Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, Marijampolės jaunimo centro 12 klasės moksleivis, nevedęs, teistas:

1) 2018 m. gegužės 30 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio (1 506,40 Eur) bauda;

2) 2019 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 30 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams su 40 MGL, t. y. 1 506,40 Eur bauda; pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2019 m. birželio 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti teismo paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę; 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 (dviejų) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienos d., 2020-06-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas, A. N. pasiųstas atlikti 2 (dviejų) mėnesių 21 d. (dvidešimt vienos) dienos bausmę pataisos namuose; bausmę atlikęs;

3) 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę; pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5 punktą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti mokslą; pritaikius BK 68 straipsnį, uždrausta įgyti specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2021 m. kovo 4 d. nutartimi paskirtos papildomos pareigos, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose – įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) iki bausmės pabaigos, t. y., iki 2021 m. gruodžio 14 d., paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. 2020 m. gegužės 16 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu du kartus smūgiavo R. M. į veidą ir taip jį sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sąnarinės ataugos srityje, nes dėl to R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2020 m. gegužės 16 d. jis kartu su V. V. ir A. V. atvyko pas R. M. į namus Lazdijų r. sav. Šeštokų mstl. Vakaro eigoje jie visi vartojo alkoholį, gėrė degtinę, vėliau į R. M. namus atvyko ir V. B., M. J. M., toliau visi vartojo alkoholį. Vienu momentu tarp jo ir R. M. įvyko konfliktas, dėl ko, jis neprisimena, buvo stipriai neblaivus. Kilus konfliktui, R. M. jam sudavė kakta į veidą, tuomet jis jam tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu du smūgius į veidą, R. M. nukrito ir prarado sąmonę. R. M. nukritus, visi vakaro dalyviai bandė jį gaivinti ir jis atsigavo. Po kiek laiko jis nuėjo miegoti, prabudo, kai jį pažadino policijos pareigūnai. Gailisi sužalojęs R. M., prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, šiuo metu mokosi, todėl nori baigti mokslus. Pateiktus civilinius ieškinius prašo sumažinti (t. 2, b. l. 55–56).

Nukentėjęs R. M. patvirtino, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 19 val. pas jį į svečius Lazdijų r. sav. Šeštokų mstl. atvyko A. N. Namuose buvo jo žmona R. M., A. V., V. V. Visi šie asmenys atvyko išgerti, kadangi tai ne pirmas kartas kai jis kartu su jais vartoja alkoholį. Vakaro eigoje visi kartu jie gėrė degtinę, tačiau kiek jos išgėrė tiksliai neprisimena, dėl neblaivumo tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad kažkuriuo momentu A. N. pradėjo visiems jo namuose vadovauti ir tai jam nepatiko. Apie 23.45 val. jis norėjo pritildyti muziką, todėl nuėjo prie garso kolonėlės ir sumažino grojančios muzikos garsą. A. N. dėl to labai supyko, vėl pagarsino kolonėlę, pradėjo leisti savo muziką. Tarp jo ir A. N. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. N. jam kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės. Jo žmona R. M. vėliau jam pasakojo, kad bandė jį prikelti, laistyti veidą vandeniu, tačiau jis kurį laiką neprisikėlė. Po kurio laiko jis prisikėlė, tačiau visi vakarėlio dalyviai jau buvo atsigulę į lovas, vakarėlis jau buvo nurimęs. Atsikėlęs jis nusprendė išeiti parūkyti, pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui 112, pranešė, kad jį sumušė pažįstamas asmuo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino aplinkybes, jį nuvežė į Lazdijų ligoninę. Lazdijų ligoninėje jis buvo apžiūrėtas, medikai įtarė žandikaulio lūžį, liepė vykti į Kauną. Kauno klinikose buvo paguldytas į ligoninę, kur prabuvo nuo 2020 gegužės 22 d. iki 2020 gegužės 24 d. Jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis, atlikta operacija, žandikaulyje įstatyta plokštė. Dėl šio sužalojimo patyrė fizinį skausmą, pirko antibiotikus, vaistus nuo skausmo, todėl prašo iš A. N. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 1–4, 38–40, 43–46).

Liudytoja R. M. patvirtino, kad 2020 m. gegužės viduryje, apie 19 valandą pas juos į svečius atvyko A. N., A. V., V. V. Minėti asmenys yra R. M. pažįstami, jie atvyko išgerti alkoholio. Vakaro eigoje visi vartojo alkoholį, A. N. viskuo skundėsi, būdamas neblaivus pradėjo šeimininkauti namuose, jam netiko muzikos garsas, jis jį tai padidindavo tai pritildydavo, pradėjo vadovauti visiems kaip elgtis. Apie 23.45 val. R. M. nuėjo pritildyti muzikos, A. N. tai nepatiko, tarp R. M. ir A. N. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. N. kumščiu trenkė R. M. į veidą, R. M. nukrito ant grindų, prarado sąmonę, tuomet jį bandė prikelti, pylė ant jo veido šaltą vandenį, paguldė į lovą. Maždaug po 20 min. R. M. pabudo, sakė, kad jam skauda žandikaulį ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pasiaiškino įvykio aplinkybes ir R. M. nusprendė išsivežė į ligoninę. Vėliau R. M. vyko ir į Kauno klinikinę ligoninę, kur jam atliko operaciją (t. 1, b. l. 77–79).

Liudytojas A. V. patvirtino, kad 2020 m. gegužės 16 d. jis paskambino R. M., pasiūlė jam kartu išgerti. Jis sutiko, todėl jis, jo sūnus V. V. ir A. N. nuvažiavo pas R. M. Iš pradžių R. M. nenorėjo, kad A. N. užeitų pas jį, jie kažko nesutarė, bet vėliau į namus įsileido. Jie visi vartojo alkoholį, kiek išgėrė neprisimena, tačiau kažkuriuo metu tarp R. M. ir A. N. dėl kažko kilo konfliktas, jis pamatė, kaip staiga A. N. kumščiu trenkė R. M. į veidą, šis nukrito ir prarado sąmonę. Kažkas pradėjo jį gaivinti, jis atgavo sąmonę. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir R. M. išsivežė. R. M. į namus grįžo tik ankstyvą rytą, tuo metu jau matėsi, kad jam buvo patinęs žandikaulis (t. 1, b. l. 82–84).

Liudytojas V. V. patvirtino, kad 2020 gegužės 16 d. jis kartu su tėvu A. V. ir draugu A. N. nusprendė išgerti. Jo tėvas paskambino R. M., gyvenančiam Lazdijų r. sav. Šeštokų mstl., šis sutiko ir jie nuvažiavo pas R. M. Atvykus jiems trims, t. y. jam, tėvui A. ir A. N., R. M. nelabai norėjo įsileisti A. N., nes jie buvo kažko susipykę. Galų gale, R. M. įsileido ir A. N., visi užėjo pas jį į namus, sėdo prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholį. Kiek alkoholio išgėrė tiksliai neprisimena, tačiau vakaro eigoje tarp R. M. ir A. N. dėl kažko kilo žodinis konfliktas ir staiga A. N. kumščiu sudavė R. M. į veidą. R. M. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. R. M. prišoko jo gaivinti, užpylė jam ant veido vandens. Po kiek laiko R. M. atsigavo. Po visų šių įvykių jis nuėjo miegoti ir kas vyko toliau nežino. Pabudo ryte, iš aplinkinių sužinojo, kad buvo atvykę ir policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 87–89).

Išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad pranešėjas R. M. pranešė, jog prieš vieną valandą jį sumušė pažįstamas, prašo policijos pagalbos. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 23.50 val. kambaryje, konflikto metu, (duomenys neskelbtini), A. N. sudavė R. M. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į skruostikaulį, ir vieną smūgį į akies sritį, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmą. R. M. pristatytas į VšĮ „Lazdijų ligoninė“, po apžiūros išleistas į namus (t. 1, b. l. 17–20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 21–26).

Specialisto, 2020 m. gegužės 17 d. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ Medicinos dokumentų išrašas, 2020 m. gegužės 22 d. LSMU ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad R. M. kliniškai nustatyta apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas sąnarinės ataugos srityje. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 32–35, 47–51).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0761, 2020 m. gegužės 17 d. 01.27 val. R. M. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, o 01.29 val. A. N. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 90–93).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjęs R. M., liudytojai patvirtino smūgių sudavimo faktą ir dėl to atsiradusį skausmą žandikaulyje. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada, medicininių dokumentų išrašais matyti, kad A. N. sudavus smūgius nukentėjusiajam, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sąnarinės ataugos srityje, R. M. sirgo ilgai – daugiau nei dešimt dienų, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, A. N. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors A. N. nurodo, kad sudavė smūgį tik po to, kai R. M. jam smūgiavo kakta, tačiau liudytojai R. M., A. V., V. V., buvę šalia nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto metu, šių aplinkybių nepatvirtino. Kaltinamasis pripažino, kad buvo stipriai apgirtęs, pats niekada nesikreipė dėl sužalojimo ar patirto fizinio skausmo, šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, todėl jie nepakankami kaltinamojo nurodomoms aplinkybėms konstatuoti.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 116–120; t. 2, b. l. 50–54), sistemingai daro įvairius administracinės teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 142–151), bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas kaip stabilaus elgesio, loginio mąstymo asmenybė, taktiškas, turi savo nuomonę ir nuostatas, geba ją apginti, nekonfliktuojantis (t. 1, b. l. 160–161). A. N. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad A. N. anksčiau buvo nuteistas du kartus, pasiųstas atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau vėl padarė nusikalstamą veiką kėsindamasis į vieną iš svarbiausių vertybių – žmogaus sveikatą. Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė, A. N. linkęs nusikalsti, jam skiriamos bausmės nepadarė poveikio jo elgesio pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Tai, kad už įvairius administracinius nusižengimus jis baustas ir administracine tvarka patvirtina, kad jis yra linkęs pažeidinėti teisės normas. Įvertinus tai, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nes nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tik tokia bausmė užtikrins, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad A. N. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jo veiksmais pasikėsinta į svarbiausią vertybę – asmens sveikatą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai vertino savo elgesį, kas leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, jis šiuo metu mokosi, siekdamas vidurinio išsilavinimo, kreipėsi pagalbos į psichologą dėl alkoholio vartojimo kontrolės, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nustatyta, kad iki šio nuosprendžio priėmimo, A. N. 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas. Įvertinus tai, šiuo nuosprendžiu paskiriama bausmė subendrintina su 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu iš dalies sudedant.

2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu A. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus ir automobilio ,,Opel Vectra-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės nebendrintinos ir vykdytinos pagal šiuos nuosprendžius (BK 73 straipsnio 2 dalis).

III. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 1 128,92 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. 66–67), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 68). Turtinė žala susidarė dėl R. M. gydymo išlaidų.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 1 128,92 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų A. N. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš A. N. priteistina 1 128,92 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamasis nurodo, kad ieškinys per didelis, tačiau gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad R. M. gydymui dėl skubios medicinos paslaugos suteikimo, radiologinio tyrimo bei apatinio žandikaulio operacijos patirta 1 128, 92 Eur išlaidų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo šį ieškinį mažinti. Tai, kad kaltinamasis neturi lėšų šiam ieškiniui atlyginti nereiškia, kad jis gali būti atleistas nuo jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Nukentėjęs R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 2 000 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. padarytas nesunkus sužalojimas, jis patyrė fizinį skausmą, kurį juto ir po įvykio, jam buvo diagnozuotas lūžis, atlikta operacija, dėl to kurį laiką gulėjo ligoninėje, vėliau gydėsi medikamentais, dėl lūžio turėjo nepatogumų. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėję patyrė fizinį skausmą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau smurtas nebuvo intensyvus, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, patiriami nepatogumai dėl sužalojimo nebuvo ilgalaikiai, nėra įrodymų apie kokius nors liekamuosius reiškinius. Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-420/2010, 2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 2K-68/2014, 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 2K-139-895/2017), nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.

IV. Dėl kardomoji priemonė

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 173–175), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių terminuotu laisvės atėmimu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 10 punktus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems), įpareigojant tęsti mokslą ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 7, 10 punktus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems), įpareigojant tęsti mokslą, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį.

Remiantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus ir automobilio ,,Opel Vectra-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo – nebendrinti ir jas vykdyti atskirai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. N. 1 128,92 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 92 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Priteisti iš A. N. 1 000 Eur (vieną tūkstantį) R. M. neturtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.