Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2298-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
A15.-2298-957/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01890-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
G. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2298-957/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01890-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1; 16.9.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G. (G. G.),suinteresuotam asmeniui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2020 m. liepos 6 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, vairavo transporto priemonę „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilės girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo gimtadienyje, išgėrė, tačiau jautėsi gerai, buvo išsimiegojęs. Pradėjus pyktis su sugyventine, kuri pradėjo rinkti jo drabužius, atsisėdo į autobusą ir grįžo namo. Kai grįžo namo, mama buvo darbe, paėmęs raktus nuo automobilio nuvažiavo pasiimti iš sugyventinės daiktų. Automobilis „BMW“ priklauso mamai, jį pirko prieš 2-3 metus. Po paskutinių įvykių automobiliu išvis nesinaudojo, o dabar tas automobilis stovi policijos aikštelėje. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti, taip išėjo. Net pareigūnai sakė, kad net nepasakysi, kad yra išgėręs. Po įvykio kalbėjosi su mama, daugiau taip nepasikartos, prižada, kad šis kartas paskutinis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. P. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „BMW“ yra jos vardu, pati už jį mokėjo, kadangi dirba ir dar gauna pensiją. Automobilį įsigijo, nes buvo ketinimai, kad sūnus vežtų į Baltarusiją. Su automobiliu pati nevažinėja, neturi teisių. Suinteresuoto asmens teigimu, nežinojo, kad su jos automobiliu sūnus važiavo neblaivus. Tuo metu ji buvo darbe, o raktai yra namuose, sūnus paima ir važiuoja. Ji nebūna namuose, kai sūnus juo naudojasi. Be to, nežinojo, kad sūnus teistas vasario mėnesį už tai, kad vairavo neblaivus šį automobilį „BMW“. Sūnus turėjo teises, kalbėjo su sūnumi apie įvykius vasario mėnesį, kad negalima sėsti už vairo išgėrus. Sūnus sakė gerai ir kitą dieną vėl paėmęs automobilį važiuoja. Prašo, kad nebūtų konfiskuotas jos automobilis, nes nori atiduoti jį dukrai.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-54667-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, G. G. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties rašytinis paaiškinimas, jog dėl padaryto labai gailisi, daugiau taip nepasikartos (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. P. 2020 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. liepos 6 d. apie 11.25 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ruošiasi išvažiuoti automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Operatyvaus skyriaus budėtojas informavo, kad automobilis registruotas (duomenys neskelbtini). Apie 11.50 val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sustabdė įsukus į (duomenys neskelbtini) kiemą. Automobilį vairavo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), keleivių automobilyje nebuvo. G. G. nustatytas 1,26 promilių girtumas. Rašant protokolą paaiškėjo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. N. (A. N.) 2020 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir K. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 11.25 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) į automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ką tik įsėdo neblaivus vairuotojas, kuris galimai važiuos (b. l. 5).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. liepos 6 d. 11.54 val. G. G. nustatytas 1,26 promilės girtumas (b. l. 6).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. balandžio 15 d. patikros sertifikato Nr. 1174253 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 7).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš asmens anketinių duomenų išrašo matyti, kad G. G. vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2019 m. liepos 31 d., negalioja (b. l. 11).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda, nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos 5 480 Eur konfiskavimas bei specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 2 metams (b. l. 16-21).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl G. G. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Šio pažeidimo turinį sudaro KET 14 punkte numatyta taisyklė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą asmeniui, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Visų pirma pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino nusižengimus ir parodė, kad tą dieną buvo gimtadienyje, išgėrė. Susipykęs su sugyventine autobusu grįžo namo. Kai grįžo namo, mama buvo darbe, paėmęs raktus nuo automobilio nuvažiavo pasiimti iš sugyventinės daiktų. Pasak G. G., jis žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti, taip išėjo. Taip pat iš byloje esančio G. G. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos inkriminuojamų administracinių nusižengimų aplinkybės ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2). Visa įvykio situacija išsirutuliojo gavus Bendrajame pagalbos centre pranešimą apie tai, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) į automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ką tik įsėdo neblaivus vairuotojas, kuris galimai važiuos (b. l. 5). Šią aplinkybę patvirtina policijos pareigūnų K. P. ir A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės, iš kurių matyti, kad gavus iš budėtojo patikslintą pranešimą apie minėtą vairuotoją, apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo važiuojantį automobilį BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sustabdė įsukus į (duomenys neskelbtini) kiemą. Automobilį vairavo G. G., kuriam nustatytas 1,26 promilių girtumas (b. l. 3-4). Aplinkybę, jog G. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones taip pat patvirtina byloje esantys asmens anketiniai duomenys, iš kurių matyti, jog G. G. vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2019 m. liepos 31 d., negalioja (b. l. 11). Tuo tarpu aplinkybę, jog G. G. aptariamo įvykio metu vairavo neblaivus patvirtina jau minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės, be to, iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. liepos 6 d. 11.54 val. G. G. nustatytas 1,26 promilės girtumas (b. l. 6). Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. baudžiamojo įsakymo kopijos turinys, iš kurios matyti, kad G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 16-21). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 10 d. Taigi pirmiau aptartuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog G. G. 2020 m. liepos 6 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, vairavo transporto priemonę „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilės girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokie pažeidimai protokole teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. G. skirtinų nuobaudų

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tuo tarpu už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą G. G., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (G. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės neturi), į administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (apgadino transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, viršijo nustatytą leistiną greitį ir t. t.), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 12-14), LITEKO duomenimis, praeityje teistas. G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. G. skirtinos ANK 424 straipsnio 4 dalies ir ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini šių straipsnių sankcijose numatytiems baudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl G. G. skirtinų administracinio poveikio priemonių

ANK 427 straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, G. G., turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę ir vėl vairavo būdamas neblaivus, taip sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, G. G. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, o ANK 427 straipsnio 3 dalies pagrindu – privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju, automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017, Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Nagrinėjamu atveju iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. P. (b. l. 10). ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas administracinio nusižengimo padarymui. Nors apklausiama teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, kad automobilis priklauso jai, pati vairuotojo pažymėjimo neturi. Tačiau automobilio raktai yra namuose, tai sūnus paima ir važiuoja, kai jis naudojasi automobiliu, jos namuose nebūna. Taip pat iš pradžių apklausiama G. P. teigė, kad jai nebuvo žinomas ankstesnis sūnaus nusikaltimas, kai jis vasario mėnesį vairavo būdamas išgėręs tuo pačiu automobiliu, o po to jau nurodė, kad vis tik kalbėjo su sūnumi apie įvykius vasario mėnesį. Sakė jam, kad negalima sėsti už vairo išgėrus. Sūnus sakė gerai ir kitą dieną vėl paėmęs automobilį važiuoja. Tuo tarpu iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. G. su minėta transporto priemone yra padaręs kitus administracinius nusižengimus (apgadino transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, viršijo nustatytą leistiną greitį ir t. t.). Maža to, G. G. su minėta transporto priemone yra padaręs ir nusikalstamą veiką. Taigi pirmiau paminėtos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad automobilio savininkė G. P., vis tik žinodama apie ankstesnį sūnaus G. G. poelgį, kuomet jis vairavo išgėręs, elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Šiuo atveju, įvertinus pažeidėją charakterizuojančius duomenis, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, jau ne pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus, yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir su šia transporto priemone, teismas sprendžia, kad paskyrus G. G. nuobaudą – net ir ne jam priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju yra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35 straipsniu, 38 straipsniu, 424 straipsnio 4 dalimi, 427 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio trijų šimtų eurų (1 300 Eur) dydžio baudą.

G. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio šešių šimtų eurų (1 600 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir su transporto priemonės – automobilio ,,BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. P. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. G. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio šešių šimtų eurų (1 600 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir su transporto priemonės – automobilio ,,BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20118343217.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius