įsipareigojo turtą atlaisvinti ir perduoti pirkėjui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos“ yra klaidinantis. Sutarties 6 punkte nurodyta, jog turtas per minėtą terminą turi būti atlaisvintas ir perduotas, sudarius pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006 nurodė, kad konstatavus, kad šalių sudaryta sutartis – preliminarioji, ji negali būti patvirtinta CK 1. 93 str. 4 d. pagrindu. Be to, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 str. 1 d.). Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią, nors net ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas notarine forma dar nereiškia, kad asmuo įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina tik nuo daikto perdavimo, kuris įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.393 str. 4 d., 6.398 str. 1 d.). 2007 m. spalio 9 d. Preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1 nekilnojamieji daiktai ieškovui ne tik kad nebuvo perduoti, tačiau šalys numatė nekilnojamųjų daiktų perdavimą po pagrindinės sutarties sudarymo, tokiu būdu tik patvirtinant 2007 m. spalio 9 d. sutarties, kaip preliminariosios sutarties, pobūdį.
Ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovas ginčo sutarties 13 punktu tariamai perdavė ieškovui nekilnojamojo turto valdymo teisę taip pat nepagrįsti. Laikoma, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, jeigu įvykdytos šios dvi CK 6.317 str. 4 d. numatytos sąlygos: 1) pardavėjas perdavė pirkėjui daiktą valdyti arba sutiko, kad pirkėjas pradėtų daiktą valdyti; 2) pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Ginčo atveju, nekilnojamasis turtas ieškovui valdyti nebuvo perduotas, atsakovas neišreiškė savo sutikimo, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą pradėtų valdyti, be to, preliminariosios sutarties sudarymo momentu ir po jos sudarymo, nebuvo pašalintos potencialaus būsimo pirkėjo, ieškovo, valdymo teisės kliūtys - pats ieškovas nurodo, kad nekilnojamojo turto patalpos buvo išnuomotos, jose tretieji asmenys vykdė gamybą. Be to, nekilnojamojo daikto perdavimas turi būti įforminamas priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.398 str. 1 d.). Kadangi šalys turto perdavimo-priėmimo akto nesudarė, šio fakto preliminarioje sutartyje nefiksavo, jos 13 punkte minimas leidimas atlikti veiksmus, susijusius su statybos ir rekonstrukcijos darbais, laikytinas ribotu tam tikrų veiksmų atlikimo įgaliojimu. Valdymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-233/2000m.). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4. 27 str.).
CK 6.165 str. 3 d. numato, kad pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta tam, tikru terminu, o jeigu šis nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. 2007 m. spalio 9 d. preliminariojoje sutartyje numatytas naikinamasis terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigęs, todėl prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (jei teismas nepripažins, jog sutartis buvo vienašališkai nutraukta) yra pasibaigusi ir dėl šios priežasties (CK 6.165 str. 5 d.).
Atsakovo nuomone, ieškovas pripažįsta, kad vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo procedūrą buvo atlikta tinkamai. Vienašališką nutraukimą ieškovas bando neigti ne atsakovo atlikto tokio nutraukimo procedūros netinkamumu, o tariamu vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų nebuvimu. Tokia ieškovo pozicija grindžiama sau naudingu faktinių preliminariosios sutarties vykdymo aplinkybių aiškinimu bei pateiktais ir paties ieškovo vienašališkai parengtais rašytiniais įrodymais (b.l. 81-85). Atsakovo manymu, preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo momentu buvusios aplinkybės, nurodytos ieškovui įteiktame pranešime apie vienašališką sutarties nutraukimą (dėl laiku nesumokėtos antrosios avanso dalies), buvo pakankamos ją tokiu būdu nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagrindinis civilinių santykių principas-sutarties laisvės principas-lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Nustačius, kad šalys preliminaria sutartimi siekė tik susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą-pagrindinę-sutartį. Preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo.
Pagal CK 6. 165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskiriami šios sutarties bruožai:
-aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą-pagrindinę-sutartį;
-šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas;
-terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis;
-šio susitarimo įforminimas rašytine forma.
Būtini preliminariosios sutarties elementai:suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma.
Šalys 2007 m. spalio 9 d. sudarė rašytinę sutartį, kurią įvardijo preliminariąja nekilnojamojo turto-pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.(b.l.7-9). Šalys įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis ne vėliau du tūkstančiai aštuntųjų metų vasario pirmos dienos įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudaryti nekilnojamojo turto-statinių-pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (UAB„ASPB“)parduotų,o pirkėjas (UAB „Flameksas“ ir Ko) pirktų pardavėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą-statinius, kurie yra pastatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5233-0003-0111 ir yra nuomojamas 99 metams pagal 2001-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2001-0004.
