Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl nuostolių už parduotą naudotą transporto priemonę, neatitinkančią kokybės reikalavimų, atlyginimo. Byloje nustatyta ir šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovė pagal 2018 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei pardavė automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WAUZZZ8R5AA014571, už 9700 Eur. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Transporto priemonės trūkumai“ jokie parduodamo automobilio trūkumai nepažymėti. Iš liudytojos V. L. paaiškinimų matyti, kad ieškovės atstovė informaciją apie parduodamą automobilį 2018 m. birželio 12 d. rado skelbimuose internete. Byloje esanti informacija iš skelbimų portalo www.autoplius.lt ir liudytojos V. L. paaiškinimai patvirtina, kad skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas 2009 m. gamybos automobilis Audi Q5 su automatine pavarų dėže, be defektų, rida 249000 km. Tą pačią dieną ieškovės atstovė V. L. atvyko į Telšius apžiūrėti automobilio, pardavėjos darbuotojas parodė automobilį. Išoriškai Audi Q5 ieškovės atstovei patiko, ji pavažiavo juo aikštelėje ir nusprendė dar pagalvoti dėl įsigijimo. 2018 m. birželio 13 d. dar kartą automobilio apžiūrėti atvyko su įmonės automechaniku. Jie pageidavo, kad automobilis būtų patikrintas UAB „Telšių techninės apžiūros centras“. Techninei apžiūrai vyko aplinkiniais keliais, sustojo tik vienoje vietoje, vairavo pardavėjo darbuotojas. Atrodė, kad su automobiliu viskas gerai, dar kartą pavairuoti ar išvažiuoti į miestą su automobiliu ieškovės atstovai neprašė. Apie jokius defektus pardavėjo darbuotojas neminėjo. Techninių apžiūrų centre buvo nustatyti minimalūs žibintų trūkumai. Liudytoja V. L. taip pat paaiškino, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką turėjo ji, atsispausdino iš VĮ „Regitra“ puslapio, duomenis į šią sutartį įrašė ji. Pirkdama automobilio ridos nepatikrino. Įsigijusi automobilį, ji važiavo iš Telšių į Mažeikius ir vos įvažiavus į Mažeikių miestą, automobilis pajudant keistai šoko į priekį ir užgeso. Toliau važiuojant situacija kartojosi. 2018 m. birželio 14 d. pristatė automobilį UAB „Saulės konturas“, kur buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas.

2018 m. birželio 14 d. UAB „Saulės konturas“ atliko automobilio Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektavimą. Automobilio defektavimo akte nurodyta, kad reali transporto priemonės rida 254802 km. Išoriškai apžiūrėjus automobilį bei prisijungus diagnostikos kompiuterį, nustatytas dvigubos sankabos gedimas. Momentais jungia dvi sankabas (dvi pavaras), todėl variklis užgesta. Nuėmus pavarų dėžės karterio dangtį, ant jo dugno aptikta daug sankabos diskelių drožlių. Iš to galima spręsti, kad sudegusi sankaba. Sankabos sudegimo priežastis – hidraulinio valdymo bloko gedimas. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „Saulės konturas“ direktorius. Įmonė užsiima tik pavarų dėžių remontu, jis pats apie 8 metus remontuoja pavarų dėžes. 2018 m. birželio 14 d. į servisą buvo atvaryta Audi Q5 su pavarų dėžės gedimu. Patikrino automobilį, nustatė gedimą ir pastatė į eilę remontui. Po kelių dienų pats remontavo šį automobilį, remonto eigą fotografavo ir filmavo užsakovo prašymu. Tokio pobūdžio gedimo, koks buvo nustatytas Audi Q5, negalima nustatyti apžiūrint automobilį išoriškai ar techninės apžiūros centre, jį galima tik pajusti važiuojant. Tam, kad pasijustų gedimas, reikia važiuoti mieste apie 15-20 minučių, o tiesioje trasoje – apie pusvalandį. Tik iki reikiamos temperatūros sušilus varikliui, šis gedimas pasijaučia. Gedimo atsiradimas priklauso nuo automobilio ridos. 249000 km rida automobiliui yra pakankamai didelė, kad pavarų dėžės gedimas atsirastų.

