Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1-542-1072/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-1072/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-01282-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.12.1.4; 2.12.1.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01282-19 surinkta medžiaga, kurioje

G. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, 2014 m. liepos 31 d. teistas Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 45 parų arešto bausmė; pagal BK 187 str. 1 d. - 15 parų arešto bausmė, pritaikius BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. skirta subendrinta galutinė 45 parų arešto bausmė, BK 64-1 str. pagrindu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 30 parų arešto bausmė; į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, galutinė paskirta bausmė - 28 arešto paros, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2019 m. sausio 5 d., 9.07 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto ant laiptų į antrą namo aukštą metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suėmė savo tėvui E. B. už rūbų krūtinės srityje ir trenkė jį į sieną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. B. padarydamas 1x1,5 cm nubrozdinimą su šašu galvos plaukuotosios dalies dešinėje, 2,5x6 cm nubrozdinimą su šašu dešiniojo peties nugariniame paviršiuje ir 1x1,5 cm dydžio žaizdą dešinės plaštakos trečiojo piršto galiniame narelyje su nago pažeidimu, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam E. B. sveikatą. G. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. sausio 5 d., apie 9.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto su tėčiu E. B. metu, suėmė abejomis rankomis už rūbų krūtinės srityje ir jį pastūmė į sieną. Plačiau papasakodamas visas aplinkybes, susijusias su minėtu konfliktu, kaltinamasis nurodė, jog 2019 m. sausio 4 d. naktį gėrė alų savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) .. Kartu su juo gyvena motina O. B. ir tėvas E. B.. Kaltinamasis gyvena su tėvais, nes jie abu sunkios sveikatos, todėl jis jiems padeda buityje. Tą naktį išgėrė 3 litrus alaus, 7,5 laipsnių stiprumo, klausydamas muzikos. Ar tėvams trukdė mano klausoma muzika, negalėjo pasakyti, tačiau jie jam jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ryte, maždaug apie 7.30 val., kaltinamasis paprašė tėvo, kad jį pavežtų iki darbo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Tėvas sutiko pavežti, tarp jų jokių pykčių dar nebuvo. Kadangi buvo apgirtęs, jam darbe pasidarė bloga ir jis paskambino tėvui prašydamas, kad parvežtų atgal į namus. Atvažiavęs tėvas, jį pasiėmė ir parsivežė į namus. Grįžus į namus, tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis neblaivus išėjo į darbą. Kol jis priekaištavo, kaltinamasis sėdėjo ant laiptų, vedančių į antrą namo aukštą. Tėvas buvo įsiutęs dėl jo gėrimo, todėl sudavė kaltinamajam per veidą ranka, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Dėl tokio jo elgesio kaltinamasis supyko, atsistojo nuo laiptų, koridoriuje sugriebė nukentėjusiajam abejomis rankomis už rūbų krūtinės srityje ir jį pastūmė į sieną, sakydamas: „ką čia darai", turėdamas omenyje, kad tėvas prieš jį pradėjo kelti ranką. Pasak kaltinamojo, jeigu tėvas nebūtų išprovokavęs, jis nebūtų jo pastūmęs. Kadangi koridoriuje slidžios grindys, tai nukentėjusysis nuo pastūmimo nugriuvo, įvirsdamas į motinos kambarį. Ar tuo metu nukentėjusysis susižalojo rankos pirštą, negalėjo pasakyti, nes nepastebėjo, tačiau neneigia, kad galėjo nuo griuvimo susižeisti. Tėvas jam savo sužalotą pirštą parodė tik pirmadienį kaltinamajam besiruošiant į darbą, pasakydamas: „vat, ką padarei man, kai griuvau koridoriuje". Po konflikto su tėvu, kaltinamasis susitaikė, atsiprašė vienas kito. Kaltinamasis nurodė, jog tai buvo pirmas kartas, kai prieš tėvą pakėlė ranką. Iki šiol sutardavo kaip broliai, kartu važiuodavo į žvejybą, leisdavo laisvalaikį ir dirbo įvairius ūkio darbus. Kaltinamojo nuomone, tėvas tikriausiai supyko dėl jo alkoholio vartojimo. Jis buvo kelis kartus „užsikodavęs", tačiau tai padėjo tik pirmą kartą, o antrą kartą „kodas" nepadėjo ir vėl jis įklimpo į alkoholį. Kaltinamasis išėjo iš darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) nes jo sveikatos būklė nebeleidžia dirbti fizinio darbo, kadangi turi nugaros problemų, reikalinga stuburo operacija. Šiuo metu kaltinamasis registruojasi užimtumo tarnyboje. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 73-74, 81- 82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. sausio 5 d., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) sūnus G. B. visą naktį vartojo alkoholį, nedavė jam su žmona O. B. miegoti, garsiai leido muziką, prašinėjo valgyti. 2019 m. sausio 5 d., apie 7:30 val., ryte sūnus išėjo į darbą. Po kurio laiko apie 9:00 val. jis paskambino, prašydamas parvežti namo, kadangi jį išvarė iš darbo, nes buvo neblaivus. Jis sūnų parvežė namo ir susinervinęs jam pradėjo aiškinti, kaip jis girtas eina į darbą, pradėjo ginčytis koridoriuje. Sūnus atsisėdo ant laiptų į antrą aukštą ir jis, auklėdamas sūnų, jam su rankos pirštais nestipriai pliaukštelėjo per veidą. Sūnus, būdamas girtas, supykęs šoko ant nukentėjusiojo, griebė už marškinių, už krūtinės ir trenkė į sieną. Griūdamas į sieną, nukentėjusysis sudūrė dešinės rankos 3 pirštą ir pajuto stiprų skausmą. Nuo sienos atsitrenkęs įvirto pas žmoną į kambarį ir griuvo ant kambaryje stovėjusio fotelio. Žmona pradėjo raminti sūnų. Kaltinamasis dar kurį laiką parėkavo ir nuėjo į savo kambarį antrame aukšte. Kitą dieną nukentėjusysis pajuto, kad skauda dešinės rankos petį ir kairės pusės šoną šonkaulių srityje, taip pat dešinės rankos 3 pirštą. Nukentėjusysis nurodė, jog kai sūnus negeria, su juo galima susikalbėti kaip su žmogumi, padeda namuose. Kaltinamasis buvo užsikodavęs nuo alkoholio 2 mėnesius, o 3 mėnesį pradėjo vartoti alkoholį ir prasidėjo visi neramumai (b.l. 31-32).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus informaciją, jog 2019 m. sausio 5 d., apie 9 val. 7 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) G. B., gim. (duomenys neskelbtini) konflikto metu sumušė savo tėvą E. B., gim. (duomenys neskelbtini) suėmęs už rūbų krūtinės srityje kelis kartus jį trenkė į sieną (b.l. 1-4). VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ skubios pagalbos skyriuje E. B. diagnozuotas apie 1,0x1,5 cm dydžio nubrozdinimas su šašu dešinėje galvos plaukuotoje dalyje, apie 2,5x6,0 cm dydžio nubrozdinimas su šašu dešinio peties srityje daugiau iš nugarinės pusės, apie 1,0x1,5 cm dešinės rankos III piršto distalinės falangos žaizda su nago pažeidimu, sumušimas dešinėje krūtinės ląstos dalyje (b. l. 34).

2019 m. sausio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog specialistas R. L., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis ir nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu išduotu VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ 2019 m. sausio 9 d. gydytojo išrašu, padarė išvadą, kad E. B. padarytas 1x1,5 cm. nubrozdinimas su šašu galvos plaukuotosios dalies dešinėje, 2,5x6 cm nubrozdinimas su šašu dešiniojo peties nugariniame paviršiuje ir 1x1,5 cm dydžio žaizda dešinės plaštakos trečiojo piršto galiniame narelyje su nago pažeidimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 37-39).

2019 m. sausio 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra 2 aukštų gyvenamasis mūrinis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Minėto namo koridoriuje, kuriame įvyko konfliktas, ant sienos rasti likę kraujo pėdsakai. Daugiau pėdsakų, reikšmingų bylai išspręsti, įvykio vietoje nenustatyta (b.l. 11-13).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. B. 2019 m. sausio 5 d., apie 9 val. 7 min., mušdamas nežymiai sužalojo savo tėvą E. B. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 103-106).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo G. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 93-94). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 102). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Kaltinamasis yra nedirbantis (b. l. 99-100), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l. 101). Įvertinus aptartas aplinkybes, G. B. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis). Taip pat paskirti tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3 – 7 dalys).

Kaltinamasis G. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. B. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

2019 m. sausio 10 d. G. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 84-86).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur žalos, atsiradusios gydant nukentėjusįjį sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo (b.l. 52-53). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. B. atlygino civiliniam ieškovui visą žalą (b.l. 63). Dėl šios priežasties, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusysis E. B. civilinio ieškinio nepateikė.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1. Tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 2. Be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1. Tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 2. Be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė