Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-771/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-22
Bylos Nr.
1-146-771/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32950-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
I. G.
Kaltinamasis
Jurgiui A
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-146-771/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32950-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.3.;1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023-03-22Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant A. S., Daliai Kalašinskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nukentėjusiajai I. G.,kaltinamiesiems Jurgiui A. G., R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, ., turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai); J. A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę - sesę I. G., o būtent: 2022-08-27, apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia prispausdamas I. G. prie sienos ir dešine ranka spausdamas jos kaklą, sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodines kraujosruvas abipus kakle;

be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę - sesę I. G., o būtent: 2022-08-28, apie 11:25 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia paimdamas nukentėjusiąją I. G. už rankos ir stumdamas ją prie sienos, dešine ranka spausdamas jos kaklą, sukdamas pastarosios dešinę ranką, sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas abipus kakle, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje blauzdoje ir kairėje pėdoje, bei odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje ir kairiojo raktikaulio srityje.

J. A. G. smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę - dukrą I. G., o būtent: 2022-08-28, apie 11:20 val(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia tris kartus kumščiu smogdamas į krūtinės sritį I. G., tokiu būdu pargriaudamas ją ant kėdžių, ranka spausdamas pastarosios kaklą, kitos rankos kumščiu smogdamas vieną kartą jai į krūtinės sritį, sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse.

Kaltinamasis R. G. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, kitas kaltinamasis yra jo tėvas. Pas tėvus dirba, gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio metu gyveno ten pat. Nukentėjusioji gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini)Prieš 5-7 metus ji buvo pradėjusi vartoti narkotikus, teko vežti į psichiatrinę, nuo to viskas prasidėjo. Supyko, nes ji bandė nusižudyti. Nukentėjusioji gyveno prieš 3 metus (duomenys neskelbtini). Kai tėvai nebegalėjo pastarosios išlaikyti, nukentėjusioji grįžo pas tėvus. Nukentėjusioji nuolat konfliktuodavo su tėvais dėl smulkmenų, dėl to, kad pastarieji neduodavo pinigų. (dėl rugpjūčio 27 d. įvykio) Įvykio dieną pas tėvus atvažiavo 7.00 val. bei kartu su pastaraisiais išvažiavo į laukus kulti grūdus. Baigę darbus apie 15-16 val., grįžo į (duomenys neskelbtini). Pasistatę techniką, nuėjo (duomenys neskelbtini)pavalgyti. Apie 17 val. nukentėjusioji pradėjo su juo konfliktuoti. Įvyko žodinis konfliktas dėl jo sūnaus. Konflikto metu nukentėjusioji bandė jį išvaryti iš tėvų namų, neleisdama pavalgyti. Tėvas liepė nukentėjusiajai eiti į savo kambarį, bet pastaroji neklausė. Mama prašė liautis konfliktuoti, bet nukentėjusioji mamos neklausė. Konflikto metu jis nebuvo nukentėjusiosios prispaudęs. Jokio fizinio kontakto nebuvo. Konflikto metu jis atsistojo ir išėjo. (dėl rugpjūčio 28 d. įvykio) Įvykio dieną pas tėvus atvažiavo 8 val. Atsigėręs kavos, jis su mama nuėjo valyti grūdus ūkiniame pastate. Tėtis išėjo šertis gyvulius. Jiems bevalant grūdus, prie jų atėjo kruvina galva tėtis. Paklausė kas atsitiko. Tėtis atsakė, kad pastarąjį sumušė nukentėjusioji. Nubėgo (duomenys neskelbtini)kur tuo metu buvo nukentėjusioji. Pastarosios paklausė, ką ji padarė tėvui. Nukentėjusioji atsakė, kad tai ne jo reikalas ir kad ir jis gaus. Nukentėjusioji, laikydama rankoje keptuvę, jį puolė. Jis nukentėjusiąją prispaudė prie sienos, suėmė ne už kaklo, o už peties, drabužių, krūtinės ir už rankos. Su kaire ranka suėmė ranką, kurioje buvo keptuvė ir už šono, po to prispaudė prie sienos. Rankos nesuko. Jo dešinė ranka galėjo praslysti pro krutinę, tačiau nukentėjusiosios jis nesmaugė. Galėjo spausti netoli kaklo, nes jam reikėjo gintis. Besistumdydami, jie priėjo prie sienos (duomenys neskelbtini) Sesuo nebuvo pargriuvusi. Nežino, kaip ji sužalojo pėdą, blauzdą. Pripažįsta, kad stumdymosi metu sesuo galėjo susižaloti klubą. Nukentėjusiajai alkūnę negalėjo sužaloti. Nukentėjusioji buvo prispausta prie sienos nugara. Netrukus į namus įėjo tėvai ir tėvas juos išskyrė. Jis patarė tėvui kviesti policiją, suteikė pagalbą, t.y. aptvarstė žaizdą. Tėvas jam neleido kviesti policijos ir greitosios pagalbos. Po to jis išvažiavo namo. Kitą dieną jis kalbėjo su tėčių dėl minėtų įvykių. Tėtis papasakojo, kad rugpjūčio 28d. nukentėjusioji pastarąjį užsipuolė. Bandydamas nukentėjusiąją raminti, tėtis pastūmė nukentėjusiąją, po to pats tėvas virto ant pečiaus ir prasiskėlė galvą į sienos kampą. Nukentėjusioji labai agresyvus žmogus. Specialiai provokuoja konfliktą.

Kaltinamasis J. A. G. kaltu prisipažino bei parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Kaltinamasis yra jo sūnus. Iki rugpjūčio 27 d. santykiai su pastaraisiais buvo geri. Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Dažnai atvažiuoja, padeda jam ūkyje. Dukra iki minimų įvykių gyveno pas juos metus laiko, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Pastaroji gyveno jo (duomenys neskelbtini). Konfliktų dėl darbo, dėl pajamų nebuvo. (dėl rugpjūčio 27 d. įvykio) Įvykio dieną, apie 15-16 val., jis grįžo į namus pietums. Pakvietė į namus sūnų pavalgyti. (duomenys neskelbtini) sūnus ir dukra susižodžiavo. To pasekoje sūnus pašoko ir išėjo. Nepamena dėl ko susipyko. Nematė, kad sūnus būtų nukentėjusiąją suėmęs už kaklo. (dėl rugpjūčio 28 d. įvykio) Įvykio dieną jo žmona ir sūnus darbavosi jo sodybos sandėlyje. Jis darbavosi savo sodybos ūkiniame pastate. Apie 9.00 val. sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu dukra taip pat atėjo (duomenys neskelbtini). Nežino dėl ko su dukra sukonfliktavo. Pamena, kad jie susikabino. Jis suėmė nukentėjusiąją už krūtinės, ties kaklu ir nustūmė ant kėdžių. Nukentėjusioji nugara pargriuvo ant kėdžių. Po to gulėdama nukentėjusioji jam spyrė. Nuo spyrio jis atsitrenkė į pečio kampą ir prasiskėlė antakį. Pripažįsta, kad nukentėjusioji krisdama galėjo susižeisti alkūnę ir šlaunis į kėdes, nes virto atbula. Dėl atsiradusių sužalojimų ant pėdos jis nieko nežino. Kumščiu nukentėjusiajai nesmogė. Po to jis išėjo laukan kviestis pagalbos. Nuėjo link ūkinio pastato, pakvietė žmoną, sūnų. Nieko daug nepasakodamas, paprašė suteikti jam pagalbą. R. paklausė, kas įvyko. Jis atsakė, kad apsižodžiavo ir susikabino su dukra. Sūnus nubėgo (duomenys neskelbtini), jis su žmona iš paskos. Bėgo iš paskos, kad neatsitiktų kas nors blogo. Kai įbėgo (duomenys neskelbtini), pamatė sūnų, kuris jau buvo prispaudęs dukrą prie (duomenys neskelbtini). Sūnus ranką laikė ties dukros galva, kaklu. Jis išskyrė dukrą ir sūnų įlysdamas į pastarųjų tarpą. Dukros rankose nieko nematė. Jis atitraukė sūnaus ranką nuo dukros. Po to sūnus išėjo. Ant nukentėjusiosios veido, kaklo sužalojimų nematė. Dukra nuėjo į kambarį. Žmona sutvarstė jam žaizdą, uždėjo pleistrą. Sūnus jam liepė kviesti policiją. Jis sūnui pasakė, kad policijos nekvies. Nematė tikslo kviesti. Neleido kviesti policijos ir sūnui. Norėjo, kad viskas nurimtų. Sūnui išvažiavus, už poros valandų dukra paprašė mašinos. Pasakė, kad reikia pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai davė automobilio raktus. Dukrai išvažiavus, toliau dirbo iki vėlaus vakaro. Dukra grįžo vėlai vakare. Jiems parvažiuojant iš ūkio darbų, pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jį išvežė į komisariatą dėl smurtavimo.

Nukentėjusioji I. G. posėdyje parodė, kad kaltinamasis R. G. yra jos brolis, o J. A. G. yra jos tėvas. Santykiai tarp jos ir brolio blogi. Pas tėvus ji apsigyveno nuo 2018 m. rudens. (dėl rugpjūčio 27 d. įvykio) Įvykio dieną brolis su tėvais išvažiavo kulti grūdus. Ji liko namuose. Pastarieji grįžo apie 15 val. Brolis pradėjo šaukti, priekaištauti tėvams dėl anūko išvarymo iš namų. Ji atėjo į (duomenys neskelbtini)siekdama nutraukti konfliktą. Besiaiškinant dėl brolio sūnaus, ji susikonfliktavo su broliu. Brolis puolė ją mušti. Prie (duomenys neskelbtini)užsuko ranką, prispaudė prie sienos ir laikė už gerklės. Kaklą buvo sugriebęs dešine ranka. Iš skausmo ji pradėjo šaukti. Į konfliktą įsikišo tėvai. Tėtis patraukė brolį, įsiterpdamas tarp jų. Po to tėtis ją apšaukė. Po to ji nuėjo į savo kambarį, o brolis išvažiavo namo. (dėl rugpjūčio 28 d. įvykio) Viskas prasidėjo nuo ryto, kai atvažiavo brolis. Su broliu susikonfliktavo (duomenys neskelbtini), susistumdė alkūnėmis. Tėvai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)Nuėjus į apačią, mamai ir tėčiui pasakė, kad ramintų brolį, nes pastarasis prie jos kabinėjasi. Po to visi išėjo prie darbų, o ji (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)grįžo tėtis. Ji tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini)Tėtis ją apšaukė, kad ji namuose kelia triukšmą, priekaištavo, kad ji neleidžia ramiai gyventi, broliui dirbti. Ji tėčiui išdėstė ir savo priekaištus dėl brolio sūnaus. To pasekoje tėtis kumščiais pradėjo ją stumti. Stūmė apie keturis kartus, kol ji nuvirto ant kėdžių. Tėtis užgriuvo ant jos, norėjo suimti už kaklo, kumštelėjo jai į krūtinę. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas dešinėje kūno pusėje, šlaunyse. Koja nustūmė tėtį nuo savęs. Tėtis nuo pastūmimo atsitrenkė į spintelę, susvirduliavo ir krito, prasikirto antakį. Atsikėlęs, tėtis pradėjo šaukti „R. R. mane I. sumušė“. Šaukdamas išėjo, ji (duomenys neskelbtini). Suprato, kad netrukus atbėgs brolis. Ji rankoje jokios keptuvės neturėjo. Brolis stvėrė ją už kairės rankos ir sviedė į sieną. Ji nugara atsitrenkė į sieną, susitrenkė galvą. Po to brolis užsuko jos dešinę ranką, suėmė už kaklo, smaugė. Ji pradėjo šaukti, kažkaip išsilaisvino. Į namą įbėgęs tėtis juos išskyrė. Ji nuėjo į antrą aukštą. Po to ji paprašė mamos mašinos. Mašina ji nuvažiavo į ligoninę. Po to nuvažiavo į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Pareigūnė, priėmusi pareiškimą, liepė pirmadienį atvykti pas ekspertus. Po to ji grįžo namo. Vakare atvažiavo policijos pareigūnai. Sužalojimai: poodinės kraujosruvos kakle buvo padaryti brolio 2022-08-28. Alkūnė buvo sumušta po brolio smūgio, kai atsitrenkė į sieną. Brolis buvo užlipęs ant kojos piršto, prispaudęs, negalėjo paeiti. Sužalojimai abiejose šlaunyse, mėlynės atsirado, kai griuvo ant kėdžių. Kairėje ir dešinėje blauzdoje galėjo būti ir kai brolis (duomenys neskelbtini). Nežino, ar nuo tėčio, ar nuo brolio. Iki įvykio sužalojimų nebuvo. Po įvykio atsirado sužalojimai. Odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje galėjo atsirasti, kai į sieną trinktelėjo. Kairio raktikaulio srityje nubrozdinimas, kai brolis trenkė į sieną. Po antro įvykio, t. y. 2022-08-28, tik save apžiūrėjo. Pamena, kaip buvo apklausta. Smūgius detalizavo, viskas buvo gerai surašyta. Buvo po pirmos dienos paraudimas, dėl to negalvojo kreiptis į policiją. 2022-08-28 nesiėmė jokių įrankių apsigynimui. Kreipėsi į policiją, nes matė, kad nevaldoma situacija yra. Nėra prieš brolį pakėlusi rankos. Pastarasis jos neatsiprašė. Po įvykio jos ir tėčio santykiai buvo pakankamai įtempti. Po to išsiaiškino. Tėčiui priekaištų neturi, jie labai daug padėjo. Brolio elgesys peržengia visas ribas, negalėjo pagyventi, dėl to išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis tėvus terorizuoja. Buvo apsižodžiavimų, su broliu bandė ir taikytis, ir kalbėtis.

Liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. G. yra jos vyras, R. G. yra jos sūnus, o I. G. yra jos dukra. Su vyru ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus gyveno už 3 km., kitame (duomenys neskelbtini). Dažnai atvykdavo padėti prie ūkio. Sūnus ir dukra kartais susipykdavo, tačiau konfliktai nebuvo dažni. (dėl rugpjūčio 27 d. įvykio) Įvykio dieną ji kartu su sūnumi ir vyru grįžo iš laukų. Dukra tuo metu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad pietaujant sūnus ir dukra susikonfliktavo (duomenys neskelbtini)to, kad anūkas D. neatsiklausęs užėjo į kambarį pasiimti daiktų. Konfliktas buvo tik žodinis. Nepamena ar tarp dukros ir sūnaus buvo fizinis kontaktas. Konfliktas vyko apie 5 min. Po konflikto sūnus išvažiavo namo, o dukra nuėjo į savo kambarį. (dėl rugpjūčio 28 d. įvykio) Įvykio dieną, apie 10-11 val., pas juos į namus atvažiavo sūnus. Ji, vyras ir sūnus išėjo darbuotis prie ūkio. Dukra (duomenys neskelbtini)Vienu tarpu vyras (duomenys neskelbtini)Jai ir sūnui nuėjus iki ūkinio pastato, prie jų (duomenys neskelbtini)atėjo kruvinu veidu vyras bei pasakė, kad pastarajam sudavė dukra. Sūnus nubėgo į (duomenys neskelbtini). Pastarajam iš paskos vyras ir ji. Kai įbėgo į (duomenys neskelbtini)pamatė dukrą verkiančią, o vyras su sūnumi buvo šiek tiek atokiau nuo pastarosios. Tėvas su R. buvo, kiek toliau I. verkė. Dukra pirmą nieko nesakė, vėliau tik sakė, kad buvo užgauta sūnaus. Ant dukros veido, kaklo matė paraudimus. Ji sutvarstė vyro žaizdą, dukra nuėjo į savo kambarį. Ji klausė vyro, kaip dukra pastarajam sudavė. Vyras atsakė, kad ne sudavė, o pastūmė. Vyras pasakojo, kad susikonfliktavo su dukra, pastūmė pastarąja ir pervertė ant kėdės prie stalo. Po to dukra vyrą pastūmė. Po kurio laiko dukra iš jų pasiskolino mašiną. Grįžo vakarop. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

I. G. pareiškimas, kuriame 2022-08-28 pastaroji nurodė, kad 2022-08-27 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu blaivus brolis R. G., žodinio konflikto metu stumdė ją, bei sugriebęs už kaklo smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. 2022-08-28 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, blaivus tėvas J. A. G., parvertė ją ant kėdžių ir rankos kumščiu sudavė nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Blaivus brolis R. G. taip pat, pradėjo ją stumdyti ir smaugti. Dėl sukelto fizinio skausmo kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur jai nustatyta diagnozė - alkūnės sumušimas. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti R. G. ir J. A. G. įstatymo nustatyta tvarka, bei įpareigoti juos prie jos nesiartinti. Be to, siekiant patikslinti ir detalizuoti parodymus I. G. paaiškino, kad grįžusi iš (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini)Jos brolis R. G., gyvena (duomenys neskelbtini)2022-08-27 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir brolio R. G. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl jo sūnaus D. G.. Konflikto metu jie su broliu apsistumdė, o po to, jis prispaudė ją prie sienos ir pradėjo smaugti. Ji nuo jo gynėsi, stūmė jį nuo savęs, taip pat, buvo sugriebusi jam už kaklo tam, kad jis ją paleistų ir fiziškai nesmurtautų. Įvykio metu sąmonės praradusi nebuvo, bet jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina aštuoniais balais. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, GMP ekipažo nekvietė. Brolis įvykio metu buvo blaivus. Konfliktą matė jų tėvas J. A. G. ir mama V. G.. Minėto konflikto metu tėvas J. A. G. ją įžeidinėjo, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Ji tėvą konflikto metu bandė raminti, bei klausė, kodėl ją įžeidinėja. Tada R. G. vėl pradėjo ją pulti, bet tėvas jį sulaikė ir ji išėjo (duomenys neskelbtini)taip visas konfliktas baigėsi. 2022-08-28 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir brolio R. G. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas. Konflikto metu jie abu apsistumdė. Tuo metu (duomenys neskelbtini)tėvas taip pat įsikišo į konfliktą ir jie visi kartu toliau žodžiu konfliktavo. Po to, visi išsiskirstė, t. y. ji (duomenys neskelbtini)o jie abu išėjo. Netrukus, maždaug už 15-20 minučių, tėvas vėl grįžo (duomenys neskelbtini)jie žodžiu sukonfliktavo ir jis parvertė ją ant kėdžių ir rankos kumščiu sudavė nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau penkių smūgių, į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Skausmą įvertina septyniais balais. Ji gindamasi pastūmė su rankomis ir kojomis tėvą nuo savęs. Jis neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Griūdamas susižalojo antakį. Po to, jis atsikėlė ir išėjo (duomenys neskelbtini)ir kaip suprato pasiskundė broliui R., kad ji jį sumušė. Tada (duomenys neskelbtini)atėjo R., kuris pradėjo ant jos šaukti, čiupo už rankos ir trenkė į sieną. Po to, įstūmęs ją į (duomenys neskelbtini)pradėjo smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ji visaip bandė ištrūkti. Tada jis sugriebė jai už abiejų rankų ir pradėjo jas sukinėti, o po to, vėl pastūmė ir ji su kairės rankos alkūne atsitrenkė į (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais R. G. sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertina dešimt balų. Ji pradėjo šaukti ir tada (duomenys neskelbtini)atbėgo jų tėvai, kurie R. G. nuo jos atitraukė ir taip konfliktas pasibaigė. Po šio įvykio kreipėsi į ligoninę, kur jai nustatyta diagnozė - alkūnės sumušimas. Daugiau apie minėtą įvykį šiuo metu nieko papasakoti negali, nes iki šiol dar yra labai susijaudinusi ir pavargusi nuo tokio tėvo ir brolio elgesio. Kai apsiramins ir susidėlios savo mintis, pailsėjusi, gal prisimins daugiau faktų, kuriuos nurodys papildomoje apklausoje (t. 1, b. l. 11-14);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-31);

Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios I. G. vizualinė apžiūra. Apžiūrint moters veido ir galvos sritį, ant veido, kairės pusės prie akies, matomas paraudimas 20 mm ilgio ir 5 mm pločio. Ant kaklo, matomos smaugimo žymės, ant dešinės pusės 70 mm pločio ir 60 mm ilgio, ant kairės pusės 40 mm pločio ir 50 mm ilgio. Apžiūrint moters kūną, ant kairės rankos, ties alkūne matoma kraujosruva 40 mm pločio ir 400 mm ilgio. Ant kairės kojos nykščio matomas 5 mm ilgio ir 10 mm pločio paraudimas/kraujosruva. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nesimato (t. 1, b. l. 33-40);

Specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini)kurioje užfiksuota: I. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abipus kakle, kairės alkūnės sąnario srityje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje; odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje; I. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (tiek 2022-08-27, tiek ir 2022-08-28); poodinės kraujosruvos abipus kakle, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje pėdoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais; sužalojimai padaryti 9 trauminiais poveikiais; I. G. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos abipus kakle, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje galėjo būti padaryti, tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tie ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje pėdoje, galėjo būti padarytos tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar, galimai, paviršius (t. 1, b. l. 74-75);

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (t. 1, b. l. 89-95).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį ar trumpam jį susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu: 2022-08-29, 2022-09-18 ir 2022-11-16 (t., 1, b. l. 142-143, 155, 163) savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino tai, kad konflikto su dukra metu, ją stūmė, kol ji nukrito tarp kėdžių ant žemės, o jis neišlaikęs pusiausvyros užkrito ant jos. Nukentėjusiajai nuo jo ginantis, t. y. spardantis ir stumdantis, jis norėdamas apsiginti nuo jos spardymosi, prispaudė ją prie kėdės. Kur tiksliai ranka spaudė nukentėjusiajai pasakyti negali, galėjo ir už kaklo. Tačiau nepripažino, kad konflikto metu jis sudavė smūgius nukentėjusiajai. Duodamas parodymus, 2022-08-29 vykusios apklausos metu, t. y. iškart po įvykio, jis nurodė, kad pripažįsta, kad kartu su dukra nukrito ant kėdžių, bet jis jos nemušė, tik prispaudė, kad ji nurimtų ir atsistotų. Kumščiais dukrai netrenkė nei karto. Jei būtų trenkęs kumščiu, būtų likę sužalojimai. Analogiškas aplinkybes nurodė ir kitų apklausų metu. Teisme kaltinamasis savo poziciją dėl kaltės pakeitė ir duodamas nurodymus nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad su dukra sukonfliktavo. Priėjo vienas prie kito. Abu susikabino. Paėmė už krūtinės, ties kaklu, ją stvėrė ir stūmė į kėdes. Ji buvo pargriuvusi ant kėdžių, ant nugaros. Galėjo šlaunys nukentėti nukentėjusiajai griūnant. Dukra galėjo patirti sužalojimus dėl tokio jo elgesio. Dėl smurto - nemelavo. Tačiau, kaip ir minėjo, smūgių jai nesudavė. Teisme nurodytas kaltinamojo aplinkybes patvirtino ir teisme parodymus davusi nukentėjusioji I. G., kuri parodė, kad konflikto su tėvu metu, jis pradėjo su kumščiais ją stumti, stūmė kokius tris kartus, kol nustūmė ant kėdžių. Ketvirtą kartą nuo pastūmimo krito ant kėdžių, o tėtis ant jos nuvirto. Kadangi jis ant jos užvirto, ji su koja paėmė ir jį nuo savęs nustūmė. Tėtis nesmaugė, bet norėjo suimti ją už kaklo, skausmas buvo, tačiau labiau skaudėjo, kai virto ant kėdžių. Smūgių nebuvo kumščiu. Buvo kumštelėjimas į krūtinę gulint, paskui su ranka čiupo. Sukėlė fizinį skausmą. Visi smūgiai buvo su pastūmimais. Kai buvo pargriuvusi, buvo vienas smūgis. Su pastūmimais su kumščiavimais buvo penki smūgiai. Jai nugriuvus ant kėdžių, skaudėjo dešinę pusę, skaudėjo šlaunys. Sužalojimai abiejose šlaunyse, mėlynės, atsirado, kai griuvo ant kėdžių. Aplinkybę, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtino ir teisme liudytoja apklausta V. G., kuri teisme nurodė, kad paklausė kaltinamojo, kaip dukra tau sudavė, o jis atsakęs, kad nesudavė, o pastūmė. Jie susikivirčijo, jis dukrą pervertė ant kėdės, prie stalo, po to nukentėjusioji tėvą pastūmė. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55-56). Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo J. A. G. ir nukentėjusiosios I. G. buvo konfliktas, patvirtino ir kaltinamasis R. G..

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (t., 1, b. l. 11-14) surašymo metu nurodė, kad konflikto su tėvu metu, jis ją parvertė ant kėdžių ir rankos kumščiu sudavė nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, bei duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2022-11-08 vykusios apklausos metu (t., 1, b. l. 50), nurodė, kad konflikto su tėvu metu, jis suspaudė abiejų rankų kumščius ir jais jai į krūtinės sritį sudavė apie 3 kartus, žengdamas žingsnius į ją ir po trečio smūgio į krūtinės sritį, ji parvirto nugara labiau ant dešinės pusės taburetės. Jai parvirtus ant žemės, tėvas ją toliau puolė ir viena dešine ranką ėmė už kaklo ir kitos rankos kumščiu sudavė į kūno sritį ties krūtine. Tačiau šios nukentėjusiosios I. G. nurodytos aplinkybės nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme išanalizuoti duomenys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. A. G. viso proceso metu neigė aplinkybę dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajai nors dėl visų kitų kaltinime nurodytų aplinkybių sutiko ir jų neginčijo, ką patvirtina pirmiau teismo paminėtos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad teisme nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad tėvas jos atžvilgiu jokių smūgių nesudavė, o kumščiais ją stūmė, kokius tris kartus, kol ji nuvirto tarp kėdžių. Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 33-40), rašyto 2022-08-08 16.59 val., t. y. tik praėjus kelioms valandoms po įvykio, matyti, kad ant moters veido, kairės pusės prie akies, matomas paraudimas; ant kaklo, matomos smaugimo žymės; ant kairės rankos, ties alkūne, matoma kraujosruva; ant kairės kojos nykščio matomas paraudimas/kraujosruva. Duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė kumščiu kelis kartus į krūtinės sritį, užfiksuota nebuvo. Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 74-75) atliktos 2022-08-29 11.20 val., praėjus parai po įvykio, matyti, kad I. G. buvo nustatyti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abipus kakle, kairės alkūnės sąnario srityje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje; odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, melsvai violetinės poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje bei kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, tai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes 2022-11-08 vykusios apklausos metu, kad ji parvirto nugara labiau ant dešinės pusės kėdės. Visi šie teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis konflikto su nukentėjusiąją metu tikrai jai nesudavė jokių smūgių nei į įvairias kūno vietas, kaip nurodyta pirminiuose nukentėjusiosios parodymuose, rašant pareiškimą, nei į krūtinės sritį, kaip nurodė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų metu, kadangi pagal nustatytas įvykio aplinkybes, sužalojimai turėjo būti padaryti krūtinės srityje ir labiau dešinėje kūno pusėje. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir jų visetą, į tai, kad nustatytos aplinkybės patvirtina viena kita, daryti išvada, kad kaltinamasis nukentėjusiajai smūgių kumščiu į krūtinės sritį tikrai nesudavė, nes šios aplinkybės, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl ši aplinkybė iš J. A. G. kaltinimo šalintina.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2022-09-19 ir 2022-11-17, tiek teisme savo kaltės nepripažino. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis nurodė, kad 2022-08-27 jam būnant (duomenys neskelbtini)tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl jo sūnaus. Konflikto metu jis sesers nemušė, nebuvo prispaudęs jos ir jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Sesei neleidus pavalgyti, išvažiavo namo. Konflikto metu buvo abu tėvai. 2022-08-28 jam būnant pas tėvus, atbėgo kruvinas tėtis, kuris pasakė, kad nukentėjusioji jį sumušė. Nubėgo pas nukentėjusiąją(duomenys neskelbtini)paklausė, ką tėvui padarė. Ji atsakė, kad ne tavo reikalas ir tu gausi. Rankose turėjo keptuvę ir puolė ant jo. Jis ją pasistūmė prie sienos. Suėmė ne už kaklo, už peties, drabužių, krūtinės ir už rankos. Su kaire ranka paėmė už keptuvės, už rankos, ir už šono, kad prispausti prie sienos. Rankos nesuko. Su dešine ranka, sesers kairę ranką sulaikė, nes kairėje rankoje buvo keptuvė. Jo dešinė ranka galėjo praslysti ant krūtinės, tačiau jos nesmaugė. Galėjo spausti netoli kaklo. Jie besistumdydami priėjo prie sienos (duomenys neskelbtini). Sesuo nebuvo pargriuvus. Nežino, kaip sužalojo pėdą, dėl blauzdos, negali pasakyti ar ji buvo į ką nors atsitrenkusi, nes (duomenys neskelbtini). Klubą galėjo susižaloti. Alkūnę nelabai sužalojo, nes jos rankos buvo link jo ištiestos. Su nugara buvo prispausta. Tėvai atėjo paskui jį, išskyrė juos. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė analogiškas aplinkybes. Apklausiamas 2022-09-19 (t., 1, b. l. 195-196), jis parodė, kad nukentėjusiajai nieko nedarė, jos nemušė, jis ją tik nuo savęs stūmė, kad ji atsitrauktų nuo jo, tai buvo gynyba, jokių tyčinių suplanuotų veiksmų neatliko. 2022-08-27 (duomenys neskelbtini)atėjusi nukentėjusioji pradėjo jį provokuoti. Norėdamas išvengti konflikto, atsistojo ir nebaigęs valgyti išėjo (duomenys neskelbtini)išvažiavo namo. I. nelietė nei pirštu. 2022-08-28 jam dirbant, atėjo kruvinas tėtis. Paklausus, kas buvo, jis atsakė, kad I. G.. Jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) buvo I.. Paklausė kas nutiko. Ji puolė jam prieš akis sakydama: ar ir tu nori. Jis jos vėl paklausė kas nutiko: ji pasakė „gausi ir tu“, I. puolusi jam tiesiai prieš akis rėkdama ir jis gindamasis nuo jos, jai savo dešine ranka atsistūmė, nuo jos prilaikydamas už krūtinės, nes ji vis ėjo link jo, jį puldama ir kažką turėjo rankoje, išvengdamas jos puolimo, laikėsi atstumo nuo jos per ištiestą ranką ir atsistūmė ją prie sienos, kad neturėtų daugiau erdvės ant jo pulti, nes ji buvo labai agresyvi. Po kelių minučių, po to, kai jis atėjo (duomenys neskelbtini), atėjo abu tėvai ir juos išskyrė. Jis su tėvais išėjo iš (duomenys neskelbtini)Sutvarstė mama tėčio galvą. I. nieko nedarė, tik laikė ranka atrėmęs ją į krūtinę, kad ant jo nepultų. Tačiau teismas tokius R. G. paaiškinimus vertina kritiškai bei traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – sesei I. G., būtent: 2022-08-27 žodinio konflikto metu, tyčia prispaudė I. G. prie sienos ir dešine ranka suėmęs jai kaklą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodines kraujosruvas abipus kakle, o 2022-08-28 žodinio konflikto metu, tyčia paėmė I. G. už rankos ir stūmė ją į sieną, suėmęs dešine ranka spaudė jai kaklą bei paėmęs už dešinės rankos ją suko, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas abipus kakle, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje blauzdoje ir kairėje pėdoje, bei odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje ir kairiojo raktikaulio srityje.

Nukentėjusioji I. G. teisme, parodė, jog 2022-08-27 konflikto metu kaltinamasis R. G. puolė ją mušti. Prie batų dėžės užsuko jai ranką, prie sienos prispaudė ir laikė už gerklės. Rankomis prispaudė, suėmėm (duomenys neskelbtini)ties kaklu viena dešine ranka. Patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. 2022-08-28 po konflikto su tėvu, iškart atėjo kaltinamasis. Keptuvės rankose neturėjo. R. stvėrė ją už rankos. Pajuto smūgį už kairės rankos ir sviedė į sieną. Buvo smūgis į sieną, su visu kūnu trenkėsi, galvą susitrenkė (duomenys neskelbtini). Užsuko dešinę ranką, ėmė už kaklo, smaugė. Pradėjo šaukti, atbėgo mama su tėčiu. Tėtis išskyrė, R. traukė nuo jos. Mama atėjo vėliau. Sužalojimai: poodinės kraujosruvos kakle buvo padaryti brolio 2022-08-28. Alkūnė buvo sumušta po brolio smūgio, kai atsitrenkė į sieną. Brolis buvo užlipęs ant kojos piršto, prispaudęs, negalėjo paeiti. Kairėje ir dešinėje blauzdoje galėjo būti ir kai brolis prie sienos trinktelėjo ir (duomenys neskelbtini). Iki įvykio sužalojimų nebuvo. Po įvykio atsirado sužalojimai. Odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje galėjo atsirasti, kai į sieną trinktelėjo. Kairio raktikaulio srityje nubrozdinimas, kai brolis trenkė į sieną. Pamena, kaip buvo apklausta. Smūgius detalizavo, viskas buvo gerai surašyta. Ikiteisminio tyrimo metu, savo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 11-14), nukentėjusioji 2022-08-28, iškart po antro įvykio, nurodė, kad 2022-08-27 žodinio konflikto metu, brolis R. G., ją stumdė bei sugriebęs už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktą matė jų tėvai. 2022-08-28 konflikto su R. G. metu, kaltinamasis čiupo už rankos ir trenkė į sieną. Įstūmęs ją į (duomenys neskelbtini)pradėjo smaugti. Sugriebė jai už abiejų rankų ir pradėjo jas sukinėti, o po to, vėl pastūmė ir ji su kairės rankos alkūne atsitrenkė (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais R. G. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį įvertina dešimt balų. Atbėgę jų tėvai, R. G. nuo jos atitraukė. Ji kreipėsi į ligoninę, nustatyta diagnozė - alkūnės sumušimas. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2022-11-08 apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50), kad 2022-08-27 sukonfliktavo su broliu R. G.. Kaltinamasis atsistojo ir pripuolęs prie jos, dešine ranka paėmėm už kaklo ir jie kartu atsidūrė (duomenys neskelbtini). Mama ir tėtis atitraukė kaltinamąjį nuo jos. Tokiu savo elgesiu kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą, kai spaudė jai kaklą. Jo tokio brolio elgesio, matė ant kaklo paraudimą. 2022-08-28 įvykusio konflikto su broliu metu, jis paėmė jai už kurios rankos pasakyti negali, nes neprisimena ir kita ranka paėmė ją už drabužių ties kaklu ir ją stipriai nustūmė (nusviedė), prie (duomenys neskelbtini). Atsitrenkė į sieną. Ji kaire kūno puse stipriai atsitrenkė į sieną (duomenys neskelbtini). Tada brolis stovėdamas jai prie dešinio šono, paėmė dešine ranka jai už kaklo ir pradėjo spausti, taip ją smaugdamas, bei kita savo ranka, paėmė ją už dešinės rankos ir ją suko jai už nugaros. Užlipo ant kairės kojos 1 piršto, padarydamas kraujosruvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos kraujosruvos abipus kakle, po smaugimo, sužalojimai kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje odos nubrozdinimas, kairiojo smilkinio srityje ir kairiojo raktikaulio srities nubrozdinimas. Jai pradėjus šaukti, atėjo tėvai ir brolį nuo jos atitraukė. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusiosios pozicija esminėse bylos aplinkybėse nuosekli visą procesą, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada (t. 1, b. l. 74-75), kurioje neabejotinai patvirtinta, jog I. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abipus kakle, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje; odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje; I. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (tiek 2022-08-27, tiek ir 2022-08-28); poodinės kraujosruvos abipus kakle, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje pėdoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais; sužalojimai padaryti 9 trauminiais poveikiais; I. G. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos abipus kakle, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairio raktikaulio srityje galėjo būti padaryti, tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tie ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje pėdoje, galėjo būti padarytos tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar, galimai, paviršius. Taip pat asmens apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 33-40), kuriame užfiksuota, kad 2022-08-28 atlikus asmens – I. G., apžiūrą ant veido, kairės pusės prie akies, matomas paraudimas; ant kaklo, matomos smaugimo žymės; ant kairės rankos, ties alkūne matoma kraujosruva; ant kairės kojos nykščio matomas paraudimas/kraujosruva. Pažymėtina tai, kad šie sužalojimai, nurodyti tiek specialisto išvadoje, tiek asmens apžiūros protokole, tikrai negalėjo būti padaryti kito kaltinamojo – J. A. G., kadangi byloje neabejotinai nustatyta, kad šio konflikto metu nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo padaryti dešinėje kūno pusėje, o duomenų, kad konflikto metu kaltinamasis J. A. G. ją būtų slaugęs, nustatyta nebuvo. Todėl išanalizavus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad šie rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti nukentėjusios sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamojo R. G..

Liudytoja V. G. teisme patvirtino, jog po 2022-08-28 įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios ir brolio R. G., dukra nieko nesakė, tik paskui pasakė, kad ją užgavo brolis, t. y. R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė (t. 1, b. l. 55-56), kad atėjusi (duomenys neskelbtini)po 2022-08-28 įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo R. G., matė, jog nukentėjusioji stovėjo viename kampe, o R. G. kitame kampe. Tai, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo R. G. buvo kilęs ne tik žodinis konfliktas, teisme nurodė ir kaltinamasis J. A. G., kuris parodė, kad 2022-08-28 po tarp jo ir dukters įvykusio konflikto, nuėjo link ūkinio pastato, kur buvo žmona ir sūnus R. G.. Sūnus paklausė, kas čia, atsakė, kad susižeidė, su dukra apsižodžiavo ir susikabino. Nebuvo laiko kada suteikti jam pagalbą, kai sūnus nubėgo (duomenys neskelbtini), jis iš paskos. Jis pirmas nuėjo (duomenys neskelbtini) žmona iš paskos. Bėgo, kad neatsitiktų, kas nors blogo. R. G. buvo prispaudęs dukrą (duomenys neskelbtini)juos išskyrė. Patraukė sūnų, įlindo į tarpą. Sūnus ranką laikė ties galva, kaklu, ją atitraukė. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 142-143), kad 2022-08-28, po to kai tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sužalotas, sūnus R. G. tai pamatęs, nuėjo ieškoti nukentėjusiosios. Kai sūnus nuėjo ieškoti dukters, jis su žmona ėjo paskui. Atėjo į (duomenys neskelbtini)pamatė, kaip (duomenys neskelbtini)susikabinę buvo I. ir R., jie stumdėsi. Jis paėmė R. už kaklo ir jį atskyrė nuo I.. Nors tiek liudytoja V. G., tiek kaltinamasis J. A. G. viso proceso metu ir neigė, kad kaltinamasis R. G. abiejų konfliktų metu smurtavo prieš nukentėjusiąją ir jie nematė, kad jis būtų smurtavęs, paneigia baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir teisme patvirtintos aplinkybės. Šių proceso dalyvių nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi kaltinamasis yra jų sūnus. Todėl šiuo atveju teismas, vertindamas I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytais įvykiais, atkreipia dėmesį į tai, kad jos parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumu. Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios išreikšta pozicija dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų – ji nuosekli, detalizuota, esminės detalės dėl įvykių aplinkybių sutampa.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusiąją, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą. Kvalifikuojamasis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš seserį (R. G. epizodai) bei dukrą (J. A. G. epizodas). Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų R. G. ir J. A. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis R. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 181), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 174-178), dirbantis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, o jų dydžiai, artimi minimaliam straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžiui (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, skirtini įpareigojimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 2, b. l. 1-3).

Kaltinamojo J. A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą nusikalstamos veikos padaryme bei nuoširdų gailėjimąsi. Kaltinamasis iš esmės pripažino kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes. (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis J. A. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 116), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 104-114), dirbantis (t. 1, b. l. 100), pensininkas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis, artimas minimaliam straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžiui (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-08-28 21.10 val. iki 2022-08-29 15.11 val. (t. 1, b. l. 126-127, 129-1630).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 1146-148).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

n usprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022-08-27 epizodas), ir skirti jam bausmę – 5 mėnesius laisvės apribojimo;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022-08-28 epizodas), ir skirti jam bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvyksi su įpareigojimais - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Jurgiui A. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-08-28 21.10 val. iki 2022-08-29 15.11 val. (vieną parą) ir laikyti, kad J. A. G. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvyksi su įpareigojimais - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas