Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus Skyriui ir Lietuvos valstybei atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcentuoja, jog nuo lėšų skyrimo praėjo daugiau negu penkeri metai, bet teigiamo sprendimo iš VSDFV Vilniaus skyriaus nėra. Jo teigimu, tai padaryta piktybiškai piktnaudžiaujant valdžia. Teigia, kad susirašinėjimas su VSDFV Vilniaus skyriumi vyksta jau dvylika metų ir tai vyksta teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Pabrėžia, jog taip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės žeminant jo garbę ir orumą, suteikiant kančias ir dvasinius, moralinius ir psichologinius išgyvenimus dėl ko pareiškėjo sveikatos stovis tapo kritinis. Pažymi, kad taip pat buvo patirta moralinė ir materialinė žala.

Teigia, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV piktnaudžiavo valdžia kai po 2012 m. sausio 14 d. dienos Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir AVMI) kontrolės departamento atlikto operatyvaus tyrimo / patikrinimo Europos regbio centre, buhalterinę apskaitą sąmoningai netikslino ir neįrašė į Lietuvos Respublikos apdraustųjų Valstybiniu socialiniu draudimu ir Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę, pagal pateiktus patvirtintus Vilniaus AVMI buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą buvo sumokėtos 2007-2008 metais. Pareiškėjas mano, jog taip akivaizdžiai buvo pažeistos jo teisės, laiku negavus ligos pašalpos. Akcentuoja, kad tokiais veiksmais VSDFV Vilniaus skyrius žemina jo garbę ir orumą.

Nurodo, kad daugiau kaip dešimt metų VSDFV Vilniaus skyrius sąmoningai ir piktybiškais veiksmais naudodamasis tarnybine padėtimi vengė priimti teisingus sprendimus pareiškėjo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą už laikotarpius nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. ir nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. asociacijoje „Europos regbio centras“ dirbo vienas etatinis darbuotojas, t. y. pats pareiškėjas, kuriam už sportinę veiklą buvo mokamas atlyginimas. Kitų darbuotojų nebuvo. Asociacija „Europos regbio centras“ ūkine ir komercine veikla neužsiiminėjo, todėl turto įsigijusi nebuvo. Dėl nemokumo 2014 metais liepos mėnesį pagal T. G. (Butnoriūtės) prašymą Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta asociacijai „Europos regbio centras“ bankroto byla.

Akcentuoja, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. patenkino VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą Nr. (8,2)3-141057 „Dėl bankrutuojančios Europos regbio centras finansinio reikalavimo“ ir skyrė lėšas draudėjo - Europos regbio centrui įsiskolinimams padengti už apdraustuosius. Teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus pareiga nedelsiant atlikti duomenų patikslinimo veiksmus Sodros registrų duomenų bazėje laiku, o nelaukti keletą metų po Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021 m. rugpjūčio 17 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. DVS-71945, VSDFV 2021 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (10.10)1-6948 ir VSDFV 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (10.10)I-8118 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2021 m. spalio 8 d. skundą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2021-08-09 gavo V. K. 2021-08-05 prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė tikslinti Registre Europos regbio centro apdraustojo V. K. duomenis, t. y. įrašyti į Registrą V. K. duomenis apie Europos regbio centre gautas pajamas laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2014-10-15 (b.t. 3, b. l. 1-3).

Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo 2021-08-05 prašyme keliami tapatūs reikalavimai dėl duomenų už 2010 – 2014 metus tikslinimo Registre, kurie pareiškėjo buvo pateikti 2017-11-17, 2017-02-13, 2017-02-17, 2017-03-20 skunduose, 2017-11-17, 2017-02-27, 2017-03-25 pareiškimuose, į minėtus pareiškėjo skundus ir pareiškimus VSDFV Vilniaus skyrius yra atsakęs pareiškėjui 2017-04-26 raštu Nr. (4.40) 3-43004, o pareiškėjo 2017-11-17 skundas ir 2017-11-17 pareiškimas, vadovaujantis iki 2020-10-31 galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nebuvo nagrinėjami (VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-12-21 raštas Nr. (7.2) 3-125844), VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo 2021-08-05 prašymo ir apie tai informavo pareiškėją 2021-08-17 raštu Nr. (7.2) DV_S-71945 „Dėl 2021-08-05 prašymo“ (b. t. 3, b. l. 4).

Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė Fondo valdybai, kuri 2021-09-29 raštu Nr. (10.10) I-6948 „Dėl 2021-08-27 ir 2021-09-13 skundų“ pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-08-17 raštas Nr. (7.2) DV_S-71945 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais (b. t. 3, b. l. 5-6).