Pardavėjas įsipareigojo pagrindine sutartimi parduoti Pirkėjui nuosavybėn, o Pirkėjas įsipareigoja pagal pagrindinę sutartį priimti turtą ir sumokėti už jį Pardavėjui šioje Sutartyje(preliminarioje)aptarta tvarka už 1 100 000 Lt sumą.
Šalys susitarė, kad iki 2008 m. vasario 1 d. nesudarius pagrindinės sutarties, preliminari sutartis laikoma pasibaigusia(Sutarties 18 punktas).
Ieškovas teigia, kad atsakovas susitarimu pastatus jiems buvo perdavė valdyti. Bet iš Sutarties matyti, kad pardavėjas įsipareigojo, sudarius pagrindinę sutartį, turtą(statinius)atlaisvinti ir perduoti pirkėjui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos(6 punktas). Pardavėjas sutiko, kad Pirkėjas iki Pagrindinės sutarties sudarymo atliktų visus veiksmus, kurie susiję su rekonstrukcijos, perplanavimo projektų ruošimu, planų rengimu ir kitus su statinių statyba, rekonstravimu bei remontavimu susijusius veiksmus, kuriuos gali atlikti jų teisėtas savininkas. Šios sutarties sąlygos neįrodo, kad atsakovas ieškovui statinius perdavė valdyti.
Šalys sutartimi sutarė, kad sutarties surašymo metu Pirkėjas sumoka Pardavėjui 50 000 Lt avansą, o po šios sutarties pasirašymo ne vėliau kaip per du mėnesius sumoka likusią 60 000 lt sumą, t. y. šalys buvo sutarusios dėl 110 000 Lt avanso sumokėjimo(Sutarties 5 punktas). Pirkėjas Pardavėjui sumokėjo 50 000 Lt, 60 000 Lt įnešė į notarės depozitinę sąskaitą, kadangi Pardavėjas juos priimti atsisakė.
Sutartyje numatyta šalių piniginė atsakomybė, jeigu Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebus sudaryta(Sutarties 14 ir 15 punktai). Šalys taip pat sutarė, kad nesudarius sutarties nustatytu terminu dėl Pirkėjo kaltės, Pirkėjas Pardavėjui sumoka avansinio dydžio baudą, o šis reikalavimas patenkinamas iš Pirkėjo sumokėto avanso. Jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl Pardavėjo kaltės, Pardavėjas ne vėliau kaip per 10 dienų grąžina Pirkėjui visą Pirkėjo sumokėtą avanso sumą ir atlygina visus Pirkėjo nuostolius , patirtus dėl tokio sutarties nutraukimo(Sutarties 14 ir 15 punktai). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pinigai perduoti užtikrinti sutartos prievolės įvykdymą, tai atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavės asmuo, t. y. pardavėjas, tai šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamasis anksto šalių aptartas nuostolių atlyginimas.
Teismas sprendžia, kad ginčo šalių 2007 m. spalio 9d. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardintų sutartyje statinių pirkimo-pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis; sutartis sudaryta rašytine forma; joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti(iki 2008 m.vasario 1 d.). Nustatyta, kad iki ginčo sutartyje nurodyto termino šalių įvardintų statinių pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6. 165 straipsnio 5 dalis). Šalims nesudarius iki 2008 m. vasario 1 d. pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2007 m. spalio 9 d.sutartį. Statiniai nebuvo perduoti pirkėjui valdyti, kaip to reikalauja CK 6. 309 straipsnio 1 dalis. 2007 m. spalio 9 d. šalių sudaryta sutartis-preliminarioji, todėl ji negali būti pripažinta pagrindine sutartimi.
Iš ieškovo atsakovui priteistina 5900 Lt išlaidų(b. l. 116), kurias atsakovas turėjo už advokato, dalyvavusio nagrinėjant šią bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus(CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo UAB „Flameksas“ ir Ko, įmonės kodas 135843328, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, atsakovui UAB „ASPB“, įmonės kodas 160285277, atsiskaitomoji sąskaita LT 36 704400600 0626 6232, AB SEB bankas, 5900 Lt(penkis tūkstančius devynis šimtus litų), turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Laikinosios apsaugos priemonės, kurios nustatytos 2008 m. vasario 11 d. ir 2008 m. birželio 5 d. teismo nutartimis, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.