Iš esmės šalys neginčija to, kad 2018 m. birželio 14 d. buvo nustatytas automobilio Audi Q5 pavarų dėžės gedimas. Atsakovė akcentuodama, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo ilgą laiką naudotą daiktą, jį išbandė, nesutinka, kad automobilis perdavimo momentu turėjo paslėptų trūkumų ir ji yra atsakinga už šiuos transporto priemonės trūkumus.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl LR CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). LR CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai LR CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti įmonės darbiniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (LR CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (LR CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (LR CK 6.328 straipsnis). Ieškovė pasinaudojo galimybe patikrinti parduodamą automobilį, t. y. jos atstovė apžiūrėjo transporto priemonę išoriškai bei patikrino techninės apžiūros centre, tačiau pavarų dėžės gedimas nebuvo nustatytas. Iš byloje nustatytų aplinkybių, liudytojo M. D. paaiškinimų matyti, kad, siekiant nustatyti išaiškėjusius automobilio pavarų dėžės trūkumus, buvo reikalinga, pasitelkus asmenis turinčius atitinkamas žinias, atlikti specialią automobilio patikrą arba važiuoti automobiliu, kol iki reikiamos temperatūros pašils variklis ir gedimą bus galima pajusti. Išoriškai apžiūrint automobilį, taip pat atliekant techninę automobilio apžiūrą, šio gedimo nustatyti nėra įmanoma. Automobilio Audi Q5 trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Tai, jog ieškovės atstovė antrą kartą atvykusi apžiūrėti perkamo automobilio, nebeprašė jo pavairuoti, pavažiuoti ilgesnį atstumą, nepatikrino ridos, nepašalina pardavėjos (atsakovės) atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, nes pirkėja neturi turėti specialių žinių ir žinoti visų niuansų kaip ir kokiu būdu atsiskleidžia tam tikri automobilio gedimai.

Atsakovės atstovo M. G. teigimu, uždaroji akcinė bendrovė „B“ verčiasi automobilių prekyba. Taigi, įmonė, užsiimanti savo tiesiogine ūkine veikla, skelbimuose nurodydama, jog automobilis yra be defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, todėl ji atsakinga už šio automobilio trūkumus. Būtent atsakovė (pardavėja) turėjo realiai įvertinti parduodamo automobilio kokybę, ir įsitikinti ar parduodama transporto priemonė tikrai neturi jokių defektų. Šiuo atveju skelbime jokie automobilio Audi Q5 trūkumai nurodyti nebuvo, atsakovė garantavo, kad transporto priemonė yra kokybiška ir tinkama naudoti pagal paskirtį. Tai, jog atsakovė ieškovei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamą automobilį patvirtina UAB „Saules konturas“ nustatyta ir vaizdo įraše bei automobilio defektavimo akte užfiksuota reali automobilio rida ir 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenys. Būtent 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja UAB „B“ įsigyja iš Švedijos įmonės automobilį Audi Q5, Nr. WAUZZZ8R5AA014571, kurio rida 253000 km. Taigi ieškovė jau įsigijo automobilį su didesne rida, negu nurodė skelbime po daugiau nei pusmečio nuo įsigijimo ir pargabenimo į Lietuvą (skelbime nurodyta rida 249000 km). Atsakovės atstovų teiginiai, kad galbūt pati automobilį įsigijusi ieškovė juo nuvažiavo 5802 km yra nelogiški ir nepagrįsti, nes tokį atstumą nuvažiuoti per vieną dieną yra realiai neįmanoma.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (LR CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė įrodė, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje surinktų įrodymų, kuriais nustatyti daikto trūkumai, patikimumu, kadangi gedimo priežastis įvardijo įmonė, atlikusi ginčo daikto remontą. Įrodymų ir duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovės pateiktos įrodinėjimo priemonės yra netinkamos ir išvadas apie gedimų priežastis pateikė nekvalifikuotas asmuo, atsakovė teismui nepateikė. Įsigyto automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, neatlikus pavarų dėžės remonto, todėl automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Ieškovė pirkimo metu nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę. Trūkumai buvo nustatyti atlikus detalią automobilio apžiūrą, įsigydama automobilį ieškovė neturėjo galimybės žinoti, kad automobilis gali tuoj pat sugesti ir jo tinkamam naudojimui bus reikalingas papildomas remontas. Automobilis Audi Q5 sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl teismas konstatuoja, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovei momentu ir atsakovė yra už juos atsakinga.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tiek 2018 m. birželio 22 d. reikšdama pretenziją atsakovei, tiek ieškiniu prašo atlyginti jai automobilio remonto išlaidas (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2018 m. birželio 14 d. automobilio remonto sąmatoje nurodyta, kad detalės ir darbai automobilio Audi Q5 pavarų dėžės gedimo šalinimui kainuos 1609,30 Eur. UAB „Saules konturas“ 2018 m. liepos 4 d. už atliktus remonto darbus ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1609,30 Eur sumai. Liudytojas M. D., pats atlikęs automobilio remonto darbus nurodė, kad

būtent pavarų dėžės remonto darbai ir detalės kainavo 1609,30 Eur, jokių kitų automobilio remonto jis darbų neatliko. Už atliktą automobilio remontą uždaroji akcinė bendrovė „Gruditos logistika“ apmokėjo. Nustačius, kad atsakovė yra atsakinga už parduotą kokybės reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistini 1609,30 Eur nuostoliai už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę.

Atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl iš jos priteistinos ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patyrė 1036 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį patenkinus, 1036 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (LR CPK 88 straispnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G“, kodas (duomenys neskelbtini), 1609,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis Eur 30 ct) nuostolių atlyginimui, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1036 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.