VSDFV 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (10.10)I-8118 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. skundą, kuriame prašoma „sutikslinti asociacijos „Europos regbio centras“ apdraustojo V. K. duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre už laikotarpius nuo 2007-07-27 iki 2009-07-17 ir nuo 2010-03-23 iki 2014-10-15“. Kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio, VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad savo 2021-10-08 skunde (kaip ir 2021-08-27, 2021-09-13 skunduose, į kuriuos atsakyta Fondo valdybos 2021-09-29 raštu nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Fondo valdybos 2018-01-15 sprendimo Nr. (10.10) I-271 pagrįstumu, atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį (b. t. 3, b. l. 7-8).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-06 sprendimą, panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimą Nr. 5-27-11611 ir VSDFV 2014-12-11 sprendimą Nr. (10.10)I-9863. Kaip matyti iš bylos duomenų šios LVAT nutarties pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2017-02-08 sprendimą Nr. (7.1) 5-27-1732 „Dėl draudėjo Europos regbio centras“ (draudėjo kodas 779082) apdraustojo socialiniu draudimu V. K. duomenų tikslinimo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“ ir įrašė Registre draudėjo Europos regbio centro apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007-07-27 iki 2009-07-17, kurie buvo pašalinti iš Registro duomenų bazės VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimu Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“. Nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmais, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kitų reikalavimų, prašydamas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įrašyti pareiškėjo duomenis Registre už laikotarpius nuo 2007-07-27 iki 2009-07-17 ir nuo 2010-03-23 iki 2014-10-15, vadovaujantis paties pareiškėjo surašyta 2017-01-05 pažyma (administracinė byla Nr. I-3062-208/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01015-2017-0). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje priėmė 2017-06-21 sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas ir toliau teikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymus, pareiškimus bei skundus dėl duomenų Registre tikslinimo, vadovaujantis ta pačia pareiškėjo sudaryta 2017-01-05 pažyma. Atsakydamas į pareiškėjo 2017-02-13 skundą, 2017-02-17 skundą, 2017-02-27 pareiškimą, 2017-03-20 skundą ir 2017-03-25 pareiškimą, VSDFV Vilniaus skyrius 2017-04-26 raštu Nr. (4.40) 3-43004 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-10 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2017-02-08 sprendimą Nr. (7.1) 5-27-1732 „Dėl draudėjo Europos regbio centras“ (draudėjo kodas 779082) apdraustojo socialiniu draudimu V. K. duomenų tikslinimo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“ ir įrašė Registre Europos regbio centro apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007-07-27 iki 2009-07-17, kurie buvo pašalinti iš Registro duomenų bazės VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimu Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad vertinant teisėsaugos institucijų atliktų tyrimų rezultatus; valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą; draudėjo nepateiktus dokumentus, pagrindžiančius apdraustiesiems apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas; pateiktus socialinio draudimo pranešimus, neatitinkančius nustatytų reikalavimų, kuriuose nurodyti prieštaringi duomenys apie apdraustuosius; nustatytus Archyvui perduotų Europos regbio centro dokumentų duomenų neatitikimus VSDFV Vilniaus skyriui draudėjo pateiktuose socialinio draudimo pranešimuose nurodytiems prieštaringiems duomenims, VSDFV Vilniaus skyrius negali nustatyti, kokie duomenys apie V. K. draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas yra tikslūs, todėl neturi pagrindo tikslinti Registre V. K. draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 – 2014 metų draudimo laikotarpius.

VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2017-04-24 pareiškimą, 2017-05-25 raštu Nr. (4.40) 3-55025 „Dėl pareiškimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjas kelia tapačius reikalavimus dėl duomenų tikslinimo Registre, kurie buvo reikšti ankstesniuose pareiškėjo skunduose ir pareiškimuose, į kuriuos VSDFV Vilniaus skyrius yra atsakęs 2017-04-26 raštu Nr. (4.40) 3-43004, todėl pareiškėjo 2017-04-24 pareiškimas nebus nagrinėjamas.

Be to, VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2017-11-17 pareiškimą ir 2017-11-17 skundą, 2017-12-21 raštu Nr. (7.2) 3-125844 „Dėl 2017-11-17 pareiškimo ir 2017-11-17 skundo“ informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjas kelia tapačius reikalavimus dėl duomenų Registre tikslinimo už 2007 – 2014 metų laikotarpį ir dėl ligos pašalpų išmokėjimo, kurie jau buvo reikšti ankstesniuose pareiškėjo skunduose, pareiškimuose ir prašymuose, į kuriuos VSDFV Vilniaus skyrius yra atsakęs pareiškėjui 2017-03-14 raštu Nr. (9.3) 3-26648, 2017-03-20 raštu Nr. (9.3) 3-28829, 2017-04-26 raštu Nr. (4.40) 3-43004, todėl pareiškėjo 2017-11-17 pareiškimas ir 2017-11-17 skundas nebus nenagrinėjami. Nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmais, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kitų reikalavimų, prašydamas panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-12-21 sprendimą Nr. (7.2) 3-125844 (administracinė byla Nr. I-1914-815/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00548-2018-1). Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje priėmė 2018-07-27 sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-04-22 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-07-27 sprendimą paliko nepakeistą.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01) ir 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020-10-31) numato, kad prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų argumentų dėl skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, skundą grindžia vien tik bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. VSDFV Vilniaus skyrius bei VSDFV teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 20 000 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą.

Žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo teisinis pagrindas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nesant bent vieno iš šių elementų, teisė į turtinės ar neturinės žalos atlyginimą nėra galima. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Be to, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį. Byloje nenustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadinasi, nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.