Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. ir jo atstovui advokatui A. M.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui A. B. (vaizdo konferenciniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo su priedais (b. l. 4-17), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 18-19), balansų kopijos (b. l. 20-22), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 23-28), V. S. paaiškinimas su pateikiamais dokumentais, iš kurių matyti, kad mokestinės nepriemokos susidarė dėl užsakovų nemokumo, mokėjimų vėlavimo ir pandemijos sukeltos ekonominės situacijos (b. l. 29), avanso apyskaita (b. l. 30), bankų sąskaitų išrašų kopijos (b. l. 31-122), avanso apyskaitų kopijos, iš kurių matyti mokėjimai kitiems kreditoriams turint mokestinę nepriemoką VMI (b. l. 123-133), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. S. turi galiojančią nuobaudą (b. l. 144), VSDFV pažyma apie įsipareigojimų įvykdymą, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, yra įvykdžiusi (b. l. 162-163), (duomenys neskelbtini) užklausimas antstoliui (b. l. 164), el. laiškas (b. l. 165), banko sąskaitos išrašas (b. l. 166-181), (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurios matyti, kad įmonės atsiskaitomose sąskaitose rezervuotų ir ateityje padengiamų sumų skola: VMI – 4060,98 Eur, Sodrai – 573,27 Eur (b. l. 182), rezervuotų sumų rezervacija (b. l. 183, 184), Sodros informacija apie socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad 2021 m. įmonės valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 1564,27 Eur (b. l. 185-186), kita bylos medžiaga.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. lapkričio 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) 1FR1043-4187, patikrinta (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, kreditorius, debitorius, pirkimus, pardavimus nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2020 m. lapkričio 3 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 18 311,87 Eur. Pagal avansines apyskaitas už tikrinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nustatyta, kad V. S. iš gautų pinigų vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais, kai Bendrovė turėjo skolą biudžetui. (duomenys neskelbtini) vadovas V. S., žinodamas apie Bendrovėje susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė pareiškėjos interesus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. S. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino nusižengimą ir gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už kreditorių teisių pažeidimą nebaustas, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – V. S. darė būtiniausius mokėjimus, kad jo vadovaujama įmonė nebankrutuotų, į jo gaunamų pajamų dydį – gauna 500 Eur atlyginimą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. S. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.