Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. L. ir A. L. ieškinį VšĮ „Mūsų Ignalina“ dėl neturtinės žalos už tikrovės neatitinkančios informacijos, paskelbtos laikraštyje „Mūsų Ignalina“, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

2019-01-22 laikraštyje „Mūsų Ignalina“ buvo išspausdintas straipsnis, pavadintas „Žiaurių laikų kronika“, kurio skiltyje „Nubausti mirties bausme“ yra tekstas „(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas mirties bausme (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. L.. Dirbo prie (duomenys neskelbtini) kolchozo sandėlio, pirmas kolchozo organizatorius. Be to, žymus komunistų šalininkas ir aršus NKVD agentas“. Sužinoję apie šią publikaciją, ieškovai dėl tėvo A. L. nužudymo aplinkybių 2019-03-27 kreipėsi į LRGGRTC. 2019-06-05 rašte Nr. 552-564 LRGGRTC nurodė, kad nepilnai išlikusiuose LYA fonduose nerasta duomenų, jog A. L. būtų priklausęs LSSR MGB agentūriniam tinklui ar kitaip bendradarbiavęs su sovietų represinių struktūrų pareigūnais bei sovietų valdžios atstovais. Gavę šį atsakymą, ieškovai 2019-07-23 kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti teiginį, kad jų tėvas A. L. buvo NKVD agentu. Atsakovas 2019-07-30 laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdino straipsnį „NKVD agentu nebuvo“, kuriame iš esmės pilnai perspausdino ieškovų iš LRGGRTC gautą atsakymą ir nurodė, kad „LRGGRTC oficialiai paneigia – A. L. nebuvo aršus NKVD agentas“. Už tai, kad tėvas laikraštyje „Mūsų Ignalina“ buvo pavadintas aršiu NKVD agentu, ieškovai prašo priteisti iš atsakovo po 1200 Eur moralinės žalos atlyginimo, kadangi, paskelbdamas tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakovas A. L. apšmeižė, pažemino ir paniekino kaip žmogų, sukeldamas jiems daug skausmo ir nemigo naktų, o be to, dėl šios publikacijos daugeliui (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos abiturientų ir Ignalinos rajono savivaldybės Navikų kaimo gyventojų iki gyvenimo pabaigos jie liks „aršaus NKVD agento“ sūnumis.

Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas VIĮ 3 straipsnyje – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

VIĮ 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones (pvz., knygas), jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones (3 punktas). Tokiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis). VIĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatos esmė yra ta, jog tas, kuris paskelbė informaciją, anksčiau skelbtą per kitas visuomenės informavimo priemones, nėra atsakingas už turtinės ar neturtinės žalos, jei ji būtų patirta, atlyginimą. Ši nuostata skirta apsaugoti ne informacijos gavėją, o tą visuomenės informavimo priemonę, kuri perspausdina kitą anksčiau skelbtą informaciją ir ji būtų pernelyg apsunkinta, jei turėtų tikrinti jau skelbtos informacijos patikimumą, žinoma, neatleidžiant jos nuo pareigos paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-707/2013).

2019-01-22 laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdintame straipsnyje „Žiaurių laikų kronika“ nurodyta, kad jame publikuojamas partizanų vado bunkeriuose rašytas dienoraštis, tačiau informacijos apie tai, ar jis buvo anksčiau publikuotas kitose visuomenės informavimo priemones, nėra. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad tokia informacija buvo kituose dvylikoje laikraščio „Mūsų Ignalina“ numerių, kuriuose buvo publikuojamas straipsnis „Žiaurių laikų kronikos“. Tik atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad laikraštyje „Mūsų Ignalina“ 2018 metų Nr. 93-95, 97 ir 2019 metų Nr. 1-9 išspausdintame straipsnyje „Žiaurių laikų kronikos“ iš interneto perspausdino knygoje „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“ publikuotą partizanų vado V. Ž.-R. bunkeriuose rašytą dienoraštį. Tokiu būdu, atsakovas, būdamas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, nenurodydamas, kad paskelbė informaciją, anksčiau skelbtą per kitas visuomenės informavimo priemones, prisiėmė redakcinę atsakomybę dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą straipsnyje „Žiaurių laikų kronikos“.

Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime. Paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra įrodinėjamas tais atvejais, kai žodžiai ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi įžeidžiamą reikšmę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 60 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šių organizacijų kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 straipsnį, SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažintas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, todėl akivaizdu, kad viešosios informacijos skleidėjui publikacijoje pateikus informaciją (žinią) apie ieškovų tėvo A. L. priklausymą NKVD, ieškovai turėjo pagrindo manyti, kad tokios informacijos, neatitinkančios tikrovės, paskleidimas žemina jų bei jų tėvo garbę ir orumą, ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nes visuomenėje tai suprantama vienareikšmiškai neigiamai. Ginčo tarp šalių dėl frazės ,,aršus NKVD agentas“ (apie A. L.) neatitikimo tikrovei nėra. Teismas pripažįsta, kad ieškovai, iš pažįstamų asmenų skambučių sužinoję, jog apie tėvą buvo paskleista negatyvi informacija, patyrė didelį emocinį sukrėtimą.

Asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis). Tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į žemiau nurodytus kriterijus.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad publikacija laikraštyje „Mūsų Ignalina“ „Žiaurių laikų kronika“ buvo skirta tik supažindinti skaitytojus su Vytauto apygardos Tigro vado V. Ž. parašyta rinktinės kronika. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas, publikuodamas partizanų vado dienoraštį, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, peržengdamas jos ribas, nustatytas tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, kad sąmoningai siekė pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas paaiškino, kad, spausdindamas straipsnį „Žiaurių laikų kronika“, rėmėsi jam žinoma informacija, pateikta knygoje „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“, kurioje paskelbti istoriniai dokumentai nėra paneigti.

Knyga „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“, išleista 2003 metais. Joje publikuoti Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentai, tarp kurių ir rinktinės vado V. Ž. parašyta rinktinės kronika. Ieškovai apie šią knygą sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti iš LRGGRTC 2019-06-05 rašto Nr. 552-564, kuriame nurodyta, kad būtent šios knygos 416 puslapyje atspausdintoje Tigro rinktinės kronikoje ir yra parašyta, kad A. L. yra „aršus NKVD agentas“, tačiau šios knygos neieškojo, ja nesidomėjo ir dėl joje paskleistų duomenų paneigimo nesibylinėjo.

Teismas pripažįsta, kad ieškovai, iš pažįstamų asmenų skambučių sužinoję, jog apie jų tėvą buvo paskleista negatyvi informacija, patyrė emocinį sukrėtimą, tačiau, spręsdamas dėl garbės ir orumo pažeminimo mąsto, atsižvelgia į tai, kad, kaip nurodo patys ieškovai, šią atsakovo paskleistą informaciją sužinojo tik penki buvę (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos abiturientai ir du (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Kokiu būdu šie žmonės sužinojo, kad A. L., neva, buvo aršus NKVD agentas, neaišku, nes, pagal ieškovų paaiškinimus, visi jie neprenumeruoja laikraščio „Mūsų Ignalina“. Niekuo nepagrįstas ir ieškovų teiginys, kad minėti žmonės niekada negalės perskaityti 2019-07-30 paneigimo, ir todėl ieškovai, neva, iki savo gyvenimo pabaigos jiems liks „aršaus NKVD agento“ sūnumis. Taip pat pažymėtina, kad kita neigiama informacija apie A. L., esanti straipsnyje „Žiaurių laikų kronika“, nebuvo paneigta.

Gavę atsakymą iš LRGGRTC, ieškovai 2019-07-23 kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti teiginį, kad jų tėvas A. L. buvo NKVD agentu. Atsakovas 2019-07-30, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką geranoriškai patenkino šį ieškovų prašymą ir laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdino straipsnį „NKVD agentu nebuvo“.

Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, jog pažeidimo fakto pripažinimas, kaip asmens pažeistų teisių gynybos būdas, neretai yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos žmogaus teisių teismo 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visada turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos žmogaus teisių teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Tokiu būdu, teismas, pripažindamas faktą, jog atsakovo laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdintas teiginys, kad A. L. buvo „aršus NKVD agentas“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovų velionio tėvo A. L. ir pačių ieškovo garbę bei orumą, atsižvelgdamas į aptartus žalos dydžio nustatymo kriterijus, ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimus tenkina iš dalies – priteisia po 100 Eur neturtinės žalios atlyginimo. Teismas mano, kad toks ieškovams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo įvertinimas pinigine išraiška atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 8,33 %. Ieškovas Z. L. patyrė 72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Mūsų Ignalina“ ieškovo A. L. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Mūsų Ignalina“ ieškovo Z. L. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 6 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 106 Eur (vieną šimtą šešis eurus).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.