Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Moldavijoje, (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S.

vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025 m. gegužės 14 d., apie 23.38 val., Smiltelės g./ Varpų g., Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d. po darbo nuvažiavo pas pažįstamą, nes jis jam turėjo grąžinti paskolintus pinigus. Su juo gėrė konjaką. Išgėrė gal 200 g. Gėrė dviese, išgėrė ne visą butelį. Jam paskambino žmona ir pranešė, kad jų dukrai A. S., kuriai yra 23 m., smegenų auglys. Būdamas šoko būsenoje išvažiavo, nors galėjo išsikviesti taksi automobilį. Važiuojant paskambino žmona paklausti ar jis važiuoja namo. Jį kalbantį telefonu pamatė policija ir sustabdė. Tai buvo Klaipėdoje, Smiltelės/Varpų gatvėje, apie 23.38 val. Vairavo neblaivus savo automobilį Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. Su tokiais alkoholio matuoklio parodymais sutinka. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Turi dar 3 nepilnamečius vaikus: dukrą ir 2 sūnus. Tiek jis, tiek sutuoktinė dirba, gyvena iš atlyginimo. Į Lietuvą atvyko 2021 m. ir nebuvo išvykęs.

Byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 426–432 straipsniai) (b. l. 94 – 96). Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. S. 2025 m. gegužės 14 d., apie 23.38 val., Smiltelės g./ Varpų g., Klaipėdoje, vairavo automobilį Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro, įvertinęs įrodymų visumą. V. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojo parodymai, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama objektyviai V. S. atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes V. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. N. V. S. padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis V. S. gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo veiksmus. L. S. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Ji dirba, bet jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Jie turi tris išlaikomus nepilnamečius vaikus.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos minėto BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą (b. l. 60, 117 – 119), per paskutinius 5 metus 4 kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 56 – 58). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių. Kaltinamasis V. S. dirba suvirintoju (b. l. 54), turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeiminius ryšius – yra vedęs, su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, taip pat turi pilnametę dukrą. Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes ir/ar kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, byloje nėra.

Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra tikimybė, jog V. S. laikysis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, susidariusi dėl stresinės situacijos – sužinojus netikėtą žinią apie dukros ligą. Bausmės skyrimas už ją kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. S. atiduotinas pagal laidavimą jo sutuoktinei L. S., kuri yra anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. S. dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai. Teismas sprendžia, kad L. S. gali tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų teisės pažeidimų, t. y. yra asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo. Duomenų, leidžiančių abejoti ir/ar nepasitikėti laiduotoja, byloje nėra. Teismo įsitikinimu, teisingumas nagrinėjamoje situacijoje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė realią grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, kurios terminas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustatomas vieneriems metams ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 16 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas-valdytojas (b. l. 34). V. S. buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, kuris nors ir nežymiai, tačiau viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Kaltinamasis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

Prokurorė prašė atsižvelgti į tai, kad sutuoktiniai įsigijo transporto priemonę šeimos poreikiams, todėl, anot prokurorės, automobilis turi būti grąžintas, o iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė. Su tokia pozicija iš esmės sutiko ir kaltinamojo gynėja, kuri papildomai prašė iš kaltinamojo nekonfiskuoti nei automobilio, nei jo vertės.

Su tokia proceso dalyvių pozicija teismas nesutinka ir pažymi, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.). Todėl teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas neproporcingai varžytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. teises ar teisėtus interesus ir nėra pagrindo išieškoti automobilio vertę iš kaltinamojo.

2025 m. gegužės 16 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to panaikintinas. Baudžiamojo poveikio priemonę – turtą konfiskavimą vykdančiai institucijai taip pat perduotinas prie bylos pridėtas automobilio registracijos liudijimas.

V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. liepos 2 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2025-07803 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 266,66 Eur (b. l. 138).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Laima Rokanskienė buvo parinkta teismo prašymu (b. l. 99) ir ji teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. S. byloje, kuri teisme turėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktus gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą V. S. (V. S.) nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. S. (V. S.) baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. S. (V. S.), kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. S. (V. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. S. (V. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti, perduodant vykdytojui prie bylos pridėtą automobilio registracijos liudijimą.

2025 m. gegužės 16 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.