- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-10520-843/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09817-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- R. I.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Virginija Pilipavičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. I. 2013 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.03 val. Trinapolio gt. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to ji iš šio eismo įvykio vietos išvažiavo nepranešusi policijai, taip pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus. Taip R. I. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. I. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2013-08-21 16.45 val. ji atvažiavo prie sporto klubo „Victoria Gym“, kur lankosi nuo vasario mėn. Aikštelėje pastatė automobilį galine dalimi į pastatą. Tuo metu iš abiejų pusių buvo laisvos vietos. Iš klubo išėjo apie 18.03 val. Iš abiejų jos automobilio pusių buvo pastatyti kiti automobiliai, tarpai buvo labai nedideli. Ji įsėdo į savo automobilį, langai buvo uždaryti, automatiškai įsijungė muzika. Ji pabandė išvažiuoti į dešinę, kur stovėjo automobilis Subaru. Važiavo labai lėtai, nes tarpas buvo labai mažas, žiūrėjo pro abu veidrodėlius. Tačiau suprato, kad tarpas per mažas, ir sugrįžo atgal. Tuomet prie jos priėjo iš kairės stovėjusio automobilio savininkas ir pasakė, kad jis tuoj išvažiuos ir jai bus lengviau. Ji stovėjo ir laukė, kol tas automobilis išvažiavo. Tuomet ir pati išvažiavo pro kairę pusę. Ji nepajuto jokio prisilietimo prie kito automobilio, nebuvo jokio garso, signalizacija neįsijungė. Kad ji būtų lietusi kitą automobilį nepasakė ir iš kairės stovėjusio automobilio vairuotojas. Išvažiavusi iš sporto klubo ji grįžo namo ir pastatė automobilį požeminėje stovėjimo aikštelėje. Apie 20.30 val. pas ją atėjo policijos pareigūnas. Kad jos automobilis apgadintas ji pamatė tik apžiūrėjusį jį su pareigūnu. Neneigė, kad galėjo apgadinti nukentėjusio automobilį. Ant šio irgi buvo apibrozdinimo žymės. Trauktis iš įvykio vietos jai nebuvo prasmės, nes jos automobilis yra draustas tiek civilinės atsakomybės, tiek Kasko draudimu. Ji siūlė nukentėjusiam atlyginti žalą, tačiau šis nurodė, kad jau yra sutaręs dėl žalos atlyginimo su draudimo bendrove.
Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, vasarą, apie 17 val., jis automobiliu Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į sporto klubą „Victoria Gym“, Trinapolio gt. Automobilį pastatė šalia Toyotos, nes jos veidrodėliai buvo užlenkti. Jis taip pat užlenkė veidrodėlius, kad būtų lengviau išvažiuoti. Išėjęs iš klubo pastebėjo, kad signalizacija supypsėjo tris kartus. Tai reiškia, kad ji buvo įsijungusi. Tada pamatė lapuką ant lango, kuriame buvo parašyta „Matėme kaip apgadino jūsų automobilį“. Jis paskambino policijai, tai buvo apie 18.46 val. Pareigūnai atvažiavo po trijų valandų, apžiūrėjo apgadinimą, tuomet nuvažiavo apžiūrėti kito automobilio. Vėliau grįžo su R. I.. Ši sakė, kad nepajuto kontakto. Jis buvo nuėjęs į „Victoria Gym“, ten jam pasakė, kad išvažinėjo Toyota, kliudė jo automobilį, važiavo pirmyn-atgal, o po to nuvažiavo. Jo automobiliui buvo padaryti apgadinimai, užfiksuoti nuotraukoje. R. I. po įvykio jam skambino, siūlė atlyginti žalą.
Liudytoja Lorita A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra parašiusi raštelį, esantį byloje (b. l. 10). Įvykis buvo 2013 m. rugsėjo mėn., pavakario metu. Ji dirbo sporto klube, registracijoje. Vienas klientas, kuris stovėjo prie lango, ją pakvietė prieiti. Priėjus ji pamatė, kaip automobilis, kuris stovėjo nukentėjusiojo automobiliui iš kairės, bandė išvažiuoti, kliudė nukentėjusiojo automobilio dešinį bamperį, tada grįžo atgal į pradinę padėtį, nes nebebuvo kur važiuoti, tada vėl važiavo ir kliudė, vėl grįžo ir tik po to pavažiavęs labiau į priekį išvažiavo į dešinę pusę. Kaltininko mašina stovėjo galu į ją, o nukentėjusiojo – priekiu. Susidūrimo garso ji negirdėjo, nes klubo langai buvo uždaryti, bet matė, kad nukentėjusiojo automobilis gerokai sujudėjo. Susidūrimas buvo matyti akivaizdžiai. Įsijungusios signalizacijos ji negirdėjo, ar mirksėjo žibintai ji negali pasakyti. Išvažiuojant kaltininko automobiliui jam iš abiejų pusių stovėjo kiti automobiliai, aikštelė buvo pilna. Kitų asmenų nematė. Ji įsidėmėjo valstybinį numerį, užrašė. Kai nukentėjusysis rado jos paliktą raštelį, ji jam viską paaiškino. Jos manymu susidūrimus vairuotoja galėjo pajusti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, pateikia šią jų analizę.
P. R. I. paaiškinimai, nukentėjusiojo J. S., liudytojos L. A. B. parodymai, automobilių apgadinimo nuotraukos, eismo įvykio vietos schema ir jos priede fiksuoti automobilių apgadinimai patvirtina, kad R. I. 2013 m. rugpjūčio 21 d. Trinapolio gt. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Arensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Šie duomenys tarpusavyje sutampa, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas detaliau jų neanalizuoja ir jų pagrindu pripažįsta įrodytomis minėtas protokole nurodytas faktines aplinkybės. Teismas tik pakoregavo kaltinime įvardytą pažeidimo padarymo laiką iš 18.46 val. į 18.03 val. Nukentėjusysis J. S. nurodė, kad 18.46 val. jis skambino policijai, tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas padarytas kiek anksčiau. R. I. nurodė, kad iš sporto klubo išėjo 18.03 val., tad būtent šis laikas laikytinas apytiksliu pažeidimo padarymo laiku. Minėta nustatyta veika R. I. pažeidė KET 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Įvertinęs surinktus įrodymus teismas taip pat pripažįsta, kad jie patvirtina ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo R. I. privalėjo vykdyti KET 234 punkte numatytas pareigas, o būtent apie įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Nors R. I. neigė pajutusi kontaktą tarp automobilių, šią aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių automobilių nuotraukų matyti, kad kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio, nukentėjusiojo automobilio bamperio nubraukta juosta yra pakankamai plati. Jau vien pagal apgadinimų pobūdį galima spręsti, kad kontaktas buvo toks, kad automobilio vairuotojas neabejotinai turėjo jį pajusti. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos L.A. B. parodymai. Ji nurodė, kad po susidūrimo automobilis akivaizdžiai sujudėjo, kontaktas buvo juntamas. Liudytoja neatsiminė, ar kontakto metu suveikė signalizacija, tačiau nukentėjusysis patvirtino, kad jam atėjus prie automobilio signalizacija pypsėjo tris kartus, o tai reiškia, kad ji buvo įsijungusi. Šie įrodymai patvirtina, kad R. I. suvokė buvus eismo įvykiui, tačiau jo vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino nesilaikydama KET 234 punkto reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra klaidingai nurodyta tokia veika pažeista teisės norma – KET 232 punktas. Eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala, vietoje nukentėjusiojo nebuvo, tad tokiu atveju vairuotojo pareigas reglamentuoja KET 234 punktas. Ši klaida taisytina vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi. Konstatuotina, kad R. I. pažeidė KET 234 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 130 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį išvažinėjant iš parkavimosi vietos, kuomet automobiliai buvo sustatyti labai arti vienas kito. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, į tai, kad R. I. savo iniciatyva siekė savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (tai patvirtina R. I. ir J. S. parodymai), nepaisant to, kad jos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, taip siekdama sumažinti nukentėjusiojo patiriamus nepatogumus. Tai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad kaltininkė kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama ir į R. I. asmenybę: turi 15 metų vairavimo stažą, administracine tvarka bausta tik vieną kartą įspėjimu, nuobauda negaliojanti, dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, kt.). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, šiuo atveju R. I. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. I. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.
R. I. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą skirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.