- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- T-113/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Zarasų rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. K. patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Zarasų skyriaus 2013-11-27 raštą Nr. 42SD-(14.42.104)-2989 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-02-05 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos perskaičiuoti palūkanas už 2013 metus, vertinant 2013 metais sumokėtas pareiškėjo įmokas.
Skundą grindė aplinkybėmis, jog 2012-02-09 tarp pareiškėjo ir NŽT Zarasų skyriaus, vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties pardavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-23 nutarimu Nr. 236 (toliau – Žemės pardavimo taisyklės), buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 42SUI-3 (toliau – Sutartis). Sutarties IV skyriuje (atsiskaitymo tvarka) nustatyta, kad palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo trečiųjų metų t. y. nuo 2014 m. Nustačius, jog pagal Sutartį palūkanos skaičiuojamos netinkamai, NŽT Zarasų skyriuje buvo pradėta Sutarties pakeitimo procedūra (b. l. 36). Pareiškėjas neprieštaravo Sutarties sąlygų koregavimui, tačiau Sutarties šalių pozicija iš esmės išsiskyrė dėl palūkanų už likusią sumokėti sumą skaičiavimo metodo (būdo). Pareiškėjo teigimu, atsakovė palūkanas už likusią sumokėti sumą skaičiuoja netinkamai, t. y. palūkanos už skolos likutį skaičiuojamos neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki Sutarties pakeitimo inicijavimo jau buvo sumokėjęs atitinkamai 4000 Lt ir 40000 Lt. Pareiškėjo ir NŽT Zarasų skyriaus pozicija dėl Sutarties keitimo sąlygų (palūkanų skaičiavimo) išsiskyrė, todėl pareiškėjas, tuo klausimu iš NŽT Zarasų skyriaus gautą 2013-11-27 raštą Nr. 42SD-(14.42.104)-2989 apskundė NŽT, kuri 2014-02-05 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-300 palaikė NŽT Zarasų skyriaus poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-09-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7153-189/2014 nutarė bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir prašo panaikinti atsakovės priimtus sprendimus, tačiau iš esmės kelia ginčą, susijusį su Sutartyje nustatytų palūkanų apskaičiavimo metodu (būdu). Taip pat skundžiamuose atsakovės sprendimuose nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, o tik išdėstyta pozicija kaip apskaičiuojamos palūkanos. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, kad ginčuose, susijusiuose su valstybės (šiuo atveju valstybei priklausantys žemės sklypai) turto pardavimu ar nuoma, nepriklausomai nuo to, jog tai inter alia yra susiję ir su atitinkamo viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) vertinimu, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-05-28 nutartis, priimta byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Polibeta“ skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai). Taigi, atsakovė teisiniuose santykiuose (Sutarties sudarymas), iš kurių keliamas ginčas (dėl palūkanų apskaičiavimo), veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis (vienos iš Sutarties šalių Lietuvos Respublikos atstovė), o tai, jog atsakovės atstovė šioje byloje yra valstybės institucija, bylos rūšiniam teismingumui įtakos neturi. Taigi, pagal ginčo pobūdį dominuojantys yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl aptariamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Zarasų rajono apylinkės teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti (CPK 36 straipsnis). Zarasų rajono apylinkės teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismo nuomone, ieškovas visus reikalavimus kildina iš atsakovo veiksmų, todėl ginčas yra susijęs su viešojo administravimo subjektu. Iš skundo turinio matyti, kad nėra reiškiamas savarankiškas reikalavimas, susijęs tiesiogiai su civiliniais teisiniais santykiais. Skundo pagrindas yra neteisėti viešojo administravimo subjekto veiksmai priimant skundžiamus administracinius aktus, todėl kyla abejonė, ar civiliniai teisiniai santykiai vyrauja nagrinėtinoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, jog valstybei nuosavybes teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso ir to, jog sutarties dalykas yra valstybinis žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-08-01 nutartis Nr. T-94-2014, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūra v. uždaroji akcinė bendrovė „Stamita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos; 2014-07-21 nutartis Nr. T-93-2014, priimta byloje O. G. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2014-04-29 nutartis Nr. T-60-2014, priimta byloje Z. K. U. v. A. S. ir kt.; 2013-07-10 nutartis Nr. T-84, priimta byloje A. Ž.-Montrimas v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; 2013-07-09 nutartis Nr. T-74, priimta byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius). Pareiškėjas, ginčydamas minėtus sprendimus, kelia klausimą dėl palūkanų perskaičiavimo, taigi, jo pozicija grindžiama sutartiniais civiliniais, o ne administraciniais teisiniais pagrindais. Todėl darytina išvada, